- Vieta
- Pasvalio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- KVR registruota nacionalinio reikšmingumo Baltijos kelio atminties vieta su Laisvės aukuru ir kryžių ansambliu
- Adresas
- Maliupių k., Pasvalio apylinkių sen., Pasvalio r., prie A10 Via Baltica
- Koordinatės
- 56.06883, 24.43227
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. aukurui, kryžiams ir jų įrašams apžiūrėti; ilgiau per atminimo renginį
- Geriausias metas
- dienos šviesoje ir sausu oru; rugpjūčio 23 d. aplinka gali būti užimta Baltijos kelio minėjimo renginių
Pasvalio kryžių slėnis, Kryžių slėnis, Baltijos kelio ženklų vieta
Tiksli vieta yra prie Pasvalio, o ne visas Baltijos kelias
Baltijos kelio kryžių slėnis yra rytiniame Pasvalio pakraštyje prie A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga, dar vadinamos Via Baltica ir Baltijos keliu. Koordinatė 56.068830, 24.432270 žymi patį kryžių ir aukuro ansamblį Maliupių kaimo teritorijoje. Ji nežymi patvirtinto įvažiavimo, automobilių stovėjimo vietos ar saugios sustojimo vietos magistralės kelkraštyje.
Kultūros vertybių registre objektas vadinamas Baltijos kelio ženklų vieta, jo unikalus kodas 2064. Registras nurodo registrinį statusą, nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir istorinį vertingųjų savybių pobūdį. KVR aprašyme tai 158 km nuo Vilniaus buvusi akcijos vieta, o ne bendras visų Lietuvos pakelės ženklų pavadinimas.
Administracinės vietos nuorodos šaltiniuose nevienodos. Naujesniame savivaldybės plane ir karo paveldo gide minima Maliupių vietovė, senesnėje teritorijos analizėje rašoma apie Papyvesius, o 2022 m. savivaldybės apklausoje slėnis siejamas su Diliauskais. Todėl tiksliausiai tą patį objektą atpažįsta KVR kodas, koordinatė ir pavadinimas, o ne vien kaimo vardas.
Aukuras ir pirmieji kryžiai atsirado 1989 m. rugpjūtį
KVR duomenimis, manifestacijos išvakarėse Pasvalio sąjūdiečiai pilietine iniciatyva iš lauko riedulių slėnio centre sumūrijo paminklą, dabar vadinamą Laisvės arba Baltijos kelio aukuru. LRT kalbintas paveldo istorikas Gražvydas Balčiūnaitis pasakojo, kad akmenis buvo prašomi atnešti sovietinę okupaciją ir represijas patyrę žmonės, o dalis jų atnešė ne po vieną riedulį.
1989 m. rugpjūčio 23 d. prie aukuro kryžius pastatė Baltijos kelio dalyviai iš Pasvalio, Akmenės, Pakruojo, Mosėdžio, Joniškėlio ir Kretingos. Tai kolektyvinė pilietinė pradžia: slėnio negalima priskirti vienam architektui ar kryždirbiui, nors atskiri vėlesni kryžiai turi žinomus autorius.
KVR taip pat fiksuoja, kad 2009 m. į slėnį iš Saločių buvo perkeltas biržiečių kryžius. Šis perkėlimas ir vėlesnės dedikacijos rodo, kad memorialas nėra vieną dieną užbaigta kompozicija, tačiau jo pirminis istorinis branduolys tebėra 1989 m. akcijos vieta, aukuras ir pirmųjų dalyvių ženklai.
Kryžių skaičius priklauso nuo inventoriaus datos
Lankytojas mato ne tankų kryžių lauką, o plačioje prižiūrimoje vejoje ir tarp medžių išdėstytus skirtingo aukščio bei puošybos kryžius, koplytstulpio tipo ženklus ir žemą riedulių aukurą. Senesnėje Pasvalio rajono teritorijos analizėje aprašyti 9 kryžiai ir 1 koplytstulpis aplink aikštelę su aukuru, o 2024 m. karo paveldo gidas jau skaičiavo 14 kryžių. Todėl 14 yra datuotas 2024 m. inventorius, ne pažadas, kad skaičius niekada nekis.
Ne visi dabar matomi kryžiai buvo pastatyti Baltijos kelio dieną ir ne visi skirti vien tai akcijai. Kryždirbystės katalogas nurodo 1996 m. Stasiui Lozoraičiui skirtą Arūno Grušo kryžių bei 1993 ir 1996 m. jo sukurtus padėkos ženklus norvegams ir švedams už pasvaliečiams teiktą labdarą. LRT apraše taip pat minimas Kovo 11-osios metinėms skirtas kryžius.
Po Baltijos kelio greta slėnio pasodinta keli šimtai ąžuolų. Jie kartu su brandžiais spygliuočiais ir kitais želdiniais dabar kuria ramaus memorialinio parko įspūdį. Kryžių dedikacijas saugiausia skaityti nuo išlikusių lentelių ir patikimų katalogų, o ne spręsti vien pagal ornamentą ar medžio spalvą.
Kūrėjai ir teritorijos priežiūra nėra tas pats
Memorialo pradžią sukūrė Pasvalio sąjūdiečiai ir šešių vietovių bei rajonų Baltijos kelio dalyviai. Arūnas Grušas yra dokumentuotas kai kurių vėliau pastatytų kryžių autorius, bet jam nereikėtų priskirti viso ansamblio. LRT siužete kalbintas Pasvalio kryždirbys Vytautas Jackūnas aiškino kryžiaus reikšmę Atgimimo laikotarpiu, tačiau patikimas šaltinis jo neįvardija viso slėnio ar konkretaus čia esančio kryžiaus autoriumi.
Pasvalio apylinkių seniūnijos 2022 m. veiklos ataskaitoje Maliupių želdynai, tarp jų Kryžių slėnis ir Atgimimo parkas, įrašyti tarp seniūnijos tvarkomų neprivatizuotinų rekreacinių plotų. Toje pačioje ataskaitoje fiksuotas bešeimininkių atliekų rinkimas Kryžių slėnyje. Tai pagrindžia kasdienę viešosios teritorijos ir želdinių priežiūrą, bet neįrodo, kad seniūnija yra kiekvieno kryžiaus savininkė ar restauratorė.
Kadangi KVR vertybė apima istorinio įvykio vietą ir jos reljefą, savavališkas kryžiaus tiesinimas, aukuro akmenų judinimas, lentelių valymas ar naujo ženklo statymas nėra lankytojo priežiūros darbas. Pastebėjus žalą verta pranešti Pasvalio rajono savivaldybei arba Kultūros paveldo departamentui ir palikti fizinius sprendimus atsakingoms institucijoms.
Vienas memorialas platesniame 600-650 km pasakojime
Baltijos kelias surengtas 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų penkiasdešimtmetį. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai sujungė Vilnių, Rygą ir Taliną gyva maždaug 600-650 km žmonių grandine. Skirtingi oficialūs šaltiniai ilgį apvalina nevienodai, o dalyvių skaičius paprastai nurodomas apie 2 mln.
Pasvalio slėnis yra vienas fizinis tos grandinės taškas ir vienas iš daugelio vėliau Lietuvos kelyje išlikusių ženklų. Jame galima tyrinėti konkrečių grupių kryžius ir vietos iniciatyvą, tačiau iš jo vieno negalima spręsti apie visą maršrutą, Latvijos bei Estijos atkarpas ar visų dalyvių patirtis.
2009 m. UNESCO į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašė Baltijos kelią liudijantį dokumentinį paveldą. Pats Kryžių slėnis nėra atskiras UNESCO pasaulio paveldo objektas: jo oficialus nekilnojamojo paveldo identifikatorius Lietuvoje yra KVR kodas 2064. Šį skirtumą svarbu išlaikyti ir aprašymuose, ir nuotraukų antraštėse.
Lankymas prie A10 reikalauja saugaus sustojimo ir pagarbos
Tai lauko memorialas, tačiau patikimo oficialaus nuolatinių lankymo valandų, bilietų, tualeto, geriamojo vandens, apšvietimo ar atskiros automobilių aikštelės sąrašo rasti nepavyko. Koordinatė rodo ansamblį, ne automobilio sustojimo vietą. Vadovaukitės kelio nuorodomis, įsukite tik per leistiną įvažiavimą ir niekada nestokite A10 važiuojamojoje dalyje ar nesaugiame kelkraštyje vien dėl nuotraukos.
Ansamblio erdvėje vyrauja veja ir medžių aplinka; išsamus dabartinių takų nuolydžio, dangos, slenksčių ar pritaikymo judėjimo negalią turintiems žmonėms auditas viešai nepaskelbtas. Po lietaus žolė, šaknys ir nelygumai gali būti slidūs. Prieš specialių poreikių turinčio žmogaus kelionę dabartines sąlygas verta pasitikslinti savivaldybėje.
Rugpjūčio 23 d. slėnyje rengiami Baltijos kelio minėjimai, todėl įprastą privažiavimą ar ramybę gali keisti ceremonijos ir laikinas eismo organizavimas. Bet kuriuo metu nelipkite ant aukuro, nejudinkite jo akmenų, nelieskite trapių drožinių, nepalikite atliekų ir leiskite kitiems lankytojams pabūti tyloje.
