Kalnelis, Joniškio rajono savivaldybė
Joniškio rajonas
Žiemgalių piliakalnis su papiliu ir papėdės gyvenviete
Kalnelio k., Joniškio sen., Joniškio r.
56.24685, 23.55549
20-40 min.
pavasaris-ruduo, kai sausa ir patogu apeiti kalvą bei papilį
Sidabrės piliakalnis, Sidabra, Kalnelio (Sidabrės) piliakalnis
Kalnelio piliakalnis ir žiemgalių Sidabrė
Kalnelio piliakalnis yra Joniškio rajone, Kalnelio kaime, ant kairiojo Sidabros upės kranto, maždaug 3 km į vakarus nuo Joniškio. Tai ne tik kraštovaizdžio, bet ir istorijos vieta: čia stovėjo žiemgalių pilis Sidabra, dar vadinama Sidabre. Svarbu pabrėžti, kad tai žiemgalių, o ne žemaičių pilis - šią giminę kartais klaidingai išverčia kitaip.
VLE nurodo, kad piliakalnis datuojamas V-XIII a., o jo kultūrinis sluoksnis siekia apie 0,9 m. Sidabra istoriniuose šaltiniuose minima kaip viena stipriausių ir sunkiausiai įveikiamų žiemgalių tvirtovių - vieta, kurios kova su Livonijos ordinu tapo žiemgalių laisvės pabaigos simboliu.
Paskutinė žiemgalių tvirtovė
Sidabra minima nuo XIII a. pabaigos Eiliuotojoje Livonijos kronikoje ir Hermano Vartbergės kronikoje. Pirmąkart ji dokumentuose paminėta 1288 m., kai Livonijos ordino kariuomenė nesėkmingai bandė ją užimti - papėdės gyvenvietė buvo sudeginta, bet pati pilis atsilaikė.
Ordinui užėmus Tervetę ir kitas žiemgalių pilis, Sidabra liko paskutinė. VLE rašo, kad 1289 ir 1290 m. Vokiečių ordinas puolė pilį, o 1290 m., gyventojams pasitraukus, ją sudegino. Su tuo baigėsi Žiemgalos užkariavimas, o dalis gyventojų pasitraukė į Lietuvos gilumą. Vėliau, 1426 m., Sidabrės kalnas dar minimas Livonijos ir Lietuvos sienos sutartyje.
Piliakalnio forma ir radiniai
Pagal VLE, piliakalnio šlaitai 4-6 m aukščio, aikštelė ovali, maždaug 70 x 45 m. Į šiaurę nuo jos, už griovio, ant kitos kalvos įrengtas papilys su ovalia, apie 130 x 40 m aikštele. Aplink pietinę ir šiaurinę papėdę buvo iškastas 4 m pločio ir 2 m gylio griovys, dabar užslinkęs; papėdės gyvenvietė juosė kalną iš vakarų, pietų ir rytų.
Piliakalnis tyrinėtas 1966 m. (Juozas Šliavas), 1968 m. (Lietuvos istorijos institutas) ir 1990 m. (papėdės gyvenvietę tyrė Algimantas Merkevičius). Rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, sidabro lydinio, kalavijo makšties apkalų, pasaginės segės ruošinio, peilių, pentinų, ylos ir net juvelyro plaktukas. 1526 m. ant piliakalnio pastatyta medinė bažnyčia ir įkurtos kapinės.
Sidabrė, Joniškis ir lankymas
Sidabrė glaudžiai susijusi su Joniškio savivoka: pirmoji jos paminėjimo data laikoma simboline krašto pradžia, o žiemgalių pasipriešinimo istorija įkvėpė joniškiečius dar tautinio atgimimo laikais. Ant piliakalnio stovi paminklas tvirtovės gynėjams, taip pat Kalnelio koplyčia ir kapinės, todėl vietą reikia lankyti pagarbiai.
Piliakalnis - atviras, laisvai lankomas objektas, be bilietų ar darbo laiko. Apsilankymui dažniausiai pakanka 20-40 min.; verta apeiti aikštelę, papilį ir pažvelgti į Sidabros slėnį. Kalnelį patogu jungti su Žagare, jos dvaru ir ozu bei kitais Žiemgalos krašto objektais.
