Muziejai ir kultūros erdvės

Muziejus „Lėlių namai” Bajoruose, netoli Rokiškio, saugo apie 1500 lėlių iš viso pasaulio ir jungia jas su namų lėlių teatru „ČIZ”. Privačią kolekciją nuo 1999 m. eksponuoja Dalia Ziemelienė, o teatro lėles rankomis siuva trys jį įkūrusios moterys. Po spektaklio lėlėmis leidžiama pažaisti patiems, todėl tai gyvas, vaikams ir suaugusiems skirtas muziejus.

Adomo Petrausko muziejus Uoginių kaime - savito žmogaus sukurta sodybos muziejus, kurį 1969 m. įkūrė savamokslis Adomas Petrauskas; jame surinkta tūkstančiai etnografijos, archeologijos ir liaudies meno eksponatų, o aplink stovi paties kūrėjo drožiniai ir laukuose surinkti akmenys.

Anykščių siaurasis geležinkelis, populiariai vadinamas Siauruku, yra gyvas Aukštaitijos technikos paveldo objektas: istorine 750 mm vėže organizuojamos reguliarios, trumposios, edukacinės, pramoginės ir šventinės kelionės.

Anykščių vynas - istorinė vaisių ir uogų vyninė, veikianti Anykščiuose nuo 1926 m. ir laikoma didžiausia vyno gamintoja Baltijos šalyse; jos lankytojų programa supažindina su gamyba, lietuviškų gėrimų istorija ir baigiasi degustacija, todėl Anykščiai vadinami Lietuvos vyno sostine.

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje įsikūręs seniausiame miestelio pastate - buvusioje klebonijoje, kur dirbo tautosakininkas Antanas Juška; muziejus pasakoja brolių Juškų, surinkusių tūkstančius lietuvių dainų ir žodžių, darbą bei krašto etninę kultūrą.

Arklio muziejus Niūronyse yra etnografinis muziejus apie arklio vietą Lietuvos kaime: čia saugomi arklio traukiami padargai, vežimai, rogės, pakinktai, amatų įrankiai, aukštaitiškos sodybos ir gyva žirgo kultūros tradicija.

Art Deco muziejus Kaune veikia 1929 m. architekto Edmundo Alfonso Fryko projektuoto daugiabučio 5-ajame bute Gedimino g. 48: 2017-2020 m. restauruotas autentiškas tarpukario interjeras leidžia Kauno modernizmą pamatyti iš vidaus per baldus, medžiagas ir kasdienybės estetiką.

Atominis bunkeris Kaune yra privatus KGB šnipų muziejus Raudondvario pl. 164A: čia rodoma slapta NKVD, KGB ir milicijos sekimo įranga – pasiklausymo „blakės“, šifravimo aparatai, slapto fotografavimo minifotoaparatai, pelengatoriai ir kiti Šaltojo karo prietaisai, leidžiantys suprasti baimės ir kontrolės kultūrą sovietmečiu.

Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras Palūšėje, seniausio (1974 m.) Lietuvos nacionalinio parko direkcijos būstinė, ekspozicija Ežerynai padeda suprasti 127 ežerų kraštovaizdį, žvejybos bei sielininkystės tradicijas ir susiplanuoti maršrutus.

Bitininkystės muziejus Stripeikiuose yra 4 ha lauko ir vidaus ekspozicijų erdvė Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur per avilius, skulptūras, edukacijas ir pastatus pasakojama apie bites, medų ir Lietuvos bitininkystės tradiciją.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis - 1991 m. įkurtas muziejus, jungiantis kelis paveldo objektus Daugyvenės upės slėnyje: Burbiškio dvarą, Kleboniškių kaimo buities muziejų po atviru dangumi, Šeduvos kraštotyros ekspoziciją ir Raginėnų archeologijos kompleksą. Tai vientisas pasakojimas apie krašto kaimą, dvarą ir senąsias kultūras.

Dingusio štetlo (Lost Shtetl) muziejus Šeduvoje - 2025 m. rugsėjo 20 d. atidaryta, apie 3000 m² Lietuvos žydų miestelių atminties vieta suomių architekto Rainerio Mahlamäki suprojektuotame pastate prie senųjų žydų kapinių. Jis pasakoja ne tik Holokaustą, bet ir iki katastrofos klestėjusį štetlų pasaulį.

Dusetų dailės galerija yra vienas ryškiausių mažo miestelio profesionalios dailės reiškinių Lietuvoje, nuo 1995 m. buriantis Dusetų ir Sėlių krašto menininkus, fotografus, miniatiūrų ir žirgo temos parodas.

Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, skirtas tradicinei ežerų žvejybai. Atkurtoje XIX a. žvejo sodyboje Labanoro regioniniame parke saugoma apie 870 eksponatų: nuo iš ežerų dugno iškeltų XV a. luotų iki senųjų tinklų, ungurių gaudyklių ir žvejybos įrankių.

Ginučių vandens malūnas yra vienas ryškiausių Aukštaitijos nacionalinio parko technikos paveldo objektų: XIX a. antros pusės malūnas prie vandens tėkmės išsaugojo malimo įrangos, turbinos, medinių krumpliaračių ir kaimo ūkio istorijos sluoksnius.

Ignalinos atominė elektrinė prie Visagino - galingiausia RBMK tipo elektrinė pasaulyje, veikusi 1983-2009 m. ir tiekusi apie 80 proc. Lietuvos elektros; šiandien ji nutraukinėja eksploataciją, o lankytojus priima informacijos centras ir tikro dydžio reaktoriaus valdymo pulto simuliatorius.

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune - Vilniaus g. 33 veikiantis valstybingumo muziejus buvusiuose Prezidento rūmuose. 1919-1940 m. čia rezidavo Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, vyko priėmimai, valstybės vadovo darbas ir paskutiniai laisvos Lietuvos sprendimų momentai prieš sovietų okupaciją.

Jonavos krašto muziejus įsikūręs 1833-1835 m. klasicistinėje arklių pašto stotyje prie senojo Peterburgo-Varšuvos trakto. Jame saugoma per 58 tūkstančius eksponatų apie Jonavos krašto istoriją, etnografiją bei dailę, o rūsyje eksponuojama vienintelė išlikusi išnykusio Skarulių dvaro medžiaga - archeologiniai radiniai.

Kauno paveikslų galerija – 1979 m. atidarytas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys K. Donelaičio g. 16, kuriame laikinos lietuvių ir užsienio menininkų parodos susitinka su Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetu ir Kauno moderniosios kultūros pasakojimu.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Laisvės al. 106 yra vienas seniausių Lietuvos muziejų ir didžiausia šalies zoologinė kolekcija. Jo istorija prasidėjo 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi, o šiandien lankytojus čia pasitinka septynios salės, apie 17 tūkst. eksponuojamų gyvūnų preparatų ir daugiau kaip 300 tūkst. vienetų saugomi rinkiniai.

Kauno tvirtovės VI fortas Petrašiūnuose yra 1882-1889 m. pastatytas šešiakampis carinės tvirtovės fortas, vienas stipriausių jos mūrinių įtvirtinimų. Šiandien jį labiausiai pažįstame per Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspoziciją, kurioje pylimai susitinka su tankais ir artilerija.

Kauno valstybinis muzikinis teatras Miesto sode yra 1892 m. atidarytas pirmasis specialiai teatrui skirtas pastatas Lietuvoje, vėliau tapęs Valstybės teatro scena. Čia prasidėjo profesionali lietuvių opera, drama ir baletas, 1920 m. posėdžiavo Steigiamasis Seimas, o neobarokinis ir art deco interjerų sluoksnis iki šiol veikia kaip viena svarbiausių Kauno kultūros erdvių.

Kino teatras „Romuva“ Laisvės alėjoje yra 1940 m. pastatytas ir iki šiol kino funkciją išlaikęs Kauno modernizmo objektas. Jo atitraukta nuo gatvės padėtis, nedidelė viešoji aikštelė, stiklinis bokštelis ir ovalinė salės logika daro „Romuvą“ vienu ryškiausių tarpukario kino kultūros pėdsakų Lietuvoje.

Krekenavos regioninio parko lankytojų centras Dobrovolėje yra geriausia vieta pradėti pažintį su Nevėžio slėniu: ekspozicija pasakoja apie senvages, terasas, pievas, augalus, gyvūnus ir žmonių gyvenimą prie upės.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė prie Kauno marių - vienintelė tokia elektrinė Baltijos šalyse. Naktį ji vandenį pumpuoja į kalvos viršuje esantį baseiną, o esant poreikiui jį paleidžia atgal ir gamina elektrą. Operatorė Ignitis gamyba veda nemokamas ekskursijas iš anksto užsiregistravus.

Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs 1823 m. mūriniame buvusios parapinės mokyklos pastate ir saugo daugiau kaip 60 tūkst. eksponatų apie kupiškėnų kraštą. Garsiausia jo dalis - senovinių kupiškėnų vestuvių ekspozicija, atskleidžianti unikalų krašto vestuvių paprotį.

Laisvės kovų muziejus Utenoje įsikūręs senojoje siaurojo geležinkelio stotyje ir yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas. Moderni, teminė ekspozicija pasakoja 1940-1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos istoriją - sovietų okupaciją, tremtis ir pokario partizaninį karą, sugretindama ją su laisvos Europos likimu.

Laukminiškių kaimo muziejus prie Kupiškio marių įsikūręs tradicinėje Aukštaitijos sodyboje - garsiosios Babickų šeimos tėvų namuose. Jis jungia dvi temas: radijo ir fotografijos pradininko Petro Babicko bei aktorės Unės Babickaitės atmintį ir XIX a. pabaigos-XX a. pradžios kaimo buitį. Tai Kupiškio etnografijos muziejaus padalinys.

Lietuvos aviacijos muziejus Aleksote veikia istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Įsteigtas 1990 m., jis saugo per 24 000 eksponatų ir daugiau kaip 50 skraidymo aparatų - skraidančią „Lituanicos“ repliką, Broniaus Oškinio sklandytuvus ir ANBO-IV brėžinius.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionyse yra unikalus mokslo ir kultūros objektas, kuris pasakoja apie žmogaus ryšį su kosmosu per mitologiją, kalendorių, astronomiją, technologijas ir naktinius dangaus stebėjimus.

Lietuvos karininkų ramovė Kaune yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario reprezentacinių pastatų: 1935-1937 m. karininkų lėšomis pastatyti rūmai jungia modernizuotą istorizmą, tautinio stiliaus simboliką, Broniaus Pundziaus „Tris milžinus“ ir išskirtinius antro aukšto interjerus.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus Kaune (nuo 2023 m. - Lietuvos švietimo muziejus) yra 1922 m. įkurta mokyklos ir pedagogikos istorijos vieta. Jis saugo per 55 000 muziejinių vertybių - senuosius vadovėlius, rašymo priemones, mokyklos baldus ir ugdymo dokumentus.

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kauno Rotušės aikštėje veikia XVIII a. vėlyvojo baroko rūmuose, kuriuos poetas Jonas Mačiulis-Maironis nusipirko 1909 m. Čia išlikęs jo memorialinis butas, atkurtas Tado Daugirdo dekoras, literatūros istorijos ekspozicijos, gotikiniai rūsiai ir sodas su sudėtingais miesto atminties sluoksniais.

Mykolo Žilinsko dailės galerija - Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Kauno Nepriklausomybės aikštėje, garsus kolekcininko Mykolo Žilinsko dovanota Vakarų Europos daile bei ryškiu 1989 m. postmodernistiniu pastatu su nuogo vyro skulptūra „Žmogus“. Tyrimų metu galerija buvo uždaryta rekonstrukcijai.

Mokslo sala Kaune – pirmasis mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje Nemuno saloje. SMAR Architecture Studio suprojektuotame pastate su 27 m skersmens disku veikia 140 interaktyvių eksponatų ekspozicija „Žmogus. Gamta. Mašina“, planetariumas ir 4 STEAM laboratorijos.

Molėtų astronomijos observatorija yra Lietuvos profesionaliosios astronomijos vieta Kulionyse: miško kalvoje veikia teleskopų kupolai, moksliniai stebėjimai ir šalia esantis viešesnis etnokosmologijos maršrutas.

Nacionalinis Kauno dramos teatras Laisvės alėjoje yra pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, įsteigtas 1920 m. tuometinėje laikinojoje sostinėje. Per šimtmetį jis tapo modernios lietuvių režisūros lopšiu - nuo Dauguviečio ir M. Čechovo iki sovietmečio drąsuolių Jurašo ir Vaitkaus.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune yra didžiausias valstybinis dailės muziejus Lietuvoje ir svarbiausia vieta pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Jo istorija prasideda 1921 m. Čiurlionies galerijos įstatymu, o dabartinis muziejaus kompleksas išaugo iš 1930-1936 m. statyto Vytauto Didžiojo muziejaus.

Nalšios muziejus Švenčionyse - senosios Nalšios žemės kraštotyros muziejus, kuriame saugoma per 60 000 eksponatų: nuo akmens amžiaus Kretuono gyvenviečių radinių iki Tigro partizanų rinktinės archyvo. Įkurtas 1945 m. kaip Švenčionių kraštotyros muziejus, 1992 m. pavadintas Nalšios vardu, o jo padalinys Reškutėnuose tęsia gyvąją amatų tradiciją.

Obelių laisvės kovų istorijos muziejus pasakoja Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio karo ir tremties istoriją. Jis išaugo iš partizano Andriaus Dručkaus dešimtmečiais slapta kauptos kolekcijos, kurioje per 12 tūkstančių eksponatų, o muziejaus kieme stovi partizanų bunkeris. Tai Rokiškio krašto muziejaus filialas.

Paberžė yra viena jautriausių Vidurio Lietuvos atminties vietų: 1793 m. dvaro ponų name nuo 1993 m. veikia 1863 m. sukilimo muziejus, čia kunigavęs ir sukilimą paskelbęs Antanas Mackevičius, medinė bažnyčia, kapinės ir 1966-2005 m. Paberžę garsinusio Tėvo Stanislovo palikimas.

Panevėžio kraštotyros muziejus Vasario 16-osios gatvėje yra 1925 m. įkurtas miesto ir regiono istorijos centras, saugantis daugiau kaip 120 000 eksponatų, pristatantis ekspoziciją EPOCHŲ DIALOGAI ir veikiantis kelių istorinių pastatų tinkle.

Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis ir depas yra ilgiausio veikiančio 750 mm pločio siaurojo geležinkelio Europoje - siauruko - administracinė ir techninė širdis. Čia stovi 1938-1939 m. raudonų plytų depas, eksponuojamas retas garvežys KP4-708, mediniai vagonai bei drezinos, o nuo Panevėžio kursuoja retro traukinio kelionės.

Rinkuškių alaus darykla Biržuose - šeimos darykla Lietuvos alaus sostine vadinamame Biržų krašte. Veikiančioje darykloje galima apžiūrėti gamybą, vieninteliame Lietuvoje alaus muziejuje pamatyti senuosius aludario Jono Čygo kubilus ir įrangą bei paragauti namų tradicija daromo alaus. Greta veikia restoranas „Alaus kelias”.

Rumšiškių liaudies buities muziejus, dabar Lietuvos etnografijos muziejus, yra didžiulis atviras muziejus prie Kauno marių, kuriame per perkeltas sodybas, miestelį, amatus ir regionų architektūrą galima pamatyti Lietuvos kaimo gyvenimo mastelį.

Stačiūnų vėjo malūnas Pakruojo rajone - 1890 m. statytas medinis kepurinis malūnas, išsiskiriantis dekoruotu akmens mūro pirmuoju aukštu ir vieninteliu rajone vidiniu kepurės pasukimo mechanizmu. Sustojęs 1938 m., jis vėliau atstatytas, o 2006 m. jame įrengta malimo ir senosios buities ekspozicija; dabar tai bendruomenės prižiūrimas malūnas-muziejus.

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje - 2024 m. duris atvėręs šiuolaikinio meno muziejus, skirtas pasaulinio garso grafikui, plakato meistrui ir poetui Stasiui Eidrigevičiui; jame eksponuojami menininko plakatai, grafika, kaukės ir tapyba, o nuo stogo terasos atsiveria miesto panorama.

Sugiharos namai Kaune - buvusio Japonijos konsulato vieta Vaižganto g. 30, kur 1939-1940 m. gyveno diplomatas Chiune Sugihara. Memorialinis muziejus pasakoja apie jo ir Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko vizas, kurios tūkstančiams karo pabėgėlių atvėrė kelią iš Lietuvos per Sovietų Sąjungą ir Japoniją.

Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ - 2025 m. rugsėjį atidarytas didžiausias štetlų kultūrai ir istorijai skirtas muziejus Baltijos šalyse. Jis pasakoja Šeduvos žydų bendruomenės kasdienybę, tarpukario štetlo pasaulį ir Holokausto tragediją bei jungia muziejų, memorialinį parką ir sutvarkytas senąsias žydų kapines.

Tado Ivanausko Obelynės sodyba Akademijoje prie Kauno - tai gamtininko Tado Ivanausko namai, jo paties sukurtas maždaug 4 ha dendrologinis parkas su ginkmedžiu bei metasekvojomis, paveldo obelų sodas ir pirmosios Lietuvoje lapių fermos vieta. Šiandien tai memorialinis muziejus, Kauno rajono muziejaus padalinys.

Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus filialas Tauragnuose, gimęs 1971 m. kaip poeto Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus ir 2000 m. pertvarkytas į krašto istorijos muziejų. Jis pasakoja Tauragnų krašto praeitį nuo 1261 m. ir stovi prie giliausio Lietuvos ežero Tauragno bei Taurapilio piliakalnio.

Utenos kraštotyros muziejus - pagrindinis Utenos krašto muziejus, įsikūręs istoriniame pirklio name prie Utenio aikštės, kuriame 1918 m. veikė pirmoji Utenos savivaldybė. Įkurtas 1929 m., jis saugo apie 78 tūkstančius eksponatų, pasakoja krašto istoriją nuo XV a. ir vienija šešis filialus po rajoną.

Velnių muziejus Kaune yra vienas savičiausių Lietuvos muziejų: 1982 m. įkurta ekspozicija tęsia dailininko Antano Žmuidzinavičiaus surinktą velnių kolekciją, išaugusią nuo apie 260 iki maždaug 3000 objektų iš Lietuvos ir per 70 šalių – pasakojimą apie liaudies vaizduotę, humorą, baimę ir krikščionišką ikonografiją.

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas seniausių Lietuvos muziejų, pradėtas kurti 1919 m. pabaigoje ir iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Dabartiniai 1936 m. rūmai kartu su Čiurlionio muziejumi, bokštu ir memorialiniu sodeliu sudaro vieną svarbiausių tarpukario Kauno valstybės atminties ansamblių.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose, Utenos rajone - vienas didžiausių keramikos muziejų Lietuvoje, 2001 m. įkurtas tautodailininko Vytauto Valiušio; čia rodoma lietuviškos puodininkystės raida, juodoji keramika ir vyksta puodžiaus amato edukacijos.

Zarasų krašto muziejus, 1934 m. įkurtas mokytojo Stasio Jauniškio, yra pagrindinė rajono istorijos, etninės kultūros ir kraštotyros saugykla su daugiau kaip 24 600 eksponatų, dievdirbių skulptūrų sale, M. Šileikio galerija ir trimis filialais.

Žaslių tradicinių amatų centras yra įtrauktinas į Kaišiadorių krašto amatų ir edukacijų maršrutą, tačiau tyrimų metu nepavyko rasti stabilaus oficialaus centro puslapio su patvirtintu adresu, darbo laiku ir kainomis, todėl prieš vykstant būtina susisiekti su vietos kultūros ar savivaldybės kanalais.

„Rūtos” šokolado muziejus Šiauliuose įsikūręs istoriniame tarpukario fabriko pastate ir, įmonės teigimu, yra vienintelis šokolado muziejus Lietuvoje. Jame galima keliauti per 4000 metų šokolado istoriją, pamatyti beveik tūkstančio metų majų puodelį ir patiems tapti šokolado meistrais. „Rūta” - seniausia veikianti saldainių įmonė Lietuvoje, įkurta 1913 metais.

Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas gražiausių išlikusių Mažosios Lietuvos lietuvininkų sodybų pavyzdžių: autentiškas XIX a. pabaigos kiemas su gyvenamuoju namu, klojimu ir ūkiniais pastatais, kuriame veikia muziejus ir tęsiama klojimo teatro tradicija.

Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose įrengtas name, kuriame paskutinius gyvenimo metus praleido Lietuvos aviacijos pradininkas Aleksandras Griškevičius, vadinamas Žemaičių Dedalu. Dar XIX a. viduryje, gerokai prieš motorinį skrydį, jis suprojektavo skraidymo aparatą „Žemaičio garlėkį”. Muziejus yra Mažeikių muziejaus filialas.

Antano Mončio meno muziejus (namai-muziejus) Palangoje nuo 1999 m. saugo daugiau kaip 200 iš Darbėnų krašto kilusio ir Paryžiuje kūrusio modernisto Antano Mončio (1921-1993) darbų - skulptūrų, kaukių, švilpių, piešinių, koliažų - kuriuos, paties autoriaus valia, kai kuriuos galima net liesti.

Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose yra 1908 m. pastatyta moderno stiliaus pramonininko šeimos rezidencija, šiandien veikianti kaip Aušros muziejaus padalinys su autentiškais interjerais, Frenkelių ir odos fabriko istorija, parku, fontanu ir rožynu.

Dionizo Poškos Baubliai Bijotuose yra mažas, bet nacionaliniu mastu svarbus objektas: iš tuščiavidurių ąžuolų kamienų sukurta senienų erdvė laikoma vienu ankstyviausių Lietuvos muziejų ir svarbiu lietuvių literatūros istorijos ženklu.

Dovilų etninės kultūros centras - oficialiai Klaipėdos rajono etninės kultūros centras - yra etnokultūros, edukacijų ir renginių erdvė Gargždų g. 1, viename iš nedaugelio išlikusių senųjų Dovilų pastatų, kuriame kultūrinė veikla vyko dar tarpukariu. Tai gera vieta pažinti Klaipėdos krašto kalendorines šventes, amatus, folklorą ir bendruomeninę kultūrą Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos paribyje.

Gargždų krašto muziejus pasakoja senojo paribio miesto istoriją - vietą, kur palei Miniją susiduria Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Apie 15 tūkstančių eksponatų turintis muziejus garsėja interaktyvia tarpukario Gargždų ekspozicija ir vienija keturis savitus filialus, tarp jų vienintelę išlikusią laivadirbio sodybą Lietuvoje ir Ievos Simonaitytės muziejų.

Iliuzijų namas „Eureka” - interaktyvi optinių iliuzijų ir mokslo pramogų erdvė Palangoje, įsikūrusi istorinėje Tiškevičių viloje „Aldona” prie pat Basanavičiaus promenados. Trijuose aukštuose įrengta apie 50 eksponatų, kuriuose lankytojas tampa iliuzijos dalimi - tai populiari šeimų ir vaikų pramoga bet kokiu oru.

J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje (Žvejų g. 13) - vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje 2010 m. įrengta keturių dalių interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ pasakoja apie garsiausią pamario laivadirbį Joną Gižą (1867-1940) ir Kuršių marių laivų statybą.

Jono Šliūpo muziejus Palangoje - Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys apie 1900 m. medinėje istoristinio stiliaus viloje Vytauto g. 23A. Čia pasakojama apie aušrininką, filosofą, gydytoją ir pirmąjį Palangos burmistrą Joną Šliūpą (1861-1944); KVR duomenimis, name jis gyveno 1928-1944 m. Vila 2023 m. visiškai atnaujinta, nuolatinė ekspozicija tyrimų metu dar buvo rengiama.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje pasakoja pokario partizaninio karo ir stalininių tremčių istoriją. Jis įrengtas pačiame pastate, kuris 1945-1953 m. buvo sovietų saugumo būstinė ir kalinimo vieta: rūsyje atkurta kalėjimo kamera, kieme stovi autentiškas tremties vagonas ir atstatytas partizanų bunkeris. Tai Gargždų krašto muziejaus filialas.

Mažeikių muziejus, įkurtas 1928 m. mokytojo Stasio Ličkūno iniciatyva, valdo keturis filialus ir saugo daugiau kaip 79 000 eksponatų: Mažeikių krašto archeologiją, etnografiją, tautodailę, meną ir naftos pramonės istorijos sluoksnį.

Memel Nord Kukuliškiuose prie Girulių yra vieninteliai tokio tipo Lietuvoje išlikę 1939 m. nacių pakrantės gynybos įtvirtinimai: betono bunkeriai dviejuose artilerijos blokuose su keturiomis 150 mm patrankomis, vėliau pritaikyti priešlėktuvinei gynybai, o XXI a. paversti karinio paveldo muziejumi.

Meškų muziejus Telšiuose - linksma erdvė turizmo informacijos centre, kurioje surinkta beveik šeši tūkstančiai meškiukų ir meškų figūrų, padovanotų iš visos Lietuvos ir užsienio; kolekcija žaismingai jungiasi su Telšių herbo meška, todėl miestas vadinamas meškų miestu.

Mosėdžio akmenų muziejus, oficialiai Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, yra unikali geologijos ir kraštovaizdžio vieta, kur gydytojo Vaclovo Into surinkti rieduliai pavertė miestelį akmenų parku.

Orvidų sodyba Gargždelėje yra viena neįprasčiausių Lietuvos muziejinių erdvių: Viliaus Orvido ir Orvidų šeimos sukurtoje aplinkoje susipina akmenys, medžio kryžiai, religiniai ženklai, sovietmečio nonkonformizmas ir žemaitiškas šiurkštus kūrybiškumas.

Pajūrio regioninio parko lankytojų centras Karklėje yra geriausia vieta pradėti pažintį su parku: čia aiškinama jūros ir sausumos sandūra, Karklės pakrantės ekosistema, gamtos ir kultūros objektai. Ekspozicijoje lankytoją pasitinka po vandeniu stilizuota erdvė su nuskendusio laivo karkasu ir 648 l akvariumas, modeliuojantis Baltijos priekrantės gyvenimą ties Karkle.

Palangos kurorto muziejus veikia apie 1898 m. statytoje grafų Tiškevičių viloje „Anapilis“ (KVR kodas 1290); 2013 m. įkurta institucija saugo archeologijos, dailės, fotografijos, istorijos ir rankraščių rinkinius bei pasakoja, kaip Palanga tapo kurortu.

Palangos skulptūrų parkas - 1982 m. Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje įkurta lauko skulptūros erdvė. 2008 m. rekonstruotame parke eksponuojama 28 skulptūros iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų, tarp jų garsių lietuvių skulptorių ir išeivijoje kurtų V. K. Jonyno figūrų. Tai patogi kultūrinė stotelė kurorto centre.

Povilo Višinskio gimtinė Ušnėnuose - nendrėmis dengta žemaičių sodyba, kurioje 1875 m. gimė tautinio atgimimo organizatorius, kritikas ir publicistas Povilas Višinskis, paskatinęs rašyti Žemaitę, Šatrijos Raganą ir Lazdynų Pelėdą. Šiandien tai memorialinis muziejus, kuriame pasakojama ir kaimynystėje gyvenusios Žemaitės istorija.

Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus pasakoja apie žymiausią Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoją lietuvių prozoje. Rašytojos vasarnamyje išlaikyta autentiška aplinka, asmeninė biblioteka ir visų jos knygų pirmieji leidimai.

Radijo ir televizijos muziejus Šiauliuose - tai garso ir vaizdo technikos istorija viename pastate: apie 5000 muzikinių dėžučių, patefonų, radijo imtuvų ir televizorių nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Muziejus įsikūręs mieste, kuriame veikė vienintelė Lietuvos televizorių gamykla, todėl dalis eksponatų čia ir pagaminti. Tai Šiaulių „Aušros” muziejaus padalinys.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus veikia buvusios Rietavo dvaro muzikos mokyklos pastate ir pasakoja apie Oginskių valdymą, dvaro kultūrą, muziką, technikos naujoves ir 1892 m. čia pastatytą pirmąją Lietuvos elektrinę.

Senovinių motociklų muziejus Rapalių kaime prie Telšių - privati Albino Monstavičiaus kolekcija „Auksinio elnio“ sodyboje, kurioje surinkti tik iki 1945 m. pagaminti ir veikiantys motociklai; ji vadinama didžiausiu tokio pobūdžio muziejumi Baltijos šalyse.

Skuodo muziejus istorinėje miesto dvarvietėje yra Skuodo krašto istorijos vartai: 1991 m. įsteigta įstaiga su daugiau kaip 20 000 eksponatų, kurioje saugomi Apuolės, Klaišių ir Klauseikių kuršių radiniai, etnografija ir tautodailė.

Smalininkų senovinės technikos muziejus prie Nemuno, Jurbarko rajone, saugo daugiau kaip 7000 eksponatų - nuo senovinių traktorių, variklių ir lokomobilių iki radijo, kino ir buities technikos. Muziejų 2004 m. įkūrė Justinas Stonys; čia galima pamatyti 34 senovines gamybos technologijas ir 19 amatų.

Šaltojo karo muziejus Plokštinėje veikia buvusioje slaptoje sovietinėje požeminėje balistinių raketų bazėje prie Platelių - tai vienas stipriausių XX a. karinės istorijos objektų Lietuvoje.

Šiaulių „Aušros“ muziejus, įkurtas 1923 m. ir pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ vardu, yra vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos muziejų; jo pagrindinė istorijos ekspozicija veikia Aušros alėjos rūmuose, o aplink susitelkę net keli garsūs padaliniai.

Šiaulių dviračių muziejus - vienintelis Lietuvoje dviračiui skirtas muziejus, pasakojantis ir dviračio raidos, ir Šiaulių kaip šalies dviračių gamybos centro istoriją; jis veikia kaip Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys ir garsėja interaktyviomis ekspozicijomis.

Šiaulių fotografijos muziejus, įkurtas 1973 m. fotografo Antano Dilio iniciatyva, yra vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje. Jis jungia beveik 150 tūkst. eksponatų ir vertybių rinkinį, parodas, edukacijas, Vito Luckaus fotografijos centrą ir miesto centro terasą.

Šiaulių geležinkelių muziejus - tai maždaug 13 ha atvira garvežių ekspozicija prie Šiaulių geležinkelio depo, Lietuvos geležinkelių muziejaus padalinys. Tarp eksponatų - siaurojo ir plačiojo kelio garvežiai, drezinos ir tremtinių vagonas, o vidaus ekspozicija pasakoja apie Šiaulius kaip svarbų geležinkelio mazgą nuo 1871 metų.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus - Šilalės krašto kraštotyros muziejus, pasakojantis miesto istoriją bei žemaičių materialinę ir dvasinę kultūrą. Jis išaugo iš 1962 m. įsteigto kraštotyros draugijos skyriaus, o 2006 m. pavadintas mokytojo ir kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus vardu - jo surinkta medžiaga sudarė muziejaus pagrindą. Fonduose saugoma per 24 000 archeologijos, istorijos, numizmatikos ir etnografijos eksponatų.

Telšių ješiva - 1875 m. įkurta žydų aukštoji religinė mokykla, tapusi vienu reikšmingiausių Rytų Europos Talmudo studijų centrų; nuo 1884 m. jai vadovavęs rabinas Eliezeris Gordonas pirmasis Lietuvoje įvedė modernius mokymo metodus.

Užgavėnių kaukių ekspozicija Platelių dvaro arklidėse - pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje. Joje saugoma daugiau nei 300 Žemaitijos kaukių, vadinamų lėčynomis, ir pasakojama apie gyvą Užgavėnių tradiciją su Lašininiu, Kanapiniu ir Morė. Ekspozicija veikia Žemaitijos nacionaliniame parke.

Venclauskių namai-muziejus Šiauliuose yra prabangus tarpukario miesto namas ir Venclauskių šeimos pilietinės atminties vieta. Karolio Reisono projektuotą pastatą saugo pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio, daugiau kaip 100 globotų vaikų, autentiškų interjerų ir Našlaičių sodo istorijos sluoksniai.

Viekšnių Biržiškų memorialinis muziejus įrengtas atkurtuose garsiosios Biržiškų šeimos namuose prie Viekšnių bažnyčios. Čia gimė trys broliai profesoriai - Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos; Mykolas buvo 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras. Tai Mažeikių muziejaus memorialinė ekspozicija, kurioje veikia ir miestelio biblioteka.

Viekšnių vaistinės muziejus - vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje: autentiška 1860 m. įkurta vaistinė XVIII a. name, su receptų kambariu „Oficina“, vaistininko šeimos butu, ranka rašyta vaistinės istorija ir atkurtu vaistažolių sodu.

Vinco Grybo memorialinis muziejus Jurbarke įsikūręs autentiškoje skulptoriaus sodyboje su dirbtuve, kalve ir pirtimi; čia gyveno ir kūrė vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių paminklų autorių Vincas Grybas, 1941 m. sušaudytas nacių.

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus Šiauliuose saugo apie 1875-1880 m. pastatytą olandiško tipo vėjo malūną - valstybės saugomą kultūros paveldo objektą - atkurtą malūnininko trobą, etnografinę ekspoziciją ir gyvas duonos kepimo bei kalendorinių švenčių edukacijas.

Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose, 1932 m. įkurtas Prano Genio ir draugijos „Alka“, yra vienas svarbiausių Žemaitijos muziejų: per 155 000 eksponatų, 1938 m. rūmai, dvarų archyvai ir 8,5 ha Žemaičių kaimo ekspozicija su žemaitukų arkliais.

Žemaičių vyskupystės muziejus veikia 1770 m. statytuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose Varniuose; jis yra Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys ir pristato Žemaitijos vyskupijos istoriją, XV-XVI a. siekiantį sakralinį paveldą bei didžiausius skambančius Lietuvos varpus.

Žemaitės memorialinis muziejus įsikūręs Bukantės dvare, klasikės rašytojos Žemaitės gimtinėje; atstatytoje sodyboje pasakojama jos gyvenimo ir kūrybos istorija, rodomi žemaičių liaudies meno bei sakralinio paveldo eksponatai.

Alytaus kraštotyros muziejus, įkurtas 1928 m., yra pagrindinis ir didžiausias Dzūkijos bei Pietų Lietuvos muziejus, sukaupęs daugiau kaip 124 tūkst. eksponatų. Be istorijos ir archeologijos rinkinių, jam priklauso poetų Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno memorialiniai muziejai.

Anzelmo Matučio memorialinis muziejus Alytuje - autentiškas vaikų poeto namas, kuriame išsaugotas jo darbo kambarys ir biblioteka; gretimame pušyne lankytojus pasitinka medinės skulptūros, vaizduojančios jo kūrinių veikėjus.

Bažnytinio paveldo muziejus (įkurtas 2005, atvertas 2009) veikia Šv. Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblyje; jo branduolys - Vilniaus katedros lobynas su 988 liturginėmis vertybėmis ir didžiausia Lietuvoje liturginės tekstilės kolekcija.

Birštono sakralinis muziejus įsikūręs medinėje XIX a. klebonijoje prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Dešimtyje salių rodomas sakralinis menas ir įrengti memorialiniai kambariai palaimintajam Teofiliui Matulioniui bei kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Būtent šioje klebonijoje 1957 m. Kalėdų dieną Matulionis slapta konsekravo Sladkevičių vyskupu.

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras Poškonyse pristato parko etnokultūros paveldą: gatvinius rėžinius kaimus, Dieveniškių urbanistinį kompleksą, Poškonių ir Žižmų tradicinę architektūrą bei pasienio krašto savitumą.

Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (oficialiai – M. K. Čiurlionio namai-muziejus) veikia nuo 1963 m. namuose, kuriuose dailininkas ir kompozitorius gyveno ir kūrė. Tai kamerinė keturių pastatų vieta, kur Čiurlionio kūryba grąžinama į vaikystės, šeimos ir Dzūkijos kraštovaizdžio kontekstą.

Druskininkų miesto muziejus veikia reprezentacinėje viloje „Linksma“ prie Druskonio ežero. Tai geriausia vieta suprasti, kaip nuo 1837-1838 m. įsteigtos mineralinių vandenų gydyklos Druskininkai virto kultūros, gydymo, poilsio ir miesto tapatybės centru.

Druskininkų Snow Arena - vienintelis Baltijos šalyse ištisus metus veikiantis dengtas slidinėjimo ir snieglenčių kompleksas; jis paverčia Druskininkus keturių sezonų kurortu, o greta veikiantis vandens parkas „Aqua“ papildo pramogų pasiūlą.

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje veikia buvusioje 1903 m. pradėjusioje dirbti Vilniaus miesto elektrinėje, kur pramoninė architektūra, turbinos, katilai, miesto infrastruktūra ir interaktyvios ekspozicijos pasakoja apie modernėjantį Vilnių.

Europos geografinis centras prie Vilniaus yra simbolinis geografijos objektas, žymintis 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto apskaičiuotą Europos centro tašką ir atskiriantis geodezinį faktą nuo šalia esančio Europos parko meno idėjos.

Europos parkas prie Vilniaus yra atviras šiuolaikinio meno muziejus gamtoje: 55 ha kraštovaizdyje išdėstyti daugiau kaip 100 kūrinių, o parko idėja susieta su Europos geografinio centro paieškomis.

Grūto parkas prie Druskininkų yra sovietinių paminklų ir propagandos ekspozicija po atviru dangumi, kurioje ideologiniai monumentai, dokumentai, muziejaus salės ir parko aplinka padeda skaityti okupacinės atminties sluoksnius.

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus yra pagrindinė Lazdijų krašto vieta, susieta su 1831 m. sukilimo herojės atmintimi: grafaitė mirė netoliese, Justinavo dvare, ir palaidota Kapčiamiestyje. Muziejus jungia jos biografiją, sukilimo eigą, vietos etnografiją ir pietų Lietuvos atmintį.

Kazio Varnelio namai-muziejus Didžiojoje gatvėje yra LNM padalinys, kuriame optinio meno kūrėjo namų erdvė susilieja su jo sukaupta grafikos, žemėlapių, skulptūros, baldų ir taikomosios dailės kolekcija.

Laisvės kovų muziejus Lazdijuose - interaktyvus partizaninio karo ir sovietinių represijų muziejus, įrengtas autentiškame buvusiame NKVD-MGB saugumo name, vadinamame baltuoju Petrauskų namu. Pastato rūsyje išlikusios tikrosios tardymo kameros, karceris ir pasivaikščiojimo kiemelis. Ekspozicija pasakoja Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ir krašto tremtinių istoriją. Tai Lazdijų krašto muziejaus padalinys.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus Pylimo gatvėje yra naujausias ir didžiausias Vilniaus Gaono muziejaus padalinys, keturiuose aukštuose pristatantis litvakų religiją, kalbas, miestelius, meną ir tapatybės istorijas.

Literatų gatvė Vilniaus senamiestyje garsėja siena, kurioje nedideli meno kūriniai dedikuoti rašytojams, poetams, vertėjams ir literatūros puoselėtojams, susijusiems su Lietuva, Vilniumi ar skaitytojų atmintimi.

Lukiškių kalėjimas 2.0 yra buvusio 1904 m. pradėto naudoti Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre, šiandien veikiantis kaip ekskursijų, koncertų, kūrybinių studijų ir miesto kultūros vieta.

Marcinkonių etnografinė sodyba yra 1905 m. statyto namo ir kluono sodyba Dzūkijos nacionaliniame parke, nuo 1994 m. atverta lankytojams: per miškų kaimo buitį, įrankius, šiaudinius sodus ir grybavimo daiktus ji rodo, kaip gyveno smėlėtų pušynų šiliniai dzūkai.

Margionių klojimo teatras - 1929 m. įkurtas ir iki šiol gyvas Dzūkijos kaimo teatras, ilgus dešimtmečius kūręs Juozo Gaidžio dramas. 2022 m. jo klojimas sudegė, todėl tradicija šiandien tęsiama statant naują pastatą ir rengiant spektaklius bei festivalį Citnaginė.

Medinės miesto architektūros muziejus, šiandien veikiantis kaip Medinės architektūros centras, yra restauruotame Užupio mediniame name, kuriame pasakojama apie Vilniaus medinukus, amatus, paveldą ir šiuolaikinę medinę statybą.

Merkinės krašto muziejus veikia 1888 m. cerkvėje, pastatytoje ant 16-17 a. rotušės pamatų, ir nuo 1968 m. saugo vieno istoriškai svarbiausių Dzūkijos miestelių atmintį. Merkinės pilis, Magdeburgo teisė, Nemuno ir Merkio santaka, žydų bendruomenė, amatai ir partizanų kovos čia susijungia į vieną krašto pasakojimą.

Miško muziejus „Girios aidas” - savitas medinis miško muziejus pietrytiniame Druskininkų pakraštyje, pušyne. Pasakų namelį primenančiuose mediniuose rūmuose veikia Lietuvos žvėrių ir paukščių iškamšų, senovinių miškininkystės įrankių ir liaudies drožybos ekspozicijos, o kieme driekiasi trumpas skulptūrų ir retų medžių takas. Tai viena Druskininkų lankomiausių gamtos pažinimo erdvių, kurią dabar prižiūri Valstybinių miškų urėdija.

MO muziejus Vilniuje yra privatus modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno muziejus Pylimo gatvėje, jungiantis apie 6 000 kūrinių kolekciją, Danielio Libeskindo architektūrą, parodas, edukacijas ir atviras miesto laisvalaikio erdves.

Nacionalinė dailės galerija yra LNDM padalinys 1980 m. buvusio revoliucijos muziejaus pastate Konstitucijos prospekte, pristatantis daugiau kaip 46 000 eksponatų XX-XXI a. Lietuvos ir išeivijos meno rinkinį, laikinąsias parodas ir kultūros renginius.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje veikia buvusiame sovietų saugumo ir KGB pastate Aukų gatvėje, kur ekspozicijos, dokumentai ir išlikęs vidaus kalėjimas pasakoja apie okupacijas, represijas ir Lietuvos laisvės kovas.

Pinigų muziejus Vilniuje yra Lietuvos banko muziejus Totorių gatvėje, penkiose salėse rodantis pinigų, bankininkystės, numizmatikos ir finansų istoriją nuo mainų iki šiuolaikinių mokėjimų.

Radvilų rūmų dailės muziejus veikia Jonušo Radvilos rūmų komplekse Vilniaus g. 24: 1646 m. pagal Jono Ulricho projektą pradėtų statyti U plano renesansinių rūmų likučiuose nuo 1990 m. veikia LNDM, jungiantis senosios Europos dailės rinkinius ir šiuolaikinio meno parodas.

Samuelio Bako muziejus Naugarduko g. 10 - 2017 m. atidarytas pirmasis pasaulyje vien Samueliui Bakui skirtas muziejus, pristatantis Vilniuje gimusio dailininko kelią nuo vaikystės piešinių Vilniaus gete iki vėlyvųjų drobių apie atmintį, netektį ir išlikimą.

Subartonių Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus veikia 1966 m. įkurtoje rašytojo gimtojoje sodyboje, kur 1882 m. gimė ir 1992 m. perlaidotas Dainavos klasikas. Po 2019-2020 m. atnaujinimo namas grąžina V. Krėvės kūrybą apie Dzūkiją ir jos padavimus į konkretų kraštovaizdį.

Šv. Faustinos namelis Antakalnyje (V. Grybo g. 29A) yra vienintelis išlikęs medinis Dievo Gailestingumo Motinos seserų vienuolyno pastatas, kuriame 1929 m. ir 1933-1936 m. gyveno šv. Faustina ir patyrė Jėzaus apsireiškimus; 2008 m. restauruotas, su atkurta spėjama sesers cele.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus įsikūręs atkurtuose Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose prie Gedimino kalno. Tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys, kuriame rengiamos taikomosios dailės ir dizaino parodos, o pačiame pastate galima pamatyti autentiškų XVI a. arsenalo sienų.

Vilniaus geležinkelio muziejus, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1966 m., veikia Vilniaus stoties keleivių rūmuose ir kartu su Bėgių parku pasakoja apie Lietuvos geležinkelių istoriją, stotis, keliones, riedmenis, mašinisto darbą ir geležinkelio technologijas.

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija - Marijampolės menų galerija, įsikūrusi atkurtoje XIX a. pabaigos žydų sinagogoje. Joje saugoma per 470 išeivijos (diasporos) lietuvių dailės kūrinių, kuriuos visą gyvenimą užsienyje rinko ir Lietuvai padovanojo dailėtyrininkė bei mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Tai reta vieta, kur diasporos dailė nuolat rodoma regiono mieste, o pati erdvė saugo ir žydų paveldo atminimą.

Bulvės muziejus - pirmasis ir vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas bulvei. Jį 2019 m. Kudirkos Naumiestyje, buvusioje miesto siurblinėje, įkūrė agronomas Jonas Valaitis. Trijuose aukštuose pasakojama bulvės istorija ir auginimas, rodoma senų ūkio padargų, apie 300 pasagų ir kolorado vabalų kolekcija, veikia apžvalgos aikštelė, o rūsyje ragaujamos bulvių veislės. Kieme stovi medinis paminklas bulvei.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, 1998 m. pastatas, architektas A. Ambrasas) pasakoja apie Vincą Kudirką (1858-1899) - gydytoją, „Varpo“ redaktorių ir „Tautiškos giesmės“ autorių; muziejus veikia prie miesto aikštės su 1934 m. V. Grybo sukurtu Kudirkos paminklu.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus - vienas seniausių Suvalkijos muziejų, įkurtas 1933 m.; jame saugoma turtinga krašto archeologijos, etnografijos ir istorijos kolekcija, garsusis kelių tūkstantmečių senumo Turlojiškės žmogus bei prezidento Kazio Griniaus atminimas.

Šilavoto davatkynas - retas išlikęs davatkynas, kuriame XIX a. pabaigoje apsigyveno pamaldžios kaimo moterys, davatkėlės. Jos prižiūrėjo bažnyčią, slaugė ligonius ir slapta mokė vaikus, o jų name įsteigtų namelių ir šventųjų skulptūrų takelis šiandien yra unikalus etnografinis muziejus po atviru dangumi, Prienų krašto muziejaus padalinys.

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus Marijampolėje pasakoja Suvalkijos partizaninio karo 1945-1952 m. ir sovietinių tremčių istoriją. 1993 m. įkurtame muziejuje rodomi partizanų ginklai, dokumentai ir nuotraukos, atkurtas NKVD bei KGB tardytojo kabinetas ir kalėjimo kamera.

Vištyčio vėjo malūnas - 1925 m. Vištyčio gyventojo Jono Kanapkio ant Ilgojo kalno pastatytas kepurinis medinis vėjo malūnas, vienintelis Lietuvoje išsaugojęs visą autentišką technologinę įrangą. 2019-2020 m. malūnas restauruotas, atkurti jo sparnai, ir dabar Vištyčio regioninis parkas jį pritaikė kaip nedidelį muziejų bei apžvalgos bokštą prie Vištyčio ežero, pasienio su Karaliaučiaus sritimi ir Lenkija zonoje.

Zanavykų muziejus - zanavykų, vienos Suvalkijos subetninių grupių, krašto etnografijos ir istorijos muziejus, įsikūręs Zyplių dvaro sodyboje Lukšiuose. Daugiau nei 50 000 eksponatų pasakoja Zanavykijos istoriją, kaimo amatus ir buitį; muziejus užima du dvaro ūkinius pastatus - buvusią vežiminę ir 2022 m. atvertą Amatininkų namą. Tai pagrindinis Šakių krašto muziejus, kurį verta derinti su pačiu Zyplių dvaru.

K. Banio etnografinė žvejo sodyba Rusnėje - daugiau kaip 200 metų senumo Pamario žvejo sodyba, kurią Kazimieras Banys 1997 m. pavertė privačiu etnografiniu muziejumi. Trijuose tradiciniuose Nemuno deltos pastatuose saugomi žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai ir baldai, atskleidžiantys, kaip gyveno potvynių krašto žvejys ir laukininkas.

Kalvystės muziejus Klaipėdos senamiestyje veikia šalia Gustavo Kackės kalvės ir leidžia pamatyti autentiškus kalvio įrankius, žaizdrą, dumples, kaltines vėtrunges, senųjų kapinių kryžius ir kapų tvoreles.

Kintų Vydūno kultūros centras veikia 1705 m. statytoje buvusioje Kintų mokykloje, kurioje 1888-1892 m. mokytojavo Vydūnas; šiandien čia susitinka 1994 m. įkurtas Vydūno muziejus, emalio galerija „Pamario ženklai“, menininkų rezidencija ir Mažosios Lietuvos kultūros veikla.

Klaipėdos dramos teatras - istorinė uostamiesčio scena Teatro aikštėje, dažnai vadinama seniausiu išlikusiu teatro pastatu Lietuvoje. Pirmasis mūrinis teatras čia baigtas 1818-1819 m., po 1854 m. gaisro atstatytas 1857 m., 1895-1898 m. įgavo neoklasicizmo bruožus, o profesionalioji lietuviška scena įsitvirtino 1935 m. atvykus Šiaulių trupei. KVR saugomas kaip regioninės reikšmės istorizmo objektas (u. k. 1189).

Klaipėdos etnokultūros centras - 1991 m. įkurta savivaldybės etnokultūros įstaiga, nuo 2007 m. veikianti Daržų g. 10, prie KVR saugomo XVIII-XIX a. sandėlių komplekso. Čia repetuoja penki folkloro kolektyvai, vyksta kalendorinių švenčių programos, edukacijos, tautinio kostiumo konsultacijos ir Mažosios Lietuvos tradicinės kultūros pažinimas.

Klaipėdos lėlių teatras - profesionalus lėlių ir objektų teatras Klaipėdos senamiestyje, kurio ištakos siekia 1989-1991 m. susivienijimą „Pupa“ ir 1991 m. Klaipėdos universitete pradėtą lėlininkų veiklą KU-KŪ. Nuo 2018 m. teatras veikia buvusiame banko pastate Turgaus g. 9, kuria spektaklius kūdikiams, vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bei rengia festivalį „Materia Magica“.

Klaipėdos skulptūrų parkas yra miesto centre esanti atviro oro modernizmo skulptūrų ekspozicija, kartu sauganti buvusių miesto kapinių, karo belaisvių ir Klaipėdos krašto istorijos atmintį.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - 1987 m. įkurta Vakarų Lietuvos operos, baleto ir muzikinės scenos institucija, išaugusi iš Klaipėdos liaudies operos teatro. Pirmuoju spektakliu laikoma 1988 m. A. Žigaitytės opera „Mažvydas“. 2024 m. Danės g. 19 atidarytas modernizuotas pastatas su salėmis „Jūra“ ir „Marios“ - pirmasis muzikinis teatras, pastatytas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Kuršių nerijos istorijos muziejus Nidoje, įkurtas 1969 m. buvusioje liuteronų bažnyčioje, pristato nerijos žvejybą, varnų gaudymą, 1974-1978 m. Nidos akmens amžiaus archeologinius radinius, pašto kelią ir marių kasdienybę.

Laikrodžių muziejus Klaipėdoje yra vienintelis tokio profilio muziejus Lietuvoje ir Šiaurės Europos regione - LNDM padalinys XIX a. viloje Liepų g. 12, įsteigtas 1984 m., pristatantis laiko matavimo istoriją nuo saulės ir klepsidrų iki kvantinių laikrodžių bei formų raidą nuo Renesanso iki Moderno.

Laivas-muziejus M52 Sūduvis prie Danės krantinės leidžia įlipti į buvusį Lindau klasės priešmininį laivą: 47,1 m ilgio, 1958 m. statytą Vokietijoje kaip M1071 Koblenz, 1999 m. perduotą Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, o 2021 m. tapusį muziejiniu eksponatu.

Lietuvos jūrų muziejus Smiltynėje jungia XIX a. Nerijos fortą, akvariumą, jūrinės istorijos ekspozicijas, lauko laivus ir delfinariumą - tai vienas stipriausių šeimos ir kultūrinio turizmo objektų Klaipėdoje.

Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje veikia 1902-1903 m. raudonų plytų mokyklos pastate ir jungia parodas, renginius, istorinę ekspoziciją apie Martyną Liudviką Rėzą bei Juodkrantės žvejų kaimo ir kurorto atmintį.

Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose, įkurtas 1981 m., veikia atkurtoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje su veikiančia spaudos mašina; jis pasakoja apie „Mažosios Lietuvos patriarchą“ Martyną Jankų, „Aušrą“, draudžiamosios spaudos sandėlį ir Tilžės akto signatarą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje pasakoja apie vakarų baltus, Klaipėdos kraštą, lietuvininkų kultūrą, knygos istoriją ir sudėtingą XX a. pirmos pusės atmintį.

Mizgirių gintaro muziejus Nidoje - Kazimiero ir Virginijos Mizgirių įkurta privati gintaro galerija-muziejus, interaktyviai pasakojanti gintaro kelią nuo priešistorinio gintarmedžių miško iki kultūros, juvelyrikos ir Kuršių nerijos tapatybės. Ekspozicijoje - reti gintarai, 3D filmas, pasaulio gintarų žemėlapis ir didžiausias jūrinis gintaro luitas Lietuvoje Perkūno akmuo.

Nidos meno kolonija - Vilniaus dailės akademijos padalinys Nidoje, veikiantis kaip šiuolaikinio meno rezidencijų, parodų, edukacijos, tyrimų ir susitikimų erdvė Kuršių nerijoje. 2011 m. atidaryta kolonija tęsia XIX a. pabaigoje prie Hermanno Blodės svečių namų susikūrusios Nidos dailininkų tradiciją ir yra parengusi tris Lietuvos paviljonus Venecijos bienalėje.

Nidos žvejo etnografinė sodyba - 1927 m. vietos meistrų statytas Kuršių nerijos žvejo namų kompleksas ant marių kranto, buvusiame Hakeno kaime. Neringos muziejų padalinio ekspozicija atkuria XIX a. pabaigos - XX a. pradžios žvejo šeimos buitį, pamario žvejų namo architektūrą, daiktus ir marių pakrantės gyvenimo ritmą.

Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys keturiuose XIX a. pab.-XX a. pr. Liepų gatvės pastatuose; čia saugomas didžiausias pasaulyje ekspresionisto Prano Domšaičio kūrinių rinkinys - 665 darbai.

Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje veikia 1930 m. ant Uošvės kalno pastatytame Nobelio premijos laureato vasarnamyje, kuriame Mannų šeima vasarojo 1930-1932 m.; tai vienas labiausiai lankomų Vakarų Lietuvos muziejų.