Metų darbai, vardai ir orų pastebėjimai →
Ieškokite senųjų mėnesių vardų, skaitykite užrašytus orų spėjimus ir pažinkite darbų metus.
Tradicijos
Lietuvių gyvenimo, bendruomenės ir metų tradicijos
Pažinkite metų šventes, gyvenimo įvykius ir bendruomenės papročius. Rinkitės temą — jos gide rasite regioną, laikotarpį ir šaltiniais grįstą kontekstą.
Gyvenimo slenksčiai
Pasirinkite gyvenimo įvykį. Papročiai skyrėsi pagal vietą, laiką, tikėjimą ir šeimos aplinkybes.
Gyvenimo ciklo tradicijos
Gimimas, vaikystė, jaunystė, santuoka, mirtis ir atminimas skirtinguose Lietuvos regionuose bei laikotarpiuose.
Lietuvių gimtuvių papročiai
Lietuvių gimtuvių papročiai apėmė ne vien kūdikio gimimo akimirką.
Vardynos ir lietuvių vardų tradicijos
Žodis „vardynos“ slepia kelis skirtingus reiškinius: menkai dokumentuotą ikikrikščioniško vardo suteikimo praeitį, ilgą su krikštu ir šeimos atmintimi susijusią…
Krikštynų papročiai
Lietuvių krikštynos jungė bažnytinį krikštą su vaiko priėmimu į šeimos, kaimynystės ir parapijos ryšius.
Vaikystė Lietuvos kaime
Tradicinė vaikystė Lietuvos kaime apėmė artimą šeimos gyvenimą, lopšines, vaikų kuriamą folklorą ir žaidimus, bet ir ankstyvą darbą, nelygią socialinę padėtį…
Vakarojimai ir vakaronės
Vakarojimai buvo ne vien pasilinksminimas, o bendro darbo ir pasakojimo vakarai, kuriuose kaimo žmonės verpė, plėšė plunksnas, dainavo, minė mįsles, stebėjo…
Gegužinė
Gegužinė – XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje išplitęs jaunimo pasilinksminimas gamtoje, kuriame susitiko šokiai, muzika, pažintys, draugijų veikla ir tautinio…
Piršlybos
Tradicinės piršlybos buvo ne vien romantiškas pasipiršimas, o kelių susitikimų tarp dviejų šeimų seka: atklausai, pažintuvės, derybos, jaunikio ūkio apžiūra ir…
Lietuviškos vestuvės
Tradicinės lietuvių vestuvės buvo ne vien jungtuvių diena, o ilga dviejų šeimų ir bendruomenių apeigų seka nuo sužadėtuvių iki marčios priėmimo ir atgrąžtų.
Lietuvių vestuvių veikėjai
Lietuvių vestuvių pulką sudarė ne dekoratyvinė palyda, o laikina pareigų sistema: piršlys derėjosi, svočia globojo ir vaišino, maršalka tvarkė eigą, o kiti…
Jaunosios išleistuvės ir gaubtuvės
Jaunosios išleistuvės buvo ilga statuso kaitos seka: mergvakaris ir dainos parengė atsiskyrimui, atsisveikinimas bei kraitis palydėjo iš tėvų namų, o gaubtuvės…
Lietuvių laidotuvių papročiai
Lietuvių laidotuvių papročiai sudarė nuoseklų gyvenimo ciklo ritualą: pasirengimą mirčiai, mirusiojo parengimą ir šarvojimą, budėjimą bei giedojimą,…
Mirusiojo paminėjimas: atminai, ketvirtinės ir metinės
Mirusiojo paminėjimas po laidotuvių Lietuvoje galėjo vykti po kelių dienų, maždaug mėnesio ir per pirmąsias mirties metines.
Įžegnojimas: konfirmacija ir jaunystės pradžia Mažojoje Lietuvoje
Įžegnojimas, arba konfirmacija, Mažojoje Lietuvoje žymėjo religinį įsipareigojimą ir perėjimą iš vaikystės į jaunimo bendriją.
Namų ir bendruomenės papročiai
Naujo ūkio kūrimas, kaimynų pagalba, bendras darbas, svetingumas, įsipareigojimai ir paprotinė tvarka.
Įkurtuvės lietuvių papročiuose
Įkurtuvės buvo ne vien vaišės naujame name.
Ūkio perdavimas ir išimtinė
Tradiciniame Lietuvos kaime ūkio perdavimas reiškė ne vien paveldėtą žemę.
Talkos Lietuvoje: bendras darbas ir kaimynų pagalba
Talkos buvo sutelktinio darbo forma, kai kaimynai, giminės, šeimos nariai ir kartais samdiniai susiburdavo skubiam ar daug rankų reikalaujančiam darbui.
Linamynis: naktinė linų talka ir jos papročiai
Linamynis buvo linų mynimo talka, per kurią jaujoje ar pirtyje mintuvais laužyti sausi stiebeliai ir nuo pluošto šalinti spaliai.
Kaimynystės papročiai: pagalba, vaišės ir sugyvenimas
Kaimynystės papročiai siejo šalia gyvenančius ūkius per skolinimąsi, maisto dalybas, savitarpio darbą, pagalbą ligos, mirties ar gaisro atveju ir bendras…
Kaimo sueiga (kuopa): sprendimai, pareigos ir ginčai
Kaimo sueiga, daug kur vadinta kuopa, sprendė bendrų ganyklų, kelių, tiltų, prievolių, žalos ir tarpusavio pagalbos klausimus.
Paprotinė teisė Lietuvoje: nerašytos kaimo taisyklės
Paprotinė teisė buvo vietos bendruomenėje privalomomis laikytų nerašytų normų visuma.
Kapinių šventės: vasaros pamaldos ir mirusiųjų atminimas
Kapinių šventės – daugiausia Vakarų ir Šiaurės Lietuvos evangelikų bendruomenėse gyvos vasaros pamaldos kapinėse.
Žiema
Nuo Advento ramybės iki Užgavėnių triukšmo – žiemos virsmo šventės.
Kūčios
Kūčios yra svarbiausia Lietuvių žiemos šeimos vakarienė gruodžio 24-osios vakarą: 12 pasninko patiekalų, dalijimasis kalėdaičiu, šienas po staltiese, protėvių…
Kalėdos
Kalėdos yra svarbiausia Lietuvių žiemos šventė gruodžio 25-ąją, jungianti Kristaus gimimo paminėjimą, eglutės puošimą, Kalėdų senelio dovanas ir senuosius…
Naujieji metai
Lietuvių papročiuose Naujieji metai yra tarpušventės dalis tarp Kalėdų ir Trijų Karalių: šeima susėsdavo prie riebesnės vakarienės, linkėdavo sėkmės, spėdavo…
Trys Karaliai
Trys Karaliai sausio 6-ąją užbaigia Kalėdų tarpušventę.
Pusiaužiemis
Pusiaužiemis, dažniausiai minimas sausio 25-ąją, žymi žiemos vidurį ir posūkį į pavasarį.
Grabnyčios
Grabnyčios vasario 2-ąją Lietuvių tradicijoje siejamos su pašventintomis vaškinėmis žvakėmis, vadinamomis graudulinėmis.
Agotinės
Agotinės vasario 5-ąją Lietuvių tradicijoje yra šv. Agotos, Gabijos ir duonos diena.
Adventas
Adventas Lietuvoje yra Kalėdų laukimo metas, jungiantis bažnytinį susikaupimą ir senus tamsiojo metų laiko papročius.
Šyvio šokdinimas Gražiškiuose: persirengėliai ir tarpušventis
Gražiškiuose puoselėjamas Šyvio šokdinimas jungia namų lankymą, linkėjimus, muziką ir persirengėlių vaidybą.
Pavasaris
Velykų ciklas, gyvulių išginimas ir žemės prabudimo apeigos.
Užgavėnės
Užgavėnės yra linksma žiemą palydinti Lietuvių šventė: deginama šiaudinė Morė, kaunasi Lašininis su Kanapiniu, vaikšto kaukėti persirengėliai, kepami Saulę…
Velykos
Velykos yra pavasario ir Kristaus Prisikėlimo šventė: marginami margučiai, supamasi supuoklėse, ridenami kiaušiniai, laukiama Velykų bobutės, o per šventines…
Jorė
Jorė yra Lietuviška pavasario žalumos šventė, kuri žymi Gamtos atbudimą, pirmąją augimo jėgą, Perkūno šviesą, bendruomenės susibūrimą ir gyvosios tradicijos…
Jurginės
Jurginės yra balandžio 23-iosios pavasario šventė, kai šv. Jurgis, žemės ir gyvulių globėjas, simboliškai atrakina žemę.
Sekminės
Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos ir piemenų šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų.
Pelenų diena
Pelenų diena, arba Pelenė, yra trečiadienis po Užgavėnių ir pirmoji Gavėnios diena.
Kaziuko mugė
Kaziuko mugė yra kovo pradžios Vilniaus ir visos Lietuvos amatų šventė, kilusi iš šv. Kazimiero dienos.
Lalavimas
Lalavimas – velykinis namų lankymas su giesmėmis, dainomis ir palinkėjimais, už kuriuos duodama margučių ar kitų vaišių.
Atvelykis
Atvelykis – sekmadienis po Velykų, dar vadinamas Velykėlėmis, vaikų arba mažosiomis Velykomis.
Gandrinės
Gandrinės, arba Blovieščiai, kovo 25-ąją žymi pavasario slenkstį ir gandro sugrįžimą.
Pirmoji perkūnija
Pirmoji pavasario perkūnija liaudies tikėjimuose galėjo žymėti žemės atbudimą ir perėjimą prie naujo darbų tarpsnio.
Verbų sekmadienis
Verbų sekmadienis yra paskutinis sekmadienis prieš Velykas.
Melagių diena
Melagių diena, arba Aprilis, balandžio 1-ąją Lietuvių tradicijoje buvo ne tik pokštų diena.
Šeštinės
Šeštinės yra kilnojama pavasario šventė, švenčiama keturiasdešimtąją dieną po Velykų.
Velykų būgnai Aukštaitijoje: garsas, meistrystė ir vietos atmintis
Kai kuriose Aukštaitijos parapijose Velykų rytą skelbia didelio būgno gaudesys.
Vasara
Joninių ugnys, kupolinės ir derliaus laukimo šventės.
Rasos šventė
Rasos šventė yra senoji Lietuvių vasaros Saulėgrįžos šventė, kurioje svarbiausi žolynai, rasa, laužas, vanduo, dainos ir Saulės pasitikimas auštant.
Joninės Lietuvoje
Joninės Lietuvoje sujungia šv. Jono dieną, vardadienio sveikinimus ir senuosius vasaros Saulėgrįžos papročius: laužus, vainikus, kupoles, dainas ir paparčio…
Žolinė
Žolinė yra rugpjūčio 15-osios derliaus ir žolynų šventė.
Devintinės
Devintinės, arba Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, Lietuvių papročiuose išsiskiria žalumynais: bažnyčių puošimu berželiais, devyniais rūtos ir vaistažolių…
Petrinės
Petrinės, arba Šv. Petro ir Povilo diena, birželio 29-ąją Lietuvių papročiuose veikia kaip antroji vasarvidžio šventė po Joninių.
Oninės
Oninės, liepos 26-oji, Lietuvių kalendoriuje eina greta Jokūbinių ir žymi įdienojusios vasaros, naujos duonos ir rugiapjūtės pabaigtuvių laiką.
Rugiapjūtės papročiai
Rugiapjūtės papročiai jungia darbą, talką, dainavimą ir derliaus pagerbimą.
Ruduo
Derliaus pabaigtuvės ir Vėlinių susikaupimas – metų rato pabaiga.
Vėlinės
Vėlinės yra lapkričio 1-2 dienomis minima mirusiųjų pagerbimo šventė.
Mykolinės
Mykolinės, arba rugsėjo 29-osios Šv. Mykolo diena, Lietuvių rudens kalendoriuje siejasi su senosiomis Dagotuvėmis: sudygusiais žiemkenčiais, derliaus pabaigos…
Martyninės
Martyninės lapkričio 11-ąją žymi rudens pabaigą, samdinių metų atsiskaitymą ir ganiavos užbaigimą.
Andriejinės
Andriejinės lapkričio 30-osios slenkstyje žymi Advento pradžios laukimą ir tylų namų būrimų laiką.
Kitos šventės
Šventės ir papročiai, nepriskirti vienam metų laikui.