- Vieta
- Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 1791-1793 m. klasicistinė katalikų šventovė su buvusiu trinitorių vienuolynu ir Kosakovskių giminės kripta
- Adresas
- Vilniaus g. 13, Jonava
- Koordinatės
- 55.06972, 24.27770
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; 1,5-2 val. su Jonavos krašto muziejumi ir pasivaikščiojimu Neries pakrante
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu išorės architektūrai; kol vyksta vidaus remontas, dėl patekimo į pagrindinę bažnyčios erdvę iš anksto kreipkitės į parapiją
Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia, Jonavos parapinė bažnyčia, Church of St James the Apostle in Jonava
Bažnyčia ir buvęs vienuolynas sudaro seniausią išlikusį Jonavos mūrinį ansamblį
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia stovi Vilniaus g. 13, žemutinėje Jonavos terasoje prie dešiniojo Neries kranto. Nuo miesto centro ją galima pasiekti pėsčiomis, o iš upės pusės du bokštai veikia kaip aiškiausia senosios Jonavos vertikalė. Bažnyčią verta apžiūrėti ne kaip pavienį fasadą, bet kartu su šventoriaus tvora, vartais ir prie šiaurinės pusės esančiu buvusio trinitorių vienuolyno namu.
Bažnyčia, vienuolyno namas ir tvoros su vartais fragmentai sudaro Kultūros vertybių registre įrašytą kompleksą, kurio kodas 31225. 2025 m. jis paskelbtas valstybės saugomu regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektu. Buvęs vienuolyno namas dabar yra parapijos namai, o jo pirmame aukšte veikia Švč. Sakramento adoracijos koplyčia.
Ši miesto dalis per 1941 m. karo veiksmus smarkiai nukentėjo, todėl išlikęs XVIII a. pabaigos ansamblis yra ypač svarbus Jonavos istoriniam masteliui suprasti. Kelionę patogu pradėti prie bažnyčios, paskui Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvėmis nueiti iki senojo pašto stoties pastato, kuriame veikia Jonavos krašto muziejus.
Kosakovskių fundacija pakeitė sudegusią 1750 m. medinę bažnyčią
Apie 1750 m. pirmąją medinę bažnyčią Jonavoje pastatydino miestelio steigėja Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė. Tais pačiais metais karalius Augustas III jai suteikė privilegiją kurti miestelį, rengti turgus ir apgyvendinti skirtingų religijų žmones. Medinė šventovė vėliau sudegė, todėl jos nereikia tapatinti su šiandien matomu mūriniu pastatu.
Naujos bažnyčios ir vienuolyno statybą 1791 m. pradėjo Marijonos sūnus, Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. Darbai baigti 1793 m., o fundatorius šventovę konsekravo šv. apaštalo Jokūbo vardu. Parapijos istorijoje pabrėžiama, kad tuo metu tai buvo vienintelis mūrinis Jonavos pastatas.
Juozapas Kazimieras Kosakovskis mirė 1794 m., o jo palaikai kitais metais atvežti į Jonavą ir palaidoti bažnyčios rūsyje. Taip šventovė tapo ne tik miesto katalikų maldos vieta, bet ir Kosakovskių giminės atminties centru. Pasakojimas remiasi parapijos ir enciklopediniais šaltiniais, o ne vietos legenda.
Pirminė klasicistinė bažnyčia buvo bebokštė, o projekto autorystė lieka neįrodyta
1793 m. bažnyčia buvo stačiakampė, trinavė ir halinė. Jos šoninius fasadus ritmiškai skaidė piliastrai bei aukšti langai, pagrindiniame fasade buvo arkinės nišos ir trikampis frontonas, o abipus stačiakampės presbiterijos stovėjo vienaaukštės zakristijos. Dabartinių aukštų bokštų tuomet nebuvo.
Literatūroje pastato projektas kartais priskiriamas Laurynui Stuokai-Gucevičiui. AUTC apžvalga aiškiai nurodo, kad autorystė nėra nustatyta: dalis tyrėjų Gucevičių siūlo, tačiau kiti ankstyvojo klasicizmo proporcijas laiko nebūdingomis jo kūrybai. Todėl šio vardo negalima pateikti kaip patvirtinto architekto.
Dokumentuota yra tarpukario rekonstrukcija. Karolis Reisonas 1933 m. parengė bokštų pristatymo projektą, kuris 1934 m. buvo patvirtintas, o 1934-1935 m. virš fasado iškilo du dviejų tarpsnių bokštai. Senąjį trikampį frontoną pakeitė laiptuoto kontūro skydas, nugriauta atskira mūrinė varpinė, o vartų kompozicija pakartojo naująjį fasadą. 1936 m. pagal Reisono projektą padidinta ir choro patalpa.
Trinitorių laikotarpis išliko vienuolyno name, nors šaltiniai skirtingai datuoja jo pradžią
Greta bažnyčios esantis dviaukštis namas primena vienuolišką ansamblio etapą. Šaltiniai dėl trinitorių įsikūrimo pradžios nėra visiškai vieningi: VLE juos sieja su 1791 m. bažnyčios ir vienuolyno statyba, o oficiali parapijos istorija nurodo, kad vienuoliai į Jonavą atvyko 1802 m. ir rado pastatus jau apleistus. Patikimiau šį skirtumą parodyti, nei pasirinkti vieną datą kaip neginčijamą.
Trinitoriai ėmėsi bažnyčios ir vienuolyno remonto, tačiau jų bendruomenė Jonavoje neišsilaikė. 1827 m. vienuoliai pasitraukė, bažnyčią kurį laiką administravo Skarulių parapija, o 1832 m. vienuolynas oficialiai uždarytas. Pastate vėliau buvo įkurdinti kareiviai, jis remontuotas ir keitė paskirtį.
Jonavos bažnyčia savarankiška parapine šventove tapo 1922 m. Buvęs vienuolyno pastatas bažnyčiai buvo parduotas 1908 m., o po sovietmečio 1991 m. grąžintas parapijai. Šiandien jo paskirtis vėl religinė ir bendruomeninė, todėl ansamblis nėra vien užkonservuotas architektūros paminklas.
Interjere susitinka didysis altorius, XVII-XIX a. dailė ir Kosakovskių mauzoliejus
Bažnyčios vidų trys navos dalija masyvūs pilioriai, o didysis altorius užima visą presbiterijos plotį. VLE tarp vertingų kūrinių išskiria XVIII a. pabaigos vyskupo Juozapo Kosakovskio portretą, XVIII a. pabaigos arba XIX a. pradžios paveikslą Trys karaliai, XIX a. Švenčiausiosios Trejybės atvaizdą, Šventąjį su knyga ir Kryžiaus kelio stotis.
Ypač neįprastas mažo mastelio kūrinys yra XVII a. antros pusės Nukryžiuotojo skulptūra iš dramblio kaulo. Jos medžiaga ir amžius skiriasi nuo didžiosios dalies XIX a. interjero, todėl žvilgsnis neturėtų sustoti vien ties altoriumi ar bokštų architektūra. Fotografuojant būtina gerbti liturgiją ir parapijos nurodymus.
Rūsyje įrengtas Kosakovskių giminės mauzoliejus. Parapijos istorija pasakoja, kad sovietmečiu palaikų vieta buvo nuniokota, o 1974 m. klebonas Vincas Pranckietis surinko ir perlaidojo išbarstytas liekanas. Mauzoliejuje palikti du pagrindiniai karstai, siejami su fundatoriumi vyskupu Juozapu Kazimieru Kosakovskiu ir Napoleono adjutantu generolu Juozapu Antanu Kosakovskiu. Kripta neturi skelbiamo reguliaraus turistinio darbo laiko, todėl jos lankymą reikia iš anksto derinti su parapija ar ekskursijos rengėju.
2025-2026 m. tyrimai papildo pastato istoriją, o lankymas derinamas prie pamaldų
Rengiant vidaus tvarkybos darbus po vėlesniais dažų sluoksniais aptikta autentiškos XX a. sienų tapybos fragmentų, o 2025 m. Kultūros paveldo departamento Restauravimo taryba svarstė jų konservavimo programą. 2026 m. archeologinių tyrimų metu atidengti molio plytų grindų dangos fragmentai, dėl kurių birželį rengtas Kultūros vertybių registro duomenų papildymas. Interjeras tebėra tyrinėjamas, todėl jo vaizdas ir lankymo sąlygos gali kisti vykstant darbams.
2026 m. liepos 17 d. oficiali parapijos svetainė tebenurodė laikiną tvarką dėl bažnyčios remonto. Sekmadienį 8 val., pirmadienį 18 val., antradieniais-penktadieniais 9 ir 18 val., šeštadienį 18 val. Mišios aukojamos bažnyčios rūsyje. Sekmadienį 10 ir 12 val. bei šeštadienį 10 val. jos perkeltos į Skarulių Šv. Onos bažnyčią. Šis tvarkaraštis nepatvirtina, kad pagrindinė Jonavos bažnyčios nava tuo metu atvira savarankiškam turistiniam lankymui.
Kol vyksta remontas, dėl pagrindinės erdvės, grupės vizito ar kriptos lankymo iš anksto skambinkite parapijos raštinei ir tikrinkite naujausią jos pranešimą. Pagrindiniame priekiniame priėjime yra laiptų, o išsamaus prieinamumo aprašo parapija neskelbia, todėl atskirai pasiteiraukite ir dėl tinkamiausio įėjimo. Išorinį fasadą bei vartus galima apžiūrėti nuo viešos Vilniaus gatvės net tada, kai bažnyčia užrakinta.
