Adelės ir Pauliaus Galaunių namai-muziejus: 1932 m. modernistinis namas, išsaugojęs operos, muziejininkystės ir kolekcionavimo istorijas

1932 metų namas Vydūno alėjoje

Trijų aukštų mūrinis namas pastatytas 1932 m. prestižinėje vietoje prie Ąžuolyno. Autorystė įprastai priskiriama Arnui Funkui, tačiau archyviniuose brėžiniuose greta jo parašo yra ir Nikolajaus Mačiulskio spaudas.

Tai ankstyvojo lietuviško modernizmo pavyzdys: stačiakampius tūrius pabrėžia horizontalios linijos, priekiniai langai jungiami į beveik kvadratinę plokštumą, o šonines laiptines apšviečia per kampą einantis stiklas.

Operos solistė ir muziejininkystės kūrėjas

Adelė Galaunienė buvo operos solistė, o Paulius Galaunė - dailėtyrininkas, pedagogas, kolekcininkas ir vienas svarbiausių Lietuvos muziejininkystės formuotojų. Namas leidžia jų veiklą matyti ne kaip atskiras biografijas, o kaip bendrą tarpukario kultūros aplinką.

Paulius Galaunė vadovavo M. K. Čiurlionio muziejui ir sistemingai rūpinosi Lietuvos dailės bei liaudies meno rinkimu. Jo profesinė veikla paaiškina, kodėl namų biblioteka, grafika ir liaudies menas čia yra ne dekoras, o muziejininkystės istorijos dalis.

Nacionalizavimas, dovana ir muziejaus atvėrimas

1940 m. namas nacionalizuotas: Galaunėms paliktas pirmasis aukštas, o kituose veikė įvairios institucijos ir sportininkų bendrabutis. 1971 m. šeima išsikėlė.

Atkūrus nepriklausomybę pastatas grąžintas Pauliaus Galaunės dukteriai Daliai Kaupienei-Augūnienei ir Kazimierai Galaunienei. 1992 m. jos namą su sklypu padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o Galaunių namai-muziejus lankytojams atvertas 1996 m. gruodžio 14 d.

Ką saugo namų-muziejaus ekspozicija

Pauliaus Galaunės darbo kambarys atkurtas pagal jo apstatymą iki 1971 m. Rašomasis stalas ir knygų spinta pagaminti apie 1925 m. pagal paties Galaunės parengtą projektą, o jo įvairiakalbėje bibliotekoje yra daugiau kaip 12 tūkst. spaudinių.

Adelės Galaunienės salone išlikę autentiški šeimos baldai, XIX a. pabaigos-XX a. pradžios operų partitūros ir M. K. Čiurlionio, Adomo Galdiko, Jono Janulio bei kitų dailininkų kūriniai. Tai leidžia atskirti memorialinę aplinką nuo vėliau muziejaus sukurtos interpretacijos.

2024 m. atverta Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija pristato daugiau kaip 150 fotografijų, rankraštinę dokumentinę medžiagą ir asmeninius daiktus. Ji paaiškina ir Kazimieros vaidmenį išsaugant Galaunių palikimą bei įkuriant muziejų.

Laikinos parodos ir edukacijos namą naudoja kaip gyvą kultūros erdvę. Todėl kiekvieno apsilankymo turinys gali skirtis - prieš kelionę verta patikrinti, kokia paroda ar ekskursija tuo metu vyksta.

Darbo laikas ir lankymo planas

2026 m. liepos 22 d. muziejus skelbė darbą antradienį-trečiadienį ir penktadienį-šeštadienį 11-17 val., ketvirtadienį 11-19 val.; paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo. Nuo 2026 m. gegužės 4 d. galiojančiame įsakyme standartinis bilietas nurodytas 5 Eur.

Darbo laiką, laikinąsias parodas, nuolaidas ir kainas tikrinkite oficialiai. Skirkite laiko ir pastatui: prieš įeidami apeikite fasadą, pastebėkite langų grupavimą bei kampinį laiptinės įstiklinimą.

Viduje paklauskite, kurios erdvės ir baldai yra autentiškos namo istorijos dalis. Tai padeda pamatyti skirtumą tarp šeimos gyvenimo pėdsakų, atkurtų kambarių ir keičiamų parodų.