Tradicijos
Lietuviškos šventės, papročiai ir metų ratas
Atraskite Lietuviškas kalendorines šventes, jų papročius, simbolius, dainas ir vietas, kur tradicijos iki šiol patiriamos gyvai.
Metų ratas
Etnografinis kalendorius mėnesiais
Visos kalendorinės tradicijos viename metų rate: sausis, pavasario slenksčiai, vasarvidis, derliaus metas, Vėlinės, Adventas, Kūčios ir Kalėdos.
Lietuviškos kalendorinės šventės
Nuo pavasario žalumos iki vasaros Saulėgrįžos, šios šventės padeda suprasti Lietuvišką metų ratą, Gamtos ženklus ir bendruomeninius papročius.
Žiema
Nuo Advento ramybės iki Užgavėnių triukšmo – žiemos virsmo šventės.
Kūčios yra svarbiausia Lietuvių žiemos šeimos vakarienė gruodžio 24-osios vakarą: 12 pasninko patiekalų, dalijimasis kalėdaičiu, šienas po staltiese, protėvių…
Kalėdos yra svarbiausia Lietuvių žiemos šventė gruodžio 25-ąją, jungianti Kristaus gimimo paminėjimą, eglutės puošimą, Kalėdų senelio dovanas ir senuosius…
Lietuvių papročiuose Naujieji metai yra tarpušventės dalis tarp Kalėdų ir Trijų Karalių: šeima susėsdavo prie riebesnės vakarienės, linkėdavo sėkmės, spėdavo…
Trys Karaliai sausio 6-ąją užbaigia Kalėdų tarpušventę.
Pusiaužiemis, dažniausiai minimas sausio 25-ąją, žymi žiemos vidurį ir posūkį į pavasarį.
Grabnyčios vasario 2-ąją Lietuvių tradicijoje siejamos su pašventintomis vaškinėmis žvakėmis, vadinamomis graudulinėmis.
Agotinės vasario 5-ąją Lietuvių tradicijoje yra šv.
Adventas Lietuvoje yra Kalėdų laukimo metas, jungiantis bažnytinį susikaupimą ir senus tamsiojo metų laiko papročius.
Pavasaris
Velykų ciklas, gyvulių išginimas ir žemės prabudimo apeigos.
Užgavėnės yra linksma žiemą palydinti Lietuvių šventė: deginama šiaudinė Morė, kaunasi Lašininis su Kanapiniu, vaikšto kaukėti persirengėliai, kepami Saulę…
Velykos yra pavasario ir Kristaus Prisikėlimo šventė: marginami margučiai, supamasi supuoklėse, ridenami kiaušiniai, laukiama Velykų bobutės, o antrą dieną…
Jorė yra Lietuviška pavasario žalumos šventė, kuri žymi Gamtos atbudimą, pirmąją augimo jėgą, Perkūno šviesą, bendruomenės susibūrimą ir gyvosios tradicijos…
Jurginės yra balandžio 23-iosios pavasario šventė, kai šv.
Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos ir piemenų šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų.
Pelenų diena, arba Pelenė, yra trečiadienis po Užgavėnių ir pirmoji Gavėnios diena.
Kaziuko mugė yra kovo pradžios Vilniaus ir visos Lietuvos amatų šventė, kilusi iš šv.
Gandrinės, arba Blovieščiai, kovo 25-ąją žymi pavasario slenkstį ir gandro sugrįžimą.
Verbų sekmadienis yra paskutinis sekmadienis prieš Velykas.
Melagių diena, arba Aprilis, balandžio 1-ąją Lietuvių tradicijoje buvo ne tik pokštų diena.
Šeštinės yra kilnojama pavasario šventė, švenčiama keturiasdešimtąją dieną po Velykų.
Vasara
Joninių ugnys, kupolinės ir derliaus laukimo šventės.
Rasos šventė yra senoji Lietuvių vasaros Saulėgrįžos šventė, kurioje svarbiausi žolynai, rasa, laužas, vanduo, dainos ir Saulės pasitikimas auštant.
Joninės Lietuvoje sujungia šv.
Žolinė yra rugpjūčio 15-osios derliaus ir žolynų šventė.
Devintinės, arba Švč.
Petrinės, arba Šv.
Oninės, liepos 26-oji, Lietuvių kalendoriuje eina greta Jokūbinių ir žymi įdienojusios vasaros, naujos duonos ir rugiapjūtės pabaigtuvių laiką.
Ruduo
Derliaus pabaigtuvės ir Vėlinių susikaupimas – metų rato pabaiga.
Vėlinės yra lapkričio 1-2 dienomis minima mirusiųjų pagerbimo šventė.
Mykolinės, arba rugsėjo 29-osios Šv.
Martyninės lapkričio 11-ąją žymi rudens pabaigą, samdinių metų atsiskaitymą ir ganiavos užbaigimą.
Andriejinės lapkričio 30-osios slenkstyje žymi Advento pradžios laukimą ir tylų namų būrimų laiką.