„Dingęs štetlas“: didžiausias štetlo istorijos muziejus Baltijos šalyse
Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ visuomenei atvėrė duris 2025 m. rugsėjo 20 d. mažame Radviliškio rajono miestelyje Šeduvoje. Tai didžiausias štetlų - mažų miestelių žydų bendruomenių - kultūrai ir istorijai skirtas muziejus Baltijos šalyse. Jis sukurtas konkrečios vietos pagrindu: pasakoja apie Šeduvos žydus, bet per jų likimą atskleidžia visą prarastą Lietuvos štetlų pasaulį.
Muziejaus idėja gimė iš platesnio Šeduvos žydų atminties projekto, kurį finansavo ir įgyvendino tarptautinis labdaros fondas „YouthAid“. Dar prieš atidarant pastatą buvo sutvarkytos senosios žydų kapinės, pastatyti paminklai žudynių vietose ir skulptūros miestelyje, todėl muziejus yra ne pavienis pastatas, o viso memorialinio komplekso šerdis.
Architektūra ir kūrėjai
Muziejaus pastatą suprojektavo suomių architektas Raineris Mahlamäki ir jo biuras „Lahdelma & Mahlamäki“. Tas pats architektas yra sukūręs Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN Varšuvoje, todėl Šeduvos muziejus įsirašo į tarptautinę žydų atminties architektūros tradiciją. Pastato formos perkuria tradicinio štetlo namų ir stogų siluetus, o kompozicijos centre - sinagogos stogo motyvas.
Nuolatinę ekspoziciją kūrė tarptautinė komanda: parodos dizainą rengė biuras „Ralph Appelbaum Associates“, kuris yra prisidėjęs ir prie JAV Holokausto memorialinio muziejaus, o memorialinio parko su daugiau nei dviem šimtais vietinių medžių sumanymą - kraštovaizdžio architektai „Enea“. Tikslius pastato dydžio ir vidaus erdvių skaičius verta tikrinti oficialiame puslapyje, nes viešai pateikiami skaičiai skiriasi.
Ekspozicija: nuo tarpukario štetlo iki Holokausto
Ekspozicija pasakoja trijų laikotarpių istoriją: tarpukario štetlo kasdienybę, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto metą bei pirmąjį pokario dešimtmetį. Lankytojas pereina kelias temines gales: viena didžiausių atkuria miestelio Turgaus aikštę su multimedijos Šeduvos maketu, o atskira erdvė, primenanti sinagogą, skirta religiniam ir dvasiniam bendruomenės gyvenimui. Pasakojimas remiasi konkrečiais žmonėmis, daiktais ir nuotraukomis, o ne abstrakčia statistika.
Skaudžiausia dalis pasakoja apie Šeduvos žydų sunaikinimą. Miestelio žydų bendruomenė buvo išžudyta 1941 m. vasarą netoliese esančiuose miškuose; aukų skaičius šaltiniuose svyruoja, todėl jis pateikiamas atsargiai, kaip apytikris. Muziejus šią vietinę tragediją susieja su beveik visos Lietuvos žydų bendruomenės likimu, todėl Šeduva tampa langu į platesnę netektį.
Memorialinis kompleksas: kapinės, miškų paminklai ir skulptūros
Greta muziejaus yra sutvarkytos senosios Šeduvos žydų kapinės. Jose surinkti ir eksponuojami antkapių fragmentai, o atminimo akcentas suformuotas Dovydo žvaigždės pavidalu; kapinių tvarkymo darbai įvertinti tarptautiniu paveldo apdovanojimu. Tai padeda suprasti, kad žydų bendruomenė Šeduvoje gyveno šimtmečius, o ne buvo trumpalaikė miestelio dalis.
Komplekso dalis yra ir paminklai 1941 m. žudynių vietose aplinkiniuose miškuose bei skulptūros pačioje Šeduvoje. Tarp jų - skulptoriaus Romualdo Kvinto darbai ir miestelio aikštėje pastatyta mergaitės skulptūra. Apžiūrint visą kompleksą verta skirti laiko ne tik muziejui viduje, bet ir lauko atminties vietoms, nes būtent jos parodo, kur štetlo gyvenimas iš tikrųjų vyko ir baigėsi.
Lankymas: darbo laikas, bilietai ir kaip pasiekti
Muziejus yra Žvejų gatvėje, pietrytiniame Šeduvos pakraštyje, prie senųjų žydų kapinių. Darbo laiką, šventinius pakeitimus ir paskutinio įleidimo sąlygas tikrinkite oficialiame muziejaus puslapyje; atvykite likus bent valandai iki uždarymo. Apsilankymui rekomenduojama skirti maždaug 3–4 valandas.
Individualus muziejaus lankymas nemokamas; ekskursijų sąlygas patikrinkite rezervuodami. Individualaus lankymo ir ekskursijų kainas bei laiką tikrinkite oficialiame muziejaus puslapyje. Individualiam apsilankymui rekomenduojama rezervuoti laiką, ekskursijoms būtina registracija. Muziejų galima lankyti savo tempu su audiogidu. Šeduva patogiai pasiekiama nuo Via Baltica, pakeliui tarp Kauno ir Šiaulių.
