- Vieta
- Joniškėlio apylinkių seniūnija, Pasvalio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas ir devono dolomito atodanga
- Adresas
- Stipinų k., Joniškėlio apyl. sen., Pasvalio r.
- Koordinatės
- 56.06590, 24.11352
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei leidžia priėjimas ir norite apžiūrėti Mūšos slėnį
- Geriausias metas
- sausas šviesus sezonas; po lietaus kelias, šlaitai ir seni laiptų ruožai gali būti slidūs arba neprieinami
Skalių kalnas, Skalių atodanga, Stipinų atodanga
Skalių kalnas yra Mūšos slėnio atodanga, ne atskiras kalnas
Pagrindinis saugomų objektų pavadinimas yra Atodanga Skalių kalnas. Vietos žmonės ir kelionių aprašai ją vadina Skalių kalnu arba Stipinų atodanga, nes dolomito sluoksniai sudaro ryškų statų Mūšos kranto šlaitą. Objektas yra Stipinų kaime, Joniškėlio apylinkių seniūnijoje, dešiniajame upės krante.
Saugoma.lt viešai skelbia suapvalintą 56.066, 24.114 tašką, o savivaldybės geologinio objekto projekto dokumentuose ir žemėlapio medžiagoje vartojamas tikslesnis 56.065902, 24.113519 taškas. Šio puslapio koordinatė žymi pačią atodangos vietą, ne vienintelę aikštelę ar patogų nusileidimą prie upės.
Atodanga yra Mūšos slėnio botaninio draustinio ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos aplinkoje. Todėl lankymas turi būti tylus ir atsargus: neardykite sluoksnių, nerinkite akmenų, nelipkite ant skardžio krašto ir nebandykite priėjimo sutrumpinti per privačius laukus.
45 metrų uolienų pjūvyje matyti devono jūros dugno sluoksniai
Pasvalio rajono savivaldybės projekto duomenyse Skalių atodanga aprašoma kaip apie 45 m ilgio, 6 m aukščio ir 0,083 ha ploto geologinis objektas. Kitame apraše pabrėžiamas status maždaug 7 m šlaitas, smingantis į Mūšą. Skirtumas tarp 6 m atodangos aukščio ir 7 m šlaito neturėtų būti dirbtinai suvienodintas, nes tai skirtingi matavimo apibūdinimai.
Saugomas tikslas yra išlaikyti prieš maždaug 350 mln. metų jūros dugne susikaupusias karbonatines nuosėdas. Viršutinėje pjūvio dalyje matomas Stipinų svitos dolomitas, o po juo - Pamūšio svitos karbonatingi-molingi sluoksniai. Pilkšva ar gelsvai pilka uoliena šiandien atrodo kaip upės kranto skardis, bet jos istorija prasideda gerokai anksčiau nei susiformavo dabartinis Mūšos slėnis.
Uolienose aprašomi pirito ir limonito intarpai, kriauklelių liekanos bei kavernos. Tai ne dekoratyvinio akmens karjeras ir ne vieta skaldyti ar išsinešti gabalus: sluoksnių vientisumas yra pati saugoma vertė.
Vanduo atodangos apačioje ir Mūšos slėnio mastelis
Atodangos apačioje veržiasi vanduo, o uolienų sluoksniai nuo viršaus leidžiasi į upės pusę. Tiksliai vietai darytoje nuotraukoje matyti horizontalių karbonatinių plokščių siena, apaugusi žole, krūmais ir lapuočiais, o kairėje atsiveria platus, ramus Mūšos slėnis. Vaizdas įdomus ne dėl aukščio rekordo, o dėl to, kaip uoliena susitinka su upe.
Prie šlapio pagrindo gali būti dumblo, slidžių akmenų ir minkšto grunto. Nuo vandens pusės atodanga gali atrodyti didesnė nei nuo lauko kelio, tačiau tai nereiškia, kad saugu eiti palei patį upės kraštą. Mūšos vandens lygis, augalija ir krantų būklė keičiasi pagal sezoną.
Skalių kalną verta apžiūrėti iš kelių saugių aukštesnio kranto taškų ir įsiskaityti į uolienos sluoksnius, o ne ieškoti vietos, kur galima atsistoti ant skardžio briaunos. Geologinis objektas išlieka vertingas ir tada, kai jo dalį pridengia augalija.
Saugoma nuo 1974 m., bet ankstesnis lankymo patogumas nėra garantija
Skalių kalnas valstybės saugomu geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 1974 m. VSTT dabartiniame Pasvalio rajono sąraše jis tebėra tarp geologinių gamtos paveldo objektų. Tai reiškia, kad lankytojas atvyksta ne į atsitiktinį skardį, o į teisiškai saugomą uolienų atodangą.
Pasvalio rajono savivaldybės 2023 m. projekto aiškinamajame rašte esama būklė aprašyta atvirai: virš atodangos buvo laikina medinė atitvara, o trys senų gelžbetoninių laiptų maršai iki upės įvertinti kaip išsiklaipę, netinkami ir nesaugūs. Šis dokumentas taip pat numatė naują atitvarą, laiptus, platformą, objekto ženklinimo stulpelį ir 89 m² žvyro aikštelę.
Kadangi patikrintuose šaltiniuose nerasta patikimo įrodymo, kad visi projektuoti įrenginiai jau įrengti ir atviri 2026 m., jų nelaikome dabartinio lankymo pažadu. Atvykę vadovaukitės faktine situacija: jei laiptai aptverti, nulūžę ar užžėlę, į papėdę neikite.
Kaip suplanuoti apsilankymą prie Stipinų
Savivaldybės projektas nurodo, kad atodangą galima pasiekti automobiliu, dviračiu ir pėsčiomis nuo kelio 2904 Linkuva-Joniškėlis-Pumpėnai, pasukant ties Gailioniais. Taip pat dokumente minima galimybė pasiekti objektą vandens transportu iš Mūšos, tačiau tai nėra patarimas plaukti prie nestabilaus kranto ar užtvarų.
Atskiras bilietas, kasa ir nustatytos darbo valandos oficialiuose šaltiniuose neskelbiami. Projekte numatyta žvyro aikštelė nėra tas pats, kas patvirtinta ir šiuo metu veikianti automobilių stovėjimo aikštelė, todėl automobilį palikite tik teisėtoje vietoje ir neužtverkite lauko kelio.
Saugumą prie atodangos lemia sausas oras, Mūšos kranto būklė, vietos ženklai ir pagarba atitvaroms. Neikite po byrančiu šlaitu, nebandykite kopti atodangos sienele ir nenaudokite senų laiptų, jei jie aptverti ar atrodo pažeisti.
Skalių kalno atodanga: ką saugoti lankant
Nesileiskite ant skardžio viršaus ir nebandykite apeiti atitvarų dėl nuotraukos. Atodangos sluoksniai, viršutinio krašto gruntas ir upės šlaitas gali būti eroduojami, o laikinai saugi vieta po vieno sezono gali pasikeisti.
Nerinkite pirito, limonito, kriauklelių ar dolomito gabalų, net jei jie atrodo kaip nereikšmingi akmenukai. Neardykite vandens ištekėjimo vietos, nekurkite laužo ir nepalikite šiukšlių draustinio aplinkoje.
Jei keliaujate su vaikais, šunis laikykite arti, o prie upės eikite tik tada, kai prieiga aiškiai saugi. Vėlyvas vakaras, rūkas, šlapdriba ir stiprus lietus nėra geras metas leistis prie sluoksnių, net jei navigacija rodo, kad objektas yra netoli.
