Tradicijos
Lietuviškos šventės, papročiai ir metų ratas
Atraskite lietuviškas kalendorines šventes, jų papročius, simbolius, dainas ir vietas, kur tradicijos iki šiol patiriamos gyvai.
Lietuviškos kalendorinės šventės
Nuo pavasario žalumos iki vasaros saulėgrįžos, šios šventės padeda suprasti lietuvišką metų ratą, gamtos ženklus ir bendruomeninius papročius.
Užgavėnės
Užgavėnės yra linksma žiemą palydinti lietuvių šventė: deginama šiaudinė Morė, kaunasi Lašininis su Kanapiniu, vaikšto kaukėti persirengėliai, kepami saulę primenantys blynai ir triukšmingai varoma žiema iš kiemo.
Likus 46 dienoms iki Velykų, antradienį prieš Gavėnią PavasarisVelykos
Velykos yra pavasario ir Kristaus Prisikėlimo šventė: marginami margučiai, supamasi supuoklėse, ridenami kiaušiniai, laukiama Velykų bobutės, o antrą dieną kaimą aplanko lalauninkai su sveikinimo giesmėmis.
Pirmąjį sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties, kovo arba balandžio mėnesį PavasarisJorė
Jorė yra lietuviška pavasario žalumos šventė, kuri žymi gamtos atbudimą, pirmąją augimo jėgą, Perkūno šviesą, bendruomenės susibūrimą ir gyvosios tradicijos tęstinumą.
Dažniausiai paskutinis balandžio savaitgalis PavasarisJurginės
Jurginės yra balandžio 23-iosios pavasario šventė, kai šv. Jurgis, žemės ir gyvulių globėjas, simboliškai atrakina žemę. Tądien gyvuliai pirmą kartą išvaromi į ganyklą, atliekamos apsaugos apeigos ir prašoma gero derliaus.
Balandžio 23-ioji, šv. Jurgio diena PavasarisSekminės
Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos ir piemenų šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų. Namai puošiami berželiais, vainikuojamos karvės, vaišinami piemenys, o merginos eina lankyti žaliuojančių rugių prašydamos gero derliaus.
Septintą sekmadienį po Velykų, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje VasaraRasos šventė
Rasos šventė yra senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, kurioje svarbiausi žolynai, rasa, laužas, vanduo, dainos ir saulės pasitikimas auštant.
Birželio 23-osios vakaras ir naktis į birželio 24-ąją VasaraJoninės Lietuvoje
Joninės Lietuvoje sujungia šv. Jono dieną, vardadienio sveikinimus ir senuosius vasaros saulėgrįžos papročius: laužus, vainikus, kupoles, dainas ir paparčio žiedo legendą.
Birželio 24-oji, dažniausiai švenčiama birželio 23-iosios vakarą VasaraŽolinė
Žolinė yra rugpjūčio 15-osios derliaus ir žolynų šventė. Tai Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, kai bažnyčiose šventinamos žolynų, javų, gėlių ir vaistažolių puokštės, o žmonės dėkoja už vasaros derlių.
Rugpjūčio 15-oji RuduoVėlinės
Vėlinės yra lapkričio 1-2 dienomis minima mirusiųjų pagerbimo šventė. Per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines lietuviai lanko artimųjų kapus, uždega žvakes ir tyloje prisimena iškeliavusius.
Lapkričio 1-2 dienos ŽiemaKūčios
Kūčios yra svarbiausia lietuvių žiemos šeimos vakarienė gruodžio 24-osios vakarą: 12 pasninko patiekalų, dalijimasis kalėdaičiu, šienas po staltiese, protėvių vėlių atminimas ir ramus susitaikymo laukimas iki Kalėdų.
Gruodžio 24-osios vakaras ŽiemaKalėdos
Kalėdos yra svarbiausia lietuvių žiemos šventė gruodžio 25-ąją, jungianti Kristaus gimimo paminėjimą, eglutės puošimą, Kalėdų senelio dovanas ir senuosius papročius: kalėdojimą, persirengėlius ir blukio vilkimą.
Gruodžio 25-oji, švenčiama iki sausio 6-osios