Aukštaitija

Kernavės archeologinė vietovė yra UNESCO saugomas Neries slėnio, Pajautos slėnio ir penkių piliakalnių kraštovaizdis, kuriame matomi vieni svarbiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės sluoksnių.

Ukmergės piliakalnis yra miesto centre stovinti Vilkmergės pilies vieta prie Ukmergėlės ir Šventosios santakos, datuojama XIV a.-XV a. viduriu.

Taurapilio piliakalnis stovi ant pietinio Tauragno ežero kranto: čia susitinka ežero panorama, Tauragnų pilies istorija ir vienas turtingiausių pirmo tūkstantmečio vidurio pilkapyno kapų.

Kauno pilis prie Nemuno ir Neries santakos yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių ir ryškiausias Kauno viduramžių gynybos ženklas.

Raudondvario dvaras prie Nevėžio yra vienas ryškiausių Lietuvos renesanso dvarų ansamblių, šiandien veikiantis kaip kultūros, renginių ir paveldo erdvė.

Biržų pilis yra Radvilų bastioninės tvirtovės kompleksas prie Širvėnos ežero, kuriame atstatyti rūmai, veikia muziejus ir matoma gynybinių pylimų sistema.

Pakruojo dvaras yra didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, jungiantis vėlyvojo klasicizmo rūmus, ūkinį ansamblį, parką, Kruojos tiltą ir gyvosios istorijos programas.

Taujėnų dvaras yra vienas ryškiausių Ukmergės krašto dvarų: klasicistiniai rūmai su šešių kolonų portiku, Radvilų ir Morikonių istorija, 15 ha parkas, senasis medinis svirnas ir šiandien lankytojams pritaikyta dvaro teritorija.

Stelmužės ąžuolas yra seniausiu Lietuvos ąžuolu laikomas paprastasis ąžuolas, saugomas kaip gamtos paminklas ir botaninis gamtos paveldo objektas Stelmužės kaime.

Puntuko akmuo yra vienas garsiausių Lietuvos riedulių: ledyno atneštas rapakivio granitas prie Anykščių, išgarsėjęs Dariaus ir Girėno bareljefu bei padavimais.

Mikierių atodanga, dar pristatoma kaip apžvalgos aikštelė Skardis, yra viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų Anykščių regioniniame parke.

Karvės ola yra garsiausia Biržų krašto karstinė smegduobė: beveik apskrita gipso ir dolomito sluoksniuose susidariusi įgriuva su požemine ertme ir urvais.

Mokas ir Moko Sūnus yra du dideli rieduliai Šaltupės miške prie Sukinių, siejami su padavimais apie Mokų šeimą, senąja atmintimi ir archeologiniais tyrimais.

Anykščių lajų takas yra 300 m ilgio maršrutas Anykščių šilelyje, kylantis iki 21 m virš miško paklotės ir užsibaigiantis 34 m apžvalgos aikštele.

Kirkilų apžvalgos bokštas yra beveik 32 m aukščio kanoją ar skęstančią valtį primenantis bokštas prie karstinių Kirkilų ežerėlių Biržų regioniniame parke.

Mindūnų apžvalgos bokštas yra 36 m aukščio Labanoro regioninio parko regykla, nuo kurios atsiveria Siesarties ežero, Lakajų ir Labanoro girios panorama.

Sartų apžvalgos bokštas, oficialiai Baršėnų bokštas, yra 33 m aukščio regykla Sartų regioniniame parke virš vieno įspūdingiausių Aukštaitijos ežerų.

Bijeikių apžvalgos bokštas stovi ant 163 m aukščio kalvos Anykščių regioniniame parke ir atveria Rubikių bei Dusyno ežerų panoramą.

Ladakalnis yra viena ryškiausių Aukštaitijos nacionalinio parko regyklų: 176 m aukščio kalva ant Šiliniškių gūbrio, nuo kurios atsiveria ežerų grandinė.

Pajautos slėnis Kernavėje yra UNESCO saugomo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kur piliakalniai, žemutinis miestas, Neries slėnis ir archeologija susijungia į vieną Lietuvos valstybės pradžios pasakojimą.

Asvejos ežeras, dar vadinamas Dubingių ežeru, yra ilgiausias Lietuvos ežeras: siauras, gilus, vingiuotas vandens kelias su Dubingių tiltu, piliaviete ir miškingais šlaitais.

Tauragno ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke yra giliausias Lietuvos ežeras, ilgas ir siauras vandens telkinys tarp miškingų krantų, Tauragnų ir Taurapilio kraštovaizdžio.

Kauno marios yra didžiausias dirbtinis Lietuvos vandens telkinys, sukurtas užtvenkus Nemuną, šiandien jungiantis regioninio parko takus, atodangas, vienuolyno ir užlietų gyvenviečių istoriją.

Jurkiškio upelio pažintinis takas Asvejos regioniniame parke yra trumpas, bet raiškus miško slėnio maršrutas su akmenuota upelio vaga, rieduliais ir drėgnu ravos kraštovaizdžiu.

Kadagių slėnio pažintinis takas Arlaviškėse veda per kadagiais apaugusį Kauno marių šlaitą ir atveria vieną gražiausių marių panoramų į Dabintos salą bei vandens vingį.

Mūšos tyrelio pažintinis takas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos pelkių maršrutų: ilgas lentų takas per aukštapelkę, Miknaičių ežerą, Mūšos ištakas ir šiaurės Lietuvos tyrelio kraštovaizdį.

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas prie Kauno leidžia pamatyti seną, mažai žmogaus veiklos paliestą mišką ir aukštapelkę, kur daugiau nei 60 metų tvarkosi pati gamta.

Šventosios pažintinis takas Anykščiuose veda per Anykščių šilelį, upės slėnio temas, 17 edukacinių stotelių ir natūraliai jungiasi su Puntuku bei Medžių lajų taku.

Pažaislio vienuolynas prie Kauno marių yra svarbiausias Lietuvos baroko ansamblis, siejamas su Pacų fundacija, kamalduliais, itališka architektūra, freskomis ir šiandien veikiančia sakraline bei kultūrine erdve.

Kauno IX fortas yra Kauno tvirtovės dalis, vėliau tapusi kalėjimu, NKVD perdavimo punktu ir nacių masinių žudynių vieta; šiandien tai muziejus ir viena svarbiausių Lietuvos atminties erdvių.

Kristaus Prisikėlimo bazilika Žaliakalnyje yra Kauno modernizmo ir valstybingumo simbolis: tarpukario nepriklausomybės paminklo idėja, sovietmečio pertrauka, balta vertikali architektūra ir miesto panorama nuo terasos.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionyse yra unikalus mokslo ir kultūros objektas, kuris pasakoja apie žmogaus ryšį su kosmosu per mitologiją, kalendorių, astronomiją, technologijas ir naktinius dangaus stebėjimus.

Rumšiškių liaudies buities muziejus, dabar Lietuvos etnografijos muziejus, yra didžiulis atviras muziejus prie Kauno marių, kuriame per perkeltas sodybas, miestelį, amatus ir regionų architektūrą galima pamatyti Lietuvos kaimo gyvenimo mastelį.

Molėtų astronomijos observatorija yra Lietuvos profesionaliosios astronomijos vieta Kulionyse: miško kalvoje veikia teleskopų kupolai, moksliniai stebėjimai ir šalia esantis viešesnis etnokosmologijos maršrutas.

Anykščių siaurasis geležinkelis, populiariai vadinamas Siauruku, yra gyvas Aukštaitijos technikos paveldo objektas: istorine 750 mm vėže organizuojamos reguliarios, trumposios, edukacinės, pramoginės ir šventinės kelionės.

Dubingių piliavietė, vadinama Pilies kalnu, yra Asvejos ežero pusiasalyje esanti viena svarbiausių Radvilų ir Vytauto laikų vietų: čia matomos rūmų ir bažnyčios liekanos, Radvilų palaidojimo vieta, archeologinė ekspozicija ir ežero panoramas jungiantis pažintinis takas.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai Laisvės alėjoje yra vienas svarbiausių tarpukario Kauno modernizmo pastatų: 1930-1932 m. Felikso Vizbaro projektuotas valstybės ryšių centras jungia funkcionalistinį planavimą, tautinio stiliaus dekorą ir UNESCO pripažinto modernistinio Kauno kontekstą.

Žaliakalnio funikulierius yra nuo 1931 m. veikiantis Kauno technikos paveldo objektas, jungiantis V. Putvinskio gatvę su Žaliakalniu. 142 m ilgio, 14 laipsnių nuolydžio keltuvas per 1,5 minutės parodo, kaip tarpukario Kaunas sprendė augančio miesto ir šlaitų susisiekimą.

Lietuvos karininkų ramovė Kaune yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario reprezentacinių pastatų: 1935-1937 m. karininkų lėšomis pastatyti rūmai jungia modernizuotą istorizmą, tautinio stiliaus simboliką, Broniaus Pundziaus „Tris milžinus“ ir išskirtinius antro aukšto interjerus.

Aleksoto funikulierius yra 1935 m. atidarytas veikiantis Kauno keltuvas, jungiantis Aleksoto kalno papėdę prie Vytauto Didžiojo tilto su Linksmadvario puse ir apžvalgos aikštele. 132,9 m ilgio, 18 laipsnių nuolydžio vienkelis funikulierius išsaugo tarpukario vagonėlius, traukos įrangą ir vieną geriausių miesto panoramos maršrutų.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune yra didžiausias valstybinis dailės muziejus Lietuvoje ir svarbiausia vieta pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Jo istorija prasideda 1921 m. Čiurlionies galerijos įstatymu, o dabartinis muziejaus kompleksas išaugo iš 1930-1936 m. statyto Vytauto Didžiojo muziejaus.

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas seniausių Lietuvos muziejų, pradėtas kurti 1919 m. pabaigoje ir iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Dabartiniai 1936 m. rūmai kartu su Čiurlionio muziejumi, bokštu ir memorialiniu sodeliu sudaro vieną svarbiausių tarpukario Kauno valstybės atminties ansamblių.

Kino teatras „Romuva“ Laisvės alėjoje yra 1940 m. pastatytas ir iki šiol kino funkciją išlaikęs Kauno modernizmo objektas. Jo atitraukta nuo gatvės padėtis, nedidelė viešoji aikštelė, stiklinis bokštelis ir ovalinė salės logika daro „Romuvą“ vienu ryškiausių tarpukario kino kultūros pėdsakų Lietuvoje.

Pienocentro rūmai Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe yra vienas ryškiausių Kauno tarpukario funkcionalizmo pastatų. 1931-1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Karolio Reisono projektuotas administracinis, komercinis ir gyvenamasis pastatas rodė, kokią ekonominę ir reprezentacinę galią turėjo Lietuvos pieno kooperacija.

Lietuvos banko rūmai Kaune yra 1925-1928 m. Mykolo Songailos projektuoti centrinio banko rūmai, pastatyti laikinojoje sostinėje įtvirtinant litą ir modernią finansų sistemą. Monumentalus eksterjeras, operacijų salė, saugyklos, Milners durys, senasis liftas ir Voldemaro butas daro juos vienu prabangiausių tarpukario Kauno interjerų.

Tyrimų laboratorija Kaune yra 1933-1935 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas Ginklavimo valdybos pastatas, sukurtas kariniams chemijos, balistikos, metalurgijos ir technikos tyrimams. Šiandien jis veikia kaip KTU Cheminės technologijos fakulteto erdvė ir yra vienas stipriausių Kauno tarpukario funkcionalizmo pavyzdžių.

Pažangos rūmai Laisvės alėjoje yra 1933-1934 m. Felikso Vizbaro projektuotas reprezentacinis tarpukario biurų pastatas, kuriame veikė AB „Pažanga“, Lietuvos tautininkų sąjungos vadovybė, „Lietuvos aido“ redakcijos ir kitos politinės bei kultūrinės organizacijos. Jo fasade moderni biurų logika susitinka su tautinio stiliaus dekoru, balkonais, lenktais vitrininiais langais ir Laisvės alėjos miesto scena.

Žemės banko rūmai Kaune yra 1933-1935 m. Karolio Reisono projektuotas banko pastatas prie Vienybės aikštės, šiandien naudojamas kaip KTU centriniai rūmai. Jo santūri architektūra rodo, kaip tarpukario Kauno bankų pastatai judėjo nuo istoristinės reprezentacijos prie šviesos, higienos, funkcijos ir modernizmo.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai K. Donelaičio gatvėje yra 1937-1939 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas tarpukario Lietuvos verslo institucijos pastatas. Iš išorės tai santūrus modernizmo ir klasikinės reprezentacijos derinys su arkiniais granito portalais, o viduje KVR fiksuoja Petro Kalpoko freskas, Stasio Ušinsko vitražus, Broniaus Pundziaus reljefus ir kitą retą dailės bei interjero paveldą.

Kauno apskrities savivaldybės rūmai Vytauto pr. 91 yra vienas didžiausių tarpukario Lietuvos administracinių pastatų, 1932-1934 m. projektuotas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Jo šviesus granitinis fasadas, tamsūs labradoro portalai ir moderni gelžbetoninė konstrukcija rodo laikinosios sostinės reprezentacinę ambiciją, o vėlesnė sovietų saugumo istorija suteikia pastatui sunkų atminties sluoksnį.

Taupomųjų kasų rūmai Laisvės al. 96 yra paskutinis didelis tarpukario Laisvės alėjos architektūrinis akcentas: 1938-1940 m. statytas funkcionalistinis valstybės finansų ir administracijos pastatas, kurį projektavo Arnas Funkas, Adolfas Lukošaitis ir Bronius Elsbergas. Rūmai iki sovietų okupacijos nespėjo būti atidaryti, bet iki šiol išlaikė stiprų modernistinės sostinės mastelį.

Fiziško auklėjimo rūmai Sporto g. 6 yra tarpukario Kauno sporto ir kūno kultūros valstybės projekto branduolys. 1932-1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas pastatas buvo skirtas rengti kūno kultūros mokytojus, kariuomenės instruktorius ir sporto specialistus; šiandien tai Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai.

Ugniagesių rūmai Kaune yra 1929-1930 m. pastatyta modernizmo ir Art Deco bruožų gaisrinė, suprojektuota inžinieriaus architekto Edmundo Fryko ir konstruktoriaus Prano Markūno. Lenktas fasadas su garažų vartais, bokšteliais ir miesto tarnybos programa rodo, kaip tarpukario Kaunas net utilitariai infrastruktūrai suteikė reprezentacinį sostinės mastelį.

Kauno sporto halė Perkūno al. 5 yra 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specialiai krepšiniui projektuota arena. Anatolijaus Rozenbliumo inžinerinis sprendimas su keturiomis 60 m plieninėmis arkomis ir Stasio Kudoko architektūrine dalimi sukūrė vietą, kurioje vyko 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas ir kur dešimtmečius gyveno Kauno „Žalgirio“ atmintis.

Darbo rūmai Kaune, dabartinis Kauno kultūros centras, yra 1938-1940 m. suformuotas tarpukario darbininkų kultūros ir savišvietos centras. Vytauto pr. 79 stovintis Adolfo Lukošaičio ir Antano Novickio pastatas jungia griežtą modernistinį fasadą, turtingą kultūrinę programą, nacių Gestapo atmintį ir iki šiol tęsiamą viešos kultūros funkciją.

Kauno valstybinė filharmonija įsikūrusi buvusiuose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmuose - 1925-1929 m. Edmundo Fryko projektuotame viename prestižiškiausių tarpukario valstybės institucijų pastatų Kaune. Čia veikė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, vyko Neumanno-Sasso procesas, 1936-1940 m. posėdžiavo Ketvirtasis Seimas, o nuo 1961 m. pastatas tapo svarbia Kauno koncertinio gyvenimo erdve.

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės g. 41 yra retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys. 1937 m. Karolio Reisono parengtas projektas pakeitė Vaclovo Michnevičiaus neogotikinę idėją, o bažnyčios istorija veda nuo dar nespėtų pradėti pamaldų per sovietinius sandėlius ir sporto salę iki 2019 m. grąžinimo tikintiesiems bei 2026 m. pradėtos bokšto atkūrimo istorijos.

Žydų bankas Kaune buvo 1924-1925 m. Laisvės al. 106 pastatytas Centralinio žydų banko ir prekybinio pasažo kompleksas, kurį projektavo Grigorijus Mazelis ir Mikas Grodzenskis. Šiandien čia veikia Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pats banko pasažas yra prarastas paveldo sluoksnis, saugomas kaip reikšminga buvusio užstatymo vieta Kauno Naujamiesčio KVR teritorijoje.

Kauno miesto ligonių kasos rūmai - 1933-1935 m. A. Mickevičiaus ir Miško gatvių kampe pastatytas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Antano Novickio projektuotas sveikatos apsaugos modernizmo pastatas. Jis buvo skirtas ligonių kasų administracijai, draudimo operacijoms ir ambulatorijoms, o šiandien čia veikia Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys.

Kauno totorių mečetė - Totorių g. 6 Ramybės parke stovinti 1930-1932 m. pastatyta mūrinė mečetė, sukurta kaip Vytauto Didžiojo jubiliejaus laikų paminklas Lietuvos totorių bendruomenei. Tai valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas, šiandien vėl veikiantis kaip Kauno musulmonų maldos namai.

Studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai - Parodos g. 26 prie Vytauto parko stovintis Edmundo Alfonso Fryko projektuotas istoristinių formų pastatas. 1928 m. Vasario 16-ąją atidaryti rūmai buvo studentų tautininkų korporacijos organizacinis centras su sale, biblioteka, redakcijomis ir gyvenamaisiais kambariais, o šiandien pastatas siejamas su vaikų ir jaunimo ugdymo bei scenos menų funkcijomis.

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kauno Rotušės aikštėje veikia XVIII a. vėlyvojo baroko rūmuose, kuriuos poetas Jonas Mačiulis-Maironis nusipirko 1909 m. Čia išlikęs jo memorialinis butas, atkurtas Tado Daugirdo dekoras, literatūros istorijos ekspozicijos, gotikiniai rūsiai ir sodas su sudėtingais miesto atminties sluoksniais.

Kauno valstybinis muzikinis teatras Miesto sode yra 1892 m. atidarytas pirmasis specialiai teatrui skirtas pastatas Lietuvoje, vėliau tapęs Valstybės teatro scena. Čia prasidėjo profesionali lietuvių opera, drama ir baletas, 1920 m. posėdžiavo Steigiamasis Seimas, o neobarokinis ir art deco interjerų sluoksnis iki šiol veikia kaip viena svarbiausių Kauno kultūros erdvių.

Aukštesnioji technikos mokykla Kaune - Tvirtovės al. 35 stovintys Stasio Kudoko projektuoti 1937-1938 m. techninio švietimo rūmai. Pastatas žymi tarpukario Lietuvos inžinerinio mokymo ambiciją, šiaurinės Kauno dalies plėtrą ir modernizuoto istorizmo kryptį, o šiandien veikia kaip Lietuvos inžinerijos kolegijos erdvė.

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune - Vilniaus g. 33 veikiantis valstybingumo muziejus buvusiuose Prezidento rūmuose. 1919-1940 m. čia rezidavo Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, vyko priėmimai, valstybės vadovo darbas ir paskutiniai laisvos Lietuvos sprendimų momentai prieš sovietų okupaciją.

Sugiharos namai Kaune - buvusio Japonijos konsulato vieta Vaižganto g. 30, kur 1939-1940 m. gyveno diplomatas Chiune Sugihara. Memorialinis muziejus pasakoja apie jo ir Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko vizas, kurios tūkstančiams karo pabėgėlių atvėrė kelią iš Lietuvos per Sovietų Sąjungą ir Japoniją.

Kauno choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. 13 yra 1872 m. pastatyta Ohel Jaakov sinagoga ir viena svarbiausių išlikusių Kauno žydų sakralinio paveldo vietų. Valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas tebėra veikianti maldos vieta, o jos istorija jungia gubernijos laikotarpio architektūrą, tarpukario litvakų kultūrą, Holokausto atmintį ir pokario išgyvenusiųjų susitikimų vietą.

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dažnai vadinama Soboru, yra vienas ryškiausių Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės akcentų. 1890-1895 m. pastatytas kaip Kauno tvirtovės stačiatikių įgulos soboras, nuo 1919 m. jis tapo katalikiška Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčia, sovietmečiu buvo paverstas vitražo ir skulptūros galerija, o po 1991 m. grąžintas Kauno arkivyskupijai.

Ateitininkų sąjungos rūmai Laisvės al. 13 yra vienas įdomiausių Kauno tarpukario architektūros lūžio objektų. 1926 m. pradėti kaip ateitininkų studentų bendrabutis pagal Felikso Vizbaro istorizmo formų projektą, apie 1929 m. iškilę rūmai 1931 m. buvo Algirdo Šalkauskio modernizuoti, o šiandien veikia kaip KTU III rūmai.

Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus g. 9 yra 1931-1933 m. Vladimiro Dubeneckio suprojektuotas tarpukario Kauno medicinos mokslo pastatas. Šiandien tai LSMU centriniai rūmai, o jų istorija jungia universiteto plėtrą, modernias laboratorijas, pirmąjį Lietuvos krematoriumą ir 1944 m. rūsiuose slėptus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus.

Kauno klinikų kompleksas Eivenių g. 2 yra 1937-1939 m. pastatyta Vytauto Didžiojo universiteto ligoninė, iki šiol išlaikiusi pirminę gydymo, mokslo ir studijų paskirtį. Tai vienas didžiausių tarpukario Lietuvos statybos projektų: prancūzų architekto Urbaino Cassano ir Elie Ouchanoffo suprojektuota universitetinė ligoninė su požeminiais tuneliais, 75 m kaminu, raudonų stogų korpusais ir nacionalinio kultūros paminklo statusu.

Perkūno namas Kaune yra vienas ryškiausių Lietuvos vėlyvosios gotikos miestietiškos architektūros objektų. Nors vardas gimė iš 1818 m. rastos figūrėlės ir romantinės Perkūno šventyklos legendos, dokumentai rodo daug žemiškesnę pradžią: tai buvo turtingo Kauno miestiečio gyvenamasis namas, vėliau tapęs jėzuitų koplyčia, teatru, dvasininkų būstu ir restauruotu paveldo objektu.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Laisvės al. 106 yra vienas seniausių Lietuvos muziejų ir didžiausia šalies zoologinė kolekcija. Jo istorija prasidėjo 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi, o šiandien lankytojus čia pasitinka septynios salės, apie 17 tūkst. eksponuojamų gyvūnų preparatų ir daugiau kaip 300 tūkst. vienetų saugomi rinkiniai.

Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras Palūšėje, seniausio (1974 m.) Lietuvos nacionalinio parko direkcijos būstinė, ekspozicija Ežerynai padeda suprasti 127 ežerų kraštovaizdį, žvejybos bei sielininkystės tradicijas ir susiplanuoti maršrutus.

Labanoro giria yra vienas didžiausių ežeringų Lietuvos miškų kraštovaizdžių, saugomas Labanoro regioniniame parke, kur susitinka pušynai, ežerai, pelkės, retieji paukščiai ir medinių kaimų kultūra.

Paliesiaus dvaras Ignalinos rajone yra restauruota regioninės reikšmės dvaro sodyba, kurioje išlikę dvaro pastatai, unikalus pasagos plano akmeninis tvartas (dabar koncertų salė Pasaga) ir šiuolaikinė koncertų bei sveikatinimo erdvė.

Cirkliškio dvaras Švenčionių rajone yra nacionalinės reikšmės vėlyvojo klasicizmo dvaro sodyba: 1826 m. Mostovskių rūmai su 6 dorėniškų kolonų portiku, ledainė, kalvė, 34,5 ha angliškojo stiliaus parkas su Cirkliškio piliakalniu ir ežeru bei 1863 m. sukilimo atmintis.

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia - 1906-1911 m. iš lauko akmenų sumūryta įspūdinga neoromaninė su neogotikos bruožais šventovė, kurios bokštas siekia apie 72 m ir laikomas viena aukščiausių akmeninių bažnyčių Lietuvoje.

Zarasų krašto muziejus, 1934 m. įkurtas mokytojo Stasio Jauniškio, yra pagrindinė rajono istorijos, etninės kultūros ir kraštotyros saugykla su daugiau kaip 24 600 eksponatų, dievdirbių skulptūrų sale, M. Šileikio galerija ir trimis filialais.

Dusetų dailės galerija yra vienas ryškiausių mažo miestelio profesionalios dailės reiškinių Lietuvoje, nuo 1995 m. buriantis Dusetų ir Sėlių krašto menininkus, fotografus, miniatiūrų ir žirgo temos parodas.

Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia (1650 m.) laikoma seniausia medine bažnyčia Lietuvoje: dvaro sodybos filijinė šventovė su iš trijų pusių 12 kolonų portiku, 1650 m. baroko altoriumi ir sakykla, varpine su 1613 m. varpais ir bažnytinio meno ekspozicija.

Astravo dvaras Biržuose yra viena raiškiausių XIX a. romantizmo dvaro sodybų Lietuvoje: italų vilos pavidalo Tiškevičių rūmai (1842, 1862) Širvėnos ežero pusiasalyje, vandens malūnas, arkinis tiltas per Apaščią ir 18 ha parkas.

Biržų evangelikų reformatų bažnyčia yra 1867-1874 m. pagal Rygos architekto Heinricho Schello projektą pastatyta neogotikinė raudonų plytų šventovė - Šiaurės Lietuvos reformacijos centras, tęsiantis nuo 1584 m. siekiančią Radvilų remtos bendruomenės istoriją.

Likėnų parkas ir Smardonės šaltinis Biržų krašte leidžia pamatyti Šiaurės Lietuvos karstinį kraštovaizdį iš arti: sieros kvapo šaltinį, smegduobinį duburį, parką ir gydomosios vietos istoriją.

Pasvalio smegduobių parkas yra 2004 m. pradėtas tvarkyti ir 2009 m. atvertas 8 ha miesto parkas buvusiose Avižonio duobėse, kur vienoje vietoje matyti keliasdešimt skirtingo amžiaus karstinių smegduobių, gipso karsto reljefas, amfiteatras didžiausioje duobėje ir B. Brazdžionio paminklas.

Panevėžio kraštotyros muziejus Vasario 16-osios gatvėje yra 1925 m. įkurtas miesto ir regiono istorijos centras, saugantis daugiau kaip 120 000 eksponatų, pristatantis ekspoziciją EPOCHŲ DIALOGAI ir veikiantis kelių istorinių pastatų tinkle.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra yra Panevėžio vyskupijos centras, 1926 m. paskirta būsima katedra ir 1933 m. konsekruota 55 m ilgio neobarokinė šventovė su didinga freska, 1931 m. Goebelio vargonais, Apoldoje lietais varpais ir Maironio atmintimi.

Kupiškio marios, oficialiai Kupiškio arba Lėvens tvenkinys, yra 1986 m. patvenkus Lėvenį suformuotas didelis Aukštaitijos vandens telkinys su ilgomis pakrantėmis, salomis, rekreacine zona ir Uošvės Liežuvio dendrologiniu parku.

Antašavos dvaras Kupiškio rajone yra regioninės reikšmės klasicistinė dvaro sodyba prie Pyvesos, kurios rūmus (1820), kleboniją ir akmeninį svirną pagal architekto Mykolo Šulco projektus 1809-1811 m. pradėjo statyti savininkas Hiacintas Antašauskas.

Šimonių giria yra 13 500 ha Aukštaitijos miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, kuriame susitinka pušynai (55 proc.), 15 ežerų, pelkės, trys draustiniai, kurtinių tuokvietės ir 1944-1953 m. Algimanto bei Vytauto apygardų partizanų istorija.

Joniškėlio dvaras yra nacionalinės reikšmės Karpių dvaro sodybos kompleksas Pasvalio rajone, kuriame rūmai, oficinos, ūkiniai pastatai, parkas ir Igno Karpio 1808 m. testamentas sudaro vieną iškiliausių Šiaurės Lietuvos dvarų istorijų.

Lietuvos aviacijos muziejus Aleksote veikia istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Įsteigtas 1990 m., jis saugo per 24 000 eksponatų ir daugiau kaip 50 skraidymo aparatų - skraidančią „Lituanicos“ repliką, Broniaus Oškinio sklandytuvus ir ANBO-IV brėžinius.

Velnių muziejus Kaune yra vienas savičiausių Lietuvos muziejų: 1982 m. įkurta ekspozicija tęsia dailininko Antano Žmuidzinavičiaus surinktą velnių kolekciją, išaugusią nuo apie 260 iki maždaug 3000 objektų iš Lietuvos ir per 70 šalių – pasakojimą apie liaudies vaizduotę, humorą, baimę ir krikščionišką ikonografiją.

Kauno paveikslų galerija – 1979 m. atidarytas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys K. Donelaičio g. 16, kuriame laikinos lietuvių ir užsienio menininkų parodos susitinka su Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetu ir Kauno moderniosios kultūros pasakojimu.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus Kaune (nuo 2023 m. - Lietuvos švietimo muziejus) yra 1922 m. įkurta mokyklos ir pedagogikos istorijos vieta. Jis saugo per 55 000 muziejinių vertybių - senuosius vadovėlius, rašymo priemones, mokyklos baldus ir ugdymo dokumentus.

VDU Botanikos sodas Kaune yra seniausias ir didžiausias Lietuvos universiteto botanikos sodas: 1923 m. įkurtas 62,5 ha sodas buvusio Aukštosios Fredos dvaro parke saugo apie 14 700 augalų rūšių, veislių ir formų, oranžeriją, rožynus, jurginus, vaistinių augalų ekspozicijas ir istorinius tvenkinius.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis (447 ha, įsteigtas 1960 m.) saugo Jiesios slėnio atodangas ir erozinius šlaitus prie Nemuno Kaune. Napoleono kalnas - tai I tūkstantmečio Jiesios piliakalnis (45 x 22 m aikštelė, 63,6 m aukštis), siejamas su 1812 m. prancūzų kariuomenės žygiu.

Kauno tvirtovės VII fortas Žaliakalnyje yra 1883-1890 m. statytas paskutinis mūrinis tvirtovės fortas ir kartu viena ankstyviausių Kauno Holokausto vietų. Geriausiai išlikęs dviejų pylimų fortas šiandien veikia kaip muziejinė, edukacinė ir atminties erdvė.

Kauno tvirtovės VI fortas Petrašiūnuose yra 1882-1889 m. pastatytas šešiakampis carinės tvirtovės fortas, vienas stipriausių jos mūrinių įtvirtinimų. Šiandien jį labiausiai pažįstame per Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspoziciją, kurioje pylimai susitinka su tankais ir artilerija.

Kauno tvirtovės I fortas Kazliškiuose yra 1888-1889 m. pastatytas penkiakampio plano carinės tvirtovės fortas vakariniame miesto pakraštyje. Vėliau jis sustiprintas 1893 ir 1908 m., o lankomas labiausiai per reljefą - pylimus, griovius ir žalią fortifikacijos kraštovaizdį.

Mokslo sala Kaune – pirmasis mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje Nemuno saloje. SMAR Architecture Studio suprojektuotame pastate su 27 m skersmens disku veikia 140 interaktyvių eksponatų ekspozicija „Žmogus. Gamta. Mašina“, planetariumas ir 4 STEAM laboratorijos.

Art Deco muziejus Kaune veikia 1929 m. architekto Edmundo Alfonso Fryko projektuoto daugiabučio 5-ajame bute Gedimino g. 48: 2017-2020 m. restauruotas autentiškas tarpukario interjeras leidžia Kauno modernizmą pamatyti iš vidaus per baldus, medžiagas ir kasdienybės estetiką.

Atominis bunkeris Kaune yra privatus KGB šnipų muziejus Raudondvario pl. 164A: čia rodoma slapta NKVD, KGB ir milicijos sekimo įranga – pasiklausymo „blakės“, šifravimo aparatai, slapto fotografavimo minifotoaparatai, pelengatoriai ir kiti Šaltojo karo prietaisai, leidžiantys suprasti baimės ir kontrolės kultūrą sovietmečiu.

Paberžė yra viena jautriausių Vidurio Lietuvos atminties vietų: 1793 m. dvaro ponų name nuo 1993 m. veikia 1863 m. sukilimo muziejus, čia kunigavęs ir sukilimą paskelbęs Antanas Mackevičius, medinė bažnyčia, kapinės ir 1966-2005 m. Paberžę garsinusio Tėvo Stanislovo palikimas.

Dotnuvos vienuolyno ansamblis - Kėdainių krašto sakralinio paveldo vieta, kur 1701 m. įsteigto bernardinų vienuolyno ir 1773-1810 m. mūrinės bažnyčios istorija susipina su 1830-1831 bei 1863-1864 m. sukilimų atmintimi, 1864 m. vienuolyno uždarymu ir 1990 m. čia atgimusiu kapucinų gyvenimu.

Baisogalos dvaras prie Kiršino yra vienas ryškiausių Vidurio Lietuvos dvarų ansamblių: didikų Komarų statyti rūmai su rotonda ir kupolu, romantinio klasicizmo dekoras, 19 išlikusių pastatų, 12 ha parkas su tvenkiniais ir šiandienė LSMU Gyvulininkystės instituto funkcija.

Dingusio štetlo (Lost Shtetl) muziejus Šeduvoje - 2025 m. rugsėjo 20 d. atidaryta, apie 3000 m² Lietuvos žydų miestelių atminties vieta suomių architekto Rainerio Mahlamäki suprojektuotame pastate prie senųjų žydų kapinių. Jis pasakoja ne tik Holokaustą, bet ir iki katastrofos klestėjusį štetlų pasaulį.

Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas veda per seną Utenos rajono lapuočių mišką, kuriame ąžuolai, drebulės, uosiai, upelio slėnis, senų medžių drevės ir stotelių sistema padeda pažinti vieną vertingiausių krašto ąžuolynų.

Vyžuonų šilo pažintinis gamtos takas Utenos rajone jungia pušynus, Balčio (Balčio) ežero apylinkes, senųjų pilkapių atmintį ir itin vertingą Vyžuonų botaninio draustinio pelkinę biologinę įvairovę.

Minčios vandens malūnas Tauragnų seniūnijoje yra registrinis kultūros paveldo objektas Aukštaitijos nacionaliniame parke: medinis vandens malūnas prie Minčios upelio, siejamas su 1792 m. atstatymu, 1863 m. sukilimo atmintimi ir šiandien veikiančia poilsio bei pramogų sodyba.

Dauniškio parkas Utenoje yra miesto poilsio vieta prie natūralaus Dauniškio ežero, labiausiai atpažįstama dėl 2011 m. miesto 750 metų jubiliejui įrengto šviečiančio ir muzikinio fontano su vandens ekranu.

Sirvėtos mitologinis takas yra 1,3 km miško maršrutas nuo Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kuriame 17 akmeninių mitologinių dievybių ir būtybių skulptūrų jungia gamtos pasivaikščiojimą, Šventos dvarvietės erdvę ir baltų mitologijos pažinimą.

Zarasų apžvalgos ratas yra 2011 m. virš Zaraso ežero pakrantės įrengtas apskritas pakeltas takas - vienintelė tokio tipo regykla Lietuvoje, nuo kurios matyti ežero salos, pakrantės takai ir ežerų miesto reljefas.

Šiliniškių apžvalgos bokštas Aukštaitijos nacionaliniame parke yra vienas ankstyvųjų Lietuvos apžvalgos bokštų: 60 m telekomunikacijų bokšte 30 m aukštyje įrengta aikštelė atveria Pakaso ežero ir Šiliniškių gūbrio panoramą.

Arklio muziejus Niūronyse yra etnografinis muziejus apie arklio vietą Lietuvos kaime: čia saugomi arklio traukiami padargai, vežimai, rogės, pakinktai, amatų įrankiai, aukštaitiškos sodybos ir gyva žirgo kultūros tradicija.

Rokiškio dvaras yra klasicistinis Tyzenhauzų ir Pšezdeckių dvaro ansamblis, kuriame šiandien veikia Rokiškio krašto muziejus, saugantis miesto, dvaro, dailės ir Liongino Šepkos drožinių kolekciją.

Burbiškio dvaras Radviliškio rajone yra parkų ir vandens kompozicijos dvaras: rūmai, tvenkiniai, salos, tiltai, Ulianskio skulptūros, Baženskių istorija ir tulpių žydėjimo tradicija čia susilieja į vieną lankomą ansamblį.

Bistrampolio dvaras Panevėžio rajone yra Bistramų giminės dvaro sodyba su XIX a. klasicistiniais rūmais, parku, tvenkiniais, muziejinėmis erdvėmis, kultūros renginiais ir atkurta svetingumo funkcija.

Siesikų pilis Ukmergės rajone yra XVI-XVII a. pilies ir dvaro ansamblis - laikoma seniausiu išlikusiu tokios paskirties rezidenciniu pastatu Lietuvoje, su bokštais, skliautuotais rūsiais, Mėnesių salės sienų tapyba ir Daumantų-Siesickių bei Daugėlų istorijos sluoksniais.

Kėdainių senamiestis yra vienas ryškiausių Lietuvos istorinių miestų centrų, kuriame Didžioji ir Senoji Rinkos, Radvilų paveldas ir mauzoliejus, skirtingų konfesijų maldos namai ir Nevėžio pakrantė rodo daugiakultūrį miesto veidą.

Kirkilų karstiniai ežerėliai Biržų regioniniame parke yra vandeniu užpildytų smegduobių sistema, kurioje gipso karstas, pontoninis takas ir apžvalgos bokštas leidžia suprasti Šiaurės Lietuvos reljefą iš arti.

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis prie Anykščių yra vienas plačiausiai tyrinėtų Lietuvos piliakalnių, siejamas su spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta ir pritaikytas gyvosios istorijos pažinimui.

Žiegždrių geologinis takas Kauno marių regioniniame parke yra 1,6 km linijinis maršrutas, kuriame Kalniškių konglomeratai, Žiegždrių atodanga, griovos ir marių šlaitai parodo ledynmečio sluoksnius iš arti.

Kačėniškės piliakalnio apylinkės Sirvėtos regioniniame parke jungia Mergežerio pakrantę, Čiūlėnų kalvyno reljefą, ankstyvą archeologinį sluoksnį ir pažintinį taką iki vieno gražiausių Švenčionių krašto piliakalnių.

Kauno marių regioninio parko skardžiai yra ne vienas objektas, o marių pakrančių atodangų, konglomeratų, griovų ir regyklų sistema, kurioje Nemuno slėnio geologija susitinka su žmogaus sukurtu Kauno marių kraštovaizdžiu.

Gražutės regioninis parkas Zarasų ir Ignalinos krašte saugo ežeringą, miškingą Šventosios aukštupio kraštovaizdį su Luodžio, Dūkšto, Švento ežerais, Antalieptės mariomis, Salako kultūriniu sluoksniu ir ilgais vandens bei dviračių maršrutais.

Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai Aukštaitijos nacionaliniame parke sudaro vieną stipriausių ežeringosios Aukštaitijos istorinių kraštovaizdžių: čia siejasi Linkmenų pilies gynybinė atmintis, siaura kalvagūbrio forma, Antano Smetonos atminimo akmuo ir netolimas Ladakalnio panoraminis kelias.

Ginučių vandens malūnas yra vienas ryškiausių Aukštaitijos nacionalinio parko technikos paveldo objektų: XIX a. antros pusės malūnas prie vandens tėkmės išsaugojo malimo įrangos, turbinos, medinių krumpliaračių ir kaimo ūkio istorijos sluoksnius.

Dubingių tiltas per Asvejos ežerą yra vienas atpažįstamiausių Asvejos regioninio parko objektų: 1934 m. inžinieriaus A. Rozenbliumo suprojektuotas medinis tiltas laikomas pirmuoju mediniu tiltu per ežerą Lietuvoje, o po Asvejos vandeniu archeologai aptiko dar senesnio didžiojo tilto polių.

Baluošo Ilgasalė yra reta Aukštaitijos nacionalinio parko vieta: Baluošo ežero saloje telkšo dar vienas mažas ežerėlis, todėl šis objektas lankomas ne kaip paplūdimys, o kaip saugomas vandens kraštovaizdžio fenomenas.

Sartų ežeras yra šakotas Aukštaitijos ežeras, garsėjantis ilgiausia Lietuvoje kranto linija, Šventosios tėkme, Sartų regioninio parko panoramomis ir Dusetų žirgų lenktynių tradicija, kuri šiandien ne visada vyksta ant paties ledo.

Žeimenos upė yra 80 km ilgio dešinysis Neries intakas, ištekantis iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais; skaidri, mažai reguliuota vaga jungia Aukštaitijos ežerynų vandenis su Neries slėniu ir saugo lašišų, šlakių bei upinių nėgių nerštavietes, o vasarą tampa viena populiariausių baidarių upių.

Pakalniškių piliakalnis (Kleboniškių kalnas) Radviliškio rajone yra I tūkstantmečiu pr. m. e. datuojamas Daugyvenės slėnio objektas su papėdės gyvenviete ir greta esančiu pilkapiu; šį puslapį reikia skirti būtent Radviliškio krašto Pakalniškiams, nes vietovardis Lietuvoje kartojasi.

Kulautuvos pušynai - Nemuno dešiniajame krante esantis 1933 m. įsteigto klimatinio kurorto kraštovaizdis: smėlingos kalvotos pušyno sveikatingumo trasos (2,6-6 km), gydomasis pušų oras, mineralinio vandens biuvetė ir tarpukario vasarvietės atmintis Pakaunėje.

Veršvos kraštovaizdžio draustinis Kaune saugo Veršvos upelio slėnį kaip vientisą gamtinį-kultūrinį teritorinį kompleksą: 1995 m. įsteigtoje 108 ha teritorijoje glaudžiasi geologinės, geomorfologinės, hidrografinės, botaninės ir zoologinės vertybės miesto pakraštyje.

Kulionių piliakalnis yra masyvi mišku apaugusi pusiasalio kalva tarp Želvų ir Trinktinio ežerų, datuojama 2-1 a. pr. Kr.-12-14 a. po Kr. Šaltiniuose jis registruojamas kaip piliakalnis su papėdės gyvenviete, o ne kaip atskira alkavietė.

Puntuko brolis, arba Pašventupio akmuo, yra didelis ledyninis riedulys dešiniajame Šventosios krante, Anykščių šilelyje. Jis mažiau garsus už Puntuką, bet svarbus kaip geologinis gamtos paminklas, mitologinė vieta ir kraštovaizdžio objektas.

Prezidento ąžuolas Debeikiuose yra vietos atminties medis, žmonių siejamas su pirmuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Jo statusas nėra toks pats kaip registruoto gamtos paminklo, todėl puslapis atsargiai skiria pasakojimą nuo to, ką patvirtina šaltiniai.

Varniškių ąžuolų puslapis remiasi oficialiai patvirtintu Varniškių II ąžuolu - per 400 metų senumo paprastuoju ąžuolu Aukštaitijos nacionaliniame parke, kurio kamieno apimtis siekia 5,7 m, o aukštis - 22 m.

Labanoro senieji drevėti medžiai nėra vienas registruotas medis, o brandžios girios tema: seni kamienai, drevės ir buveinės didžiausiame Lietuvos ežeringame miškų masyve, kurį saugo 55 317 ha Labanoro regioninis parkas su saugomomis pušimis kaip gamtos paveldo objektais.

Kauno rotušė, vadinama Baltąja gulbe, yra Rotušės aikštės ašis ir vienas svarbiausių senojo Kauno savivaldos pastatų: XVI a. pradėta mūryti rotušė šiandien veikia kaip Kauno miesto muziejaus erdvė.

Kauno arkikatedra bazilika Vilniaus gatvėje yra pagrindinė Kauno arkivyskupijos šventovė ir vienas didžiausių Lietuvos gotikos sakralinių pastatų, siejamas su XV a. miesto augimu, katedros statusu ir tarpukario bažnytine istorija.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas prie Kauno pilies yra vienas seniausių Kauno sakralinių kompleksų: vėlyvosios gotikos raudonų plytų ansamblis, grįžęs pranciškonų bendruomenei po sudėtingo XX a.

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia yra viena atpažįstamiausių Aukštaitijos nacionalinio parko sakralinių vietų: 1757 m. pastatyta medinė bažnyčia su atskira aštuonkampio plano varpine stovi Lūšių ežero ir Palūšės kaimo kraštovaizdyje.

Bitininkystės muziejus Stripeikiuose yra 4 ha lauko ir vidaus ekspozicijų erdvė Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur per avilius, skulptūras, edukacijas ir pastatus pasakojama apie bites, medų ir Lietuvos bitininkystės tradiciją.

Narkūnų piliakalnis prie Utenos yra vienas svarbiausių Aukštaitijos piliakalnių, dar vadinamas Utenio pilimi ir siejamas su ankstyvaisiais įtvirtinimais, Nalšios tradicija bei 1433 m. Livonijos ordino puolimo atmintimi.

Žagarės dvaro sodyba yra Naujosios Žagarės istorinis centras: klasicistiniai rūmai, Naryškinų epochos pastatai, senas žirgynas, vėjo malūnas ir daugiau kaip 70 ha parkas, kuriame šiandien veikia Žagarės regioninio parko lankytojų centras.

Žagarės ozas yra ledynmečio suformuota smėlio, žvyro ir gargždo ketera Žagarės regioniniame parke, kurios vaizdingiausia dalis susijusi su Žvelgaičio piliakalniu ir 3,6 km pažintiniu taku.

Krekenavos regioninio parko lankytojų centras Dobrovolėje yra geriausia vieta pradėti pažintį su Nevėžio slėniu: ekspozicija pasakoja apie senvages, terasas, pievas, augalus, gyvūnus ir žmonių gyvenimą prie upės.

Dovainonių atodanga, dar vadinama Mergakalniu, yra viena įspūdingiausių Kauno marių regioninio parko regyklų: apie 42 m aukščio skardis atveria Kauno marių, salų ir stačių šlaitų panoramą.

Krekenavos bazilika yra viena svarbiausių Panevėžio krašto Marijos šventovių: 1902 m. pastatyta mūrinė dvibokštė bažnyčia su neogotikos bruožais, garbinamu Marijos paveikslu ir mažosios bazilikos statusu.

Alantos dvaras Molėtų rajone yra neoromantinė XIX a. dvaro sodyba, kurioje veikia muziejus-galerija: dvaro istorija, Vaidoto Žuko galerija, Teofiliaus Matulionio ekspozicija ir kino atmintis iš Tado Blindos filmavimo vietų.

Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone yra restauruota dvaro sodyba tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų, kur parkas-muziejus, Meilės sala, skulptūros, senieji ąžuolai ir takai leidžia lankyti dvarą kaip kraštovaizdžio kompleksą.

Žaslių tradicinių amatų centras yra įtrauktinas į Kaišiadorių krašto amatų ir edukacijų maršrutą, tačiau tyrimų metu nepavyko rasti stabilaus oficialaus centro puslapio su patvirtintu adresu, darbo laiku ir kainomis, todėl prieš vykstant būtina susisiekti su vietos kultūros ar savivaldybės kanalais.

Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ - 2025 m. rugsėjį atidarytas didžiausias štetlų kultūrai ir istorijai skirtas muziejus Baltijos šalyse. Jis pasakoja Šeduvos žydų bendruomenės kasdienybę, tarpukario štetlo pasaulį ir Holokausto tragediją bei jungia muziejų, memorialinį parką ir sutvarkytas senąsias žydų kapines.

Salų dvaras stūkso Dviragio ežero saloje, Rokiškio rajone - tai viena savičiausių Lietuvos dvarviečių, pasiekiama tiltu ir pylimu. Klasicistiniai rūmai, senas parkas ir ilga Kęsgailų, Radvilų, Morikonių bei Tyzenhauzų valdymo istorija šiandien gyvena kaip kultūros ir renginių rezidencija.

Videniškių vienuolynas Molėtų rajone - retas renesanso ir baroko sandūros sakralinis ansamblis, kunigaikščių Giedraičių fundacija ir vienintelis atgailos kanauninkų (baltųjų augustinų) ordino centras Lietuvoje. Greta Šv. Lauryno bažnyčios stovi buvęs vienuolynas, kuriame šiandien veikia muziejus.

Kavarsko šv. Jono šaltinis prie Šventosios - tufo versmė ir sena šventvietė, saugoma kaip hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir vaizduojama miestelio herbe. Greta jos, miesto kapinėse, sumūryta atskira Lurdo grota, todėl Kavarskas jungia dvi susijusias sakralines vietas, kurias žmonės lanko per šv. Jono atlaidus.

Šeteniai Kėdainių rajone - vieta, kur 1911 m. gimė Nobelio literatūros premijos laureatas Czesławas Milošas. Senasis dvaras neišliko, bet buvusio dvaro svirne įsikūrė poetui skirtas kultūros centras „Baltasis svirnas“, o aplink plyti Nevėžio slėnis, dažnai siejamas su rašytojo vaikystės kraštovaizdžiu.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, kurios bokštai siekia 79 m. Statyta 1899-1909 m., ji yra Anykščių miesto dominantė, o viename jos bokšte įrengta apžvalgos aikštelė su plačia Šventosios slėnio panorama.

Antalieptės marios - dirbtinis vandens telkinys Gražutės regioniniame parke, susidaręs 1959 m. Antalieptės hidroelektrinei užtvenkus Šventąją. Užtvindžius kalvotą kraštovaizdį atsirado daugybės salų labirintas, todėl marios tapo viena mėgstamiausių vietų baidarių žygiams Aukštaitijoje.

„Laimės žiburys“ - taip vadinamas rašytojo Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos prie Anykščių. 1953 m. čia perlaidotas Zakopanėje miręs rašytojas, o 1958 m. pastatytas aukštas antkapinis paminklas, nuo kurio kalvos atsiveria plati Šventosios slėnio panorama.

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia, kauniečių vadinama Vytautine, laikoma seniausia Kauno bažnyčia ir vienintele lotyniško kryžiaus plano gotikine šventove Lietuvoje. Stūksanti ant Nemuno kranto, ji siejama su Vytauto Didžiojo atminimu, saugo potvynių žymes ant sienos ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto kapą.

Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia - viena seniausių ir savičiausių gotikinių šventovių Lietuvoje, pasislėpusi mažame kiemelyje prie Laisvės alėjos. Raudonų plytų vienanavę bažnyčią globoja marijonai; joje saugomas garsus Stebuklingasis Kryžius, o rūsyje veikia žvakių šventovė.

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia dviem barokiniais bokštais dominuoja Rotušės aikštės pietinėje pusėje. Kartu su jėzuitų vienuolynu ir gimnazija ji sudaro ištisą senamiesčio kvartalą; per amžius bažnyčia priklausė jėzuitams, pranciškonams, buvo paversta stačiatikių soboru ir sovietine sporto sale, kol galiausiai vėl grįžo jėzuitams.

Mykolo Žilinsko dailės galerija - Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Kauno Nepriklausomybės aikštėje, garsus kolekcininko Mykolo Žilinsko dovanota Vakarų Europos daile bei ryškiu 1989 m. postmodernistiniu pastatu su nuogo vyro skulptūra „Žmogus“. Tyrimų metu galerija buvo uždaryta rekonstrukcijai.

Nacionalinis Kauno dramos teatras Laisvės alėjoje yra pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, įsteigtas 1920 m. tuometinėje laikinojoje sostinėje. Per šimtmetį jis tapo modernios lietuvių režisūros lopšiu - nuo Dauguviečio ir M. Čechovo iki sovietmečio drąsuolių Jurašo ir Vaitkaus.

Kėdainių minaretas - retas osmaniško stiliaus mūrinis bokštas buvusio dvaro parke, apie 1880 m. pastatytas generolo Eduardo Totlebeno Rusijos ir Turkijos karui atminti. Tai vienintelis atskirai stovintis minaretas Lietuvoje; svarbu žinoti, kad jis niekada nebuvo religinis pastatas, o parko puošmena ir apžvalgos bokštas.

Žiežmarių sinagoga - viena nedaugelio išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje. Architektūros tyrimų centras dabartinį pastatą datuoja 1782 m.; po sovietmečio apleistumo sinagoga restauruota ir 2021 m. atverta kaip kultūros erdvė, sauganti Žiežmarių žydų bendruomenės atmintį.

Palėvenės, arba Komarų, dvaras stovi prie Lėvens upės Kupiškio rajone. Nuo 1654 m. iki nacionalizacijos jį valdė bajorų Komarų giminė; iki šių dienų išliko iš vietinio dolomito statyti ūkiniai pastatai, atstatyta oficina, parkas ir keturių dolomito kolonų portikas prie upės.

Raguvėlės dvaras prie Juostos upės Anykščių rajone - viena didžiausių ir vientisiausiai išlikusių Lietuvos dvaro sodybų. Per du šimtus metų Komarų giminės valdytame ansamblyje išliko daugiau kaip dvidešimt pastatų: brandaus klasicizmo rūmai, aštuonkampiai svirnai, medinė bažnyčia, koplyčia-mauzoliejus ir parkas.

Bikuškio dvaras stovi ant Alaušo ežero kranto pusiasalio, netoli Sudeikių, Utenos rajone. Per amžius dvarą valdė garsios giminės - nuo Radvilų iki Prošinskių, gavusių privilegiją įkurti Sudeikių miestelį; iki šių dienų išliko liaudiško klasicizmo rūmai, svirnas, klojimas ir senas parkas prie pat ežero.

Pašilių stumbrynas Krekenavos regioniniame parke yra vieta, nuo kurios 1969 m. prasidėjo europinių stumbrų atkūrimas Lietuvoje. Aptvare iš arti galima pamatyti didžiausią Europos sausumos žvėrį, o aplink parką laisvai gano didžiausia šalies stumbrų banda.

Upytės piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu, yra istorinės Upytės žemės centras - vienos iš kronikose minimų viduramžių Lietuvos žemių, ne kartą atrėmusios Livonijos ordino puolimus. Su kalnu siejamas garsus Čičinsko padavimas apie bajorą Sicinskį, paskelbusį pirmąjį liberum veto.

Prezidento Antano Smetonos (Užugirio) dvaras prie Lėno ežero Ukmergės rajone - tautininkų dovana pirmajam Lietuvos prezidentui, 1937 m. pastatyta modernios architektūros sodyba netoli jo gimtinės Užulėnyje. Dabar tai memorialinis muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas.

Saldutiškio dvaras Utenos rajone - klasicistinė Jaloveckių giminės sodyba su saugomu parku, ilga liepų alėja ir retais medžiais. Dvaro savininkas Boleslovas Jaloveckis ne tik įrengė parką, bet ir vadovavo siaurojo geležinkelio tiesimui pro Saldutiškį, todėl miestelis išaugo prie traukinių stoties.

Adomynės dvaras Kupiškio rajone - retas išlikęs medinis liaudiško klasicizmo dvaras su autentišku interjeru: koklinėmis krosnimis, ornamentuotu parketu ir tapytomis lubų rozetėmis. 2024 m. jis įtrauktas į išskirtinės vertės paveldo objektų, žymimų Mėlynojo skydo ženklu, sąrašą, o pastate gyvuoja kaimo bendruomenės gyvenimas.

Šlyninkos vandens malūnas prie Nikajos upės, netoli Zarasų, yra vienas nedaugelio iki šiol veikiančių Lietuvos vandens malūnų. Jame iki šiol sukasi autentiški girnų ir valcų mechanizmai, malami paveldo miltai, o gretimoje sodyboje kepama tradicinė duona - taip malūnas išlieka gyvas technikos paveldo objektas, o ne tik muziejus.

Vaitkuškio dvaras prie Ukmergės - kažkada didingų grafų Kosakovskių neogotikinių rūmų griuvėsiai. Rūmus XIX a. viduryje suprojektavo kolekcininkas Stanislovas Feliksas Kosakovskis, o jo sūnus Stanislovas Kazimieras čia įrengė vieną ankstyviausių Lietuvos dvaro fotoateljė; sukauptas fotografijų archyvas dabar saugomas Čiurlionio muziejuje.

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje - karstinė mineralinio vandens versmė, prasiveržusi per smegduobės įgriuvą. Žalsvą atspalvį jam suteikia pilkai žalsvos nuosėdos, o vanduo kvepia siera; po šaltiniu slypi giliausias Lietuvoje - apie 20 m - povandeninis urvas. Tai vienas savičiausių Šiaurės Lietuvos karsto krašto gamtos paminklų.

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - viena ikoniškiausių Lietuvos gotikos šventovių, vienišai stovinti ant atviro Nemuno kranto, be bokšto, pievoje. XVI a. raudonų plytų bažnyčią ne kartą siaubė Nemuno potvyniai; šiandien ji veikia kaip kultūros ir koncertų erdvė.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis - 1991 m. įkurtas muziejus, jungiantis kelis paveldo objektus Daugyvenės upės slėnyje: Burbiškio dvarą, Kleboniškių kaimo buities muziejų po atviru dangumi, Šeduvos kraštotyros ekspoziciją ir Raginėnų archeologijos kompleksą. Tai vientisas pasakojimas apie krašto kaimą, dvarą ir senąsias kultūras.

Skarulių Šv. Onos bažnyčia prie Jonavos - viena seniausių ir vertingiausių renesansinių gotikos šventovių krašte, 1622 m. pastatyta Skaruliuose Andriejaus Skorulskio. Joje saugomas senas drožtas altorius ir apaštalų skulptūros, o aplinkinis Skarulių kaimas buvo nukeltas statant Azoto (Achemos) gamyklą, todėl bažnyčia stovi vieniša šalia pramonės komplekso.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir buvęs karmelitų vienuolynas - vienas didžiausių išlikusių vienuolynų ansamblių krašte. 1634 m. įkurtą vienuolyną garsina senoji Škaplierinės atlaidų tradicija, o renesansinę bažnyčią supa trijų korpusų mūrinis vienuolynas su kiemu.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia - 1830 m. pastatyta medinė liaudies architektūros šventovė daugiakultūriame Kauno rajono miestelyje. Vandžiogala garsi lietuvių, lenkų, žydų ir rusų istorija, o bažnyčia - viena nedaugelio Vidurio Lietuvos šventovių, kuriose sekmadieniais aukojamos ir lenkiškos pamaldos. Senose kapinėse ilsisi ir Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo protėviai.

Čiobiškio dvaras stūkso ant aukšto skardžio prie Neries ir Musės santakos. Vėlyvojo klasicizmo rūmus XIX a. pradžioje pastatė Pilsudskiai, o liaudies pasakojimas jų projektą sieja su Laurynu Gucevičiumi - tai patraukli, bet neįrodyta prielaida. XX a. dvaras buvo vaikų prieglauda, partizanų štabas ir internatinė mokykla.

Pienionių dvaras Anykščių rajone garsėjo vienu gražiausių medinių klasicizmo ponų namų Lietuvoje. Pats medinis dvaras neišliko, tačiau prie tvenkinio tebestovi XIX a. ūkiniai pastatai - puošni spirito varykla, į varpinę panaši rūkykla, svirnas, vartai su liūtais - ir devynių hektarų peizažinis parkas, kurį pasakojama prižiūrėjus net čekų sodininkui.

Gačionių dvaras prie ežero Rokiškio rajone - vienas geriausiai išlikusių medinių neoklasicistinių dvarų Lietuvoje, kurį beveik du šimtmečius valdė Rozenų giminė. Atkurtas naujų savininkų, 2025 m. jis atvertas lankytojams su 13 ha parku, tvenkinių sistema, pontoniniu tiltu ir karietinėje įrengtu Ford Model T automobilių muziejumi.

Šešuolėlių dvaras Širvintų rajone - retas angliško kotedžo stiliaus dvaras, kurio dabartinį pavidalą apie 1900 m. suteikė bankininkas Petras Povilas Končius. Tarpukariu jį valdė pulkininkas Jonas Variakojis, čia svečiuodavosi prezidentas Antanas Smetona, o po 1998 m. dvarą atkūrė iš JAV kilęs lietuvis; dabar tai renginių, koncertų ir nakvynės sodyba.

Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia Žagarės ozo dalis, iškilusi virš Švėtės kairiojo kranto Joniškio rajone. Tai vienas dviejų Žagarės piliakalnių; jo trapecinę aikštelę juosia pylimas, o naujais ąžuoliniais laiptais patogu užkopti į viršūnę. Pavadinimas siejamas su kunigaikščiu Žvelgaičiu, nors šis ryšys kilo iš XIX a. istoriko prielaidos.

Velikuškių piliakalnis stačiais šlaitais iškilęs virš Sartų ežero Zarasų rajone, Sartų regioniniame parke. Tai vienas žinomiausių parko piliakalnių su plačia ežerų panorama; greta jo yra antrasis to paties komplekso piliakalnis, vadinamas Sala, o tyrinėjimai atvėrė turtingą I tūkstantmečio pr. Kr.-XIII a. gyvenseną.

Kalnelio piliakalnis prie Joniškio - tai žiemgalių Sidabrės pilies vieta, kronikose minima kaip stipriausia ir paskutinė žiemgalių tvirtovė, kritusi Livonijos ordinui 1290 m. Su Sidabre siejama ir simbolinė Joniškio krašto pradžia, o ant kalno šiandien stovi koplyčia, kapinės ir paminklas gynėjams.

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia - vėlyvojo baroko ansamblis prie Šventosios upės Zarasų rajone. Dvibokštė bažnyčia 1732-1760 m. pastatyta Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis; po ja driekiasi trinavė kripta su dvylika rūsių. Buvęs vienuolynas šiandien pritaikytas lankytojams.

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir dominikonų vienuolynas - svarbiausias vėlyvojo baroko ansamblis Aukštaitijoje, kurio pradžia siekia 1676 m. Kryžiaus plano bažnyčioje išliko vienas originaliausių liaudiškojo baroko altorių rinkinių, o 1858 m. čia vyskupas Motiejus Valančius įsteigė vieną pirmųjų Lietuvos blaivybės brolijų.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir buvęs bernardinų vienuolynas - vėlyvojo baroko ansamblis Anykščių rajone. Mūrinę bažnyčią 1774-1787 m. statė pagal architektą Martyną Knakfusą; visus keturis frontonus puošia kalti geležiniai kryžiai, o viduje skamba seniausi Anykščių krašto vargonai.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia - vėlyvojo baroko dvibokštė medinė šventovė, kurią 1766 m. ant mūrinio pamato pastatė karmelitai. Kryžiaus plano, trijų navų bažnyčia su atskira medine varpine ir gerbiamu Šv. Juozapo paveikslu sovietmečiu buvo paversta sandėliu, o 1991 m. vėl pašventinta ir tapo arkivyskupijos piligrimine šventove.

Vetygalos atodanga - apie 26 m aukščio geologinė atodanga dešiniajame Šventosios krante, Anykščių regioniniame parke. Joje atsiveria reti ikikvarteriniai sluoksniai - nuo ledynmečio dangos iki vėlyvojo devono smėlio su žėručio plokštelėmis; su šio slėnio devono uolienomis siejami ir seniausi Lietuvoje rasti šarvuotųjų žuvų liekanų radiniai.

Tabokinės atodanga - vėlyvojo devono dolomito siena kairiajame Nemunėlio krante, prie pat Latvijos sienos, Biržų regioniniame parke. Iki 11,2 m aukščio ir apie 130 m ilgio atodanga atveria Įstro ir Tatulos svitų dolomitus su kriaukliautų gyvūnų atspaudais; tai vienas raiškiausių Biržų karsto krašto geologinių objektų.

Kretuono ežeras - didžiausias ir vienas seniausių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, garsus paukščių kolonijomis ir akmens amžiaus gyvenvietėmis savo pakrantėse. Netoliese, ant Lygumų kalvos, stovi apžvalgos bokštas, nuo kurio matyti net trys ežerai - Kretuonas, Kretuonykštis ir Vajuonis.

Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs 1823 m. mūriniame buvusios parapinės mokyklos pastate ir saugo daugiau kaip 60 tūkst. eksponatų apie kupiškėnų kraštą. Garsiausia jo dalis - senovinių kupiškėnų vestuvių ekspozicija, atskleidžianti unikalų krašto vestuvių paprotį.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė prie Kauno marių - vienintelė tokia elektrinė Baltijos šalyse. Naktį ji vandenį pumpuoja į kalvos viršuje esantį baseiną, o esant poreikiui jį paleidžia atgal ir gamina elektrą. Operatorė Ignitis gamyba veda nemokamas ekskursijas iš anksto užsiregistravus.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - neogotikinė Kaišiadorių vyskupijos šventovė, baigta statyti 1932 m. ir 1936 m. konsekruota katedra. Nuo 2017 m. joje įrengta palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia su jo relikvijomis, o kriptoje palaidoti pirmieji vyskupijos ganytojai.

Drūkšių ežeras - didžiausias Lietuvos ežeras, plytintis šalies šiaurės rytuose prie Visagino ir siekiantis Baltarusijos bei Latvijos pasienį; jis garsus ne tik 4480 ha plotu ir gausiomis salomis, bet ir tuo, kad 1983-2009 m. buvo Ignalinos atominės elektrinės aušinimo vandens telkinys.

Ignalinos atominė elektrinė prie Visagino - galingiausia RBMK tipo elektrinė pasaulyje, veikusi 1983-2009 m. ir tiekusi apie 80 proc. Lietuvos elektros; šiandien ji nutraukinėja eksploataciją, o lankytojus priima informacijos centras ir tikro dydžio reaktoriaus valdymo pulto simuliatorius.

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje - 2024 m. duris atvėręs šiuolaikinio meno muziejus, skirtas pasaulinio garso grafikui, plakato meistrui ir poetui Stasiui Eidrigevičiui; jame eksponuojami menininko plakatai, grafika, kaukės ir tapyba, o nuo stogo terasos atsiveria miesto panorama.

Biržų pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą - ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje (525 m), jungiantis Biržų miestą su Astravo dvaru; jis nutiestas per seniausią šalies dirbtinį ežerą, kurį dar XVI a. supylė Radvilos, kad gintų Biržų pilį.

„ab“ pogrindžio spaustuvė Salių kaime prie Domeikavos - sovietmečiu po šiltnamiu paslėpta slapta spaustuvė, kurioje Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius 1980-1990 m. nepastebėti spausdino draudžiamą religinę ir patriotinę literatūrą; šiandien tai unikalus rezistencijos muziejus.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose, Utenos rajone - vienas didžiausių keramikos muziejų Lietuvoje, 2001 m. įkurtas tautodailininko Vytauto Valiušio; čia rodoma lietuviškos puodininkystės raida, juodoji keramika ir vyksta puodžiaus amato edukacijos.

Joniškio sinagogų kompleksas - retas išlikęs vasarinės (Baltosios) ir žieminės (Raudonosios) sinagogų ansamblis miesto centre; restauruotos sinagogos veikia kaip Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus erdvės, pasakojančios krašto žydų bendruomenės istoriją.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas Cinkiškiuose prie Kauno-Klaipėdos kelio sukurtas 1990 m., minint 580-ąsias 1410 m. Žalgirio mūšio metines; 10 ha parke pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, stovi stogastulpiai mūšio didvyriams, o pušys sodintos taip, kad iš oro skaitytųsi žodis „Žalgiris“.

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje įsikūręs seniausiame miestelio pastate - buvusioje klebonijoje, kur dirbo tautosakininkas Antanas Juška; muziejus pasakoja brolių Juškų, surinkusių tūkstančius lietuvių dainų ir žodžių, darbą bei krašto etninę kultūrą.

Barsuko olos geologinis takas veda per karstinį Biržų krašto smegduobyną Karajimiškyje; 700 m žiedu galima pamatyti gipso karsto suformuotas smegduobes, įgriuvas ir pačią „Barsuko olą“ - kelių smegduobių susiliejimu atsiradusią įgriuvą.

Adomo Petrausko muziejus Uoginių kaime - savito žmogaus sukurta sodybos muziejus, kurį 1969 m. įkūrė savamokslis Adomas Petrauskas; jame surinkta tūkstančiai etnografijos, archeologijos ir liaudies meno eksponatų, o aplink stovi paties kūrėjo drožiniai ir laukuose surinkti akmenys.

Sirvėtos regioninis parkas Švenčionių rajone saugo ežeringą takoskyros kraštovaizdį tarp Dauguvos ir Žeimenos baseinų; jame galima užkopti į du apžvalgos bokštus, pereiti mitologinį baltų dievų skulptūrų taką ir pažinti senąjį Didžiasalio kaimą.

Anykščių vynas - istorinė vaisių ir uogų vyninė, veikianti Anykščiuose nuo 1926 m. ir laikoma didžiausia vyno gamintoja Baltijos šalyse; jos lankytojų programa supažindina su gamyba, lietuviškų gėrimų istorija ir baigiasi degustacija, todėl Anykščiai vadinami Lietuvos vyno sostine.

Veprių ežeras prie Veprių miestelio Ukmergės rajone garsėja retu gamtos reginiu - plaukiojančiomis nendrių ir durpių salomis, kurios stipriame vėjyje pajuda per ežerą. Tai nedidelis patvenktinis ežeras su paplūdimiais, o greta plyti istorinės Veprių Kalvarijos ir buvusio dvaro liekanos.

„Lituania Restituta” - 1930 m. Ukmergėje aukomis pastatytas nepriklausomybės paminklas, kurį 1951 m. sovietai nugriovė ir užkasė toje pačioje aikštėje. Atgimimo metais bendruomenė jį tiesiogine prasme iškasė ir atstatė, o 1990 m. vasario 16 d. iškilmingai vėl atidengė. Šiandien tai svarbiausias Ukmergės laisvės simbolis.

Nalšios muziejus Švenčionyse - senosios Nalšios žemės kraštotyros muziejus, kuriame saugoma per 60 000 eksponatų: nuo akmens amžiaus Kretuono gyvenviečių radinių iki Tigro partizanų rinktinės archyvo. Įkurtas 1945 m. kaip Švenčionių kraštotyros muziejus, 1992 m. pavadintas Nalšios vardu, o jo padalinys Reškutėnuose tęsia gyvąją amatų tradiciją.

Tado Ivanausko Obelynės sodyba Akademijoje prie Kauno - tai gamtininko Tado Ivanausko namai, jo paties sukurtas maždaug 4 ha dendrologinis parkas su ginkmedžiu bei metasekvojomis, paveldo obelų sodas ir pirmosios Lietuvoje lapių fermos vieta. Šiandien tai memorialinis muziejus, Kauno rajono muziejaus padalinys.

Žeimių dvaras Jonavos rajone - viena geriau išlikusių vėlyvojo klasicizmo dvaro sodybų Aukštaitijoje. Dvaro rūmus puošia retas jonėninių kolonų portikas, greta stovi 1768 m. barokinė koplyčia, išliko ūkiniai pastatai ir geometrinio plano parkas. Šiandien dvaras gyvena kaip menininkų kuriama erdvė „Aikas Žado laboratorija”.

Jonavos krašto muziejus įsikūręs 1833-1835 m. klasicistinėje arklių pašto stotyje prie senojo Peterburgo-Varšuvos trakto. Jame saugoma per 58 tūkstančius eksponatų apie Jonavos krašto istoriją, etnografiją bei dailę, o rūsyje eksponuojama vienintelė išlikusi išnykusio Skarulių dvaro medžiaga - archeologiniai radiniai.

Babtyno-Žemaitkiemio dvaras prie Nevėžio Kauno rajone - XVI a. siekianti dvarvietė, per amžius priklausiusi Prozorams, Tiškevičiams, o tarpukariu generolui Vladui Nagevičiui. Sovietmečiu apnykusią sodybą nuo 1999 m. atstatė privatus savininkas; šiandien dvaras priima koncertus, festivalius ir šventes, o jo svirne ir klojime saugomos senųjų automobilių bei motociklų kolekcijos.

Stačiūnų vėjo malūnas Pakruojo rajone - 1890 m. statytas medinis kepurinis malūnas, išsiskiriantis dekoruotu akmens mūro pirmuoju aukštu ir vieninteliu rajone vidiniu kepurės pasukimo mechanizmu. Sustojęs 1938 m., jis vėliau atstatytas, o 2006 m. jame įrengta malimo ir senosios buities ekspozicija; dabar tai bendruomenės prižiūrimas malūnas-muziejus.

Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis ir depas yra ilgiausio veikiančio 750 mm pločio siaurojo geležinkelio Europoje - siauruko - administracinė ir techninė širdis. Čia stovi 1938-1939 m. raudonų plytų depas, eksponuojamas retas garvežys KP4-708, mediniai vagonai bei drezinos, o nuo Panevėžio kursuoja retro traukinio kelionės.

Rinkuškių alaus darykla Biržuose - šeimos darykla Lietuvos alaus sostine vadinamame Biržų krašte. Veikiančioje darykloje galima apžiūrėti gamybą, vieninteliame Lietuvoje alaus muziejuje pamatyti senuosius aludario Jono Čygo kubilus ir įrangą bei paragauti namų tradicija daromo alaus. Greta veikia restoranas „Alaus kelias”.

Laukminiškių kaimo muziejus prie Kupiškio marių įsikūręs tradicinėje Aukštaitijos sodyboje - garsiosios Babickų šeimos tėvų namuose. Jis jungia dvi temas: radijo ir fotografijos pradininko Petro Babicko bei aktorės Unės Babickaitės atmintį ir XIX a. pabaigos-XX a. pradžios kaimo buitį. Tai Kupiškio etnografijos muziejaus padalinys.

Obelių laisvės kovų istorijos muziejus pasakoja Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio karo ir tremties istoriją. Jis išaugo iš partizano Andriaus Dručkaus dešimtmečiais slapta kauptos kolekcijos, kurioje per 12 tūkstančių eksponatų, o muziejaus kieme stovi partizanų bunkeris. Tai Rokiškio krašto muziejaus filialas.

Tervydžių dendrologinis parkas Rokiškio rajone - maždaug 5 ha privatus medžių rinkinys, kuriame auga apie 300 sumedėjusių augalų rūšių ir veislių, daugelis jų Lietuvoje retos. Kolekciją per dešimtmečius sukūrė partizanas ir bitininkas Kazys Jakubonis; šiandien tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, lankytojams nemokamai rodomas jo sūnaus Lino.

Muziejus „Lėlių namai” Bajoruose, netoli Rokiškio, saugo apie 1500 lėlių iš viso pasaulio ir jungia jas su namų lėlių teatru „ČIZ”. Privačią kolekciją nuo 1999 m. eksponuoja Dalia Ziemelienė, o teatro lėles rankomis siuva trys jį įkūrusios moterys. Po spektaklio lėlėmis leidžiama pažaisti patiems, todėl tai gyvas, vaikams ir suaugusiems skirtas muziejus.

Visaginas - jauniausias Lietuvos miestas, nuo 1975 m. statytas kaip sovietinis atomgradas Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Suplanuotas drugelio forma pušyne prie Visagino ežero, jis tapo daugiataučiu, rusakalbės daugumos miestu. Visagino miesto muziejus, atvertas 2024 m., pasakoja miesto ir atominės energetikos istoriją.

Ginučių ąžuolynas - reliktinė ąžuolų giraitė tarp Linkmeno ir Asėko ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai reta medžiais apaugusi ganykla, kadaise stebinusi botanikus retų augalų gausa. Uždraudus ganymą giraitė buvo apaugusi, o pagal LIFE projektą galvijai į ją sugrąžinti 2024 m., po beveik pusės amžiaus pertraukos.

Utenos kraštotyros muziejus - pagrindinis Utenos krašto muziejus, įsikūręs istoriniame pirklio name prie Utenio aikštės, kuriame 1918 m. veikė pirmoji Utenos savivaldybė. Įkurtas 1929 m., jis saugo apie 78 tūkstančius eksponatų, pasakoja krašto istoriją nuo XV a. ir vienija šešis filialus po rajoną.

Laisvės kovų muziejus Utenoje įsikūręs senojoje siaurojo geležinkelio stotyje ir yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas. Moderni, teminė ekspozicija pasakoja 1940-1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos istoriją - sovietų okupaciją, tremtis ir pokario partizaninį karą, sugretindama ją su laisvos Europos likimu.

Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, skirtas tradicinei ežerų žvejybai. Atkurtoje XIX a. žvejo sodyboje Labanoro regioniniame parke saugoma apie 870 eksponatų: nuo iš ežerų dugno iškeltų XV a. luotų iki senųjų tinklų, ungurių gaudyklių ir žvejybos įrankių.

Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus filialas Tauragnuose, gimęs 1971 m. kaip poeto Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus ir 2000 m. pertvarkytas į krašto istorijos muziejų. Jis pasakoja Tauragnų krašto praeitį nuo 1261 m. ir stovi prie giliausio Lietuvos ežero Tauragno bei Taurapilio piliakalnio.

Meironių etnografinis kaimas - gyvas gatvinis Aukštaitijos kaimas tarp Lūšių, Asalnų ir Dringykščio ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Garsiausias jis dėl maždaug šimtmetį gyvuojančios tradicijos, vienintelės tokios Lietuvoje: per Sekmines vainikuoti galvijai plukdomi per ežerą į vasaros ganyklą. Greta vingiuoja Meironių pažintinis takas.