- Vieta
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 1885 m. raudonų plytų neoromaninė dvibokštė bazilika su 3 navomis ir pusapskrite apside
- Adresas
- Smėlynės g. 10, Panevėžys, LT-35143
- Koordinatės
- 55.73227, 24.36939
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei bažnyčia atidaryta ir norite apžiūrėti vargonus bei šventorių
- Geriausias metas
- dienos metu eksterjerui; prieš ar po Mišių, tik iš anksto pasitikrinus parapijos tvarką, interjerui
Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Raudonoji Panevėžio bažnyčia
Parapijos pradžia ir trys ankstesnės bažnyčios
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos istorija prasideda dešiniajame Nevėžio krante. 1507 m. čia pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia ir įkurta Senamiesčio filija, priklausiusi Ramygalos parapijai. Prie jos kūrėsi klebonija, ūkiniai pastatai ir kitos gyvenvietės funkcijos, o 1528 m. nutarta steigti parapinę mokyklą. Savarankiška parapija šaltiniuose minima apie 1568 m.
Pirmoji medinė bažnyčia XVII a. pradžioje buvo sunykusi. 1629-1631 m. klebonas Jurgis Tiškevičius pastatė naują medinę šventovę su trimis altoriais, tačiau 1655 m. ji buvo smarkiai apgriauta, o vėliau kurį laiką naudota kareivinėms ir ligoninei. Apie 1780 m. ji sunyko arba sudegė.
1781 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Mikalojus Tiškevičius pastatė naują medinę bažnyčią dešiniajame Nevėžio krante, netoli Naujojo Panevėžio, ir perkėlė parapiją iš Senojo Panevėžio. Ši šventovė buvo trečioji istorijoje ir tapo dabartinės raudonų plytų bazilikos pirmtake.
Dabartinės bazilikos statyba ir datos, dėl kurių verta būti tiksliems
Dabartinės mūrinės bažnyčios statyba pradėta 1877 m. Klebonas Mykolas Chodoravičius organizavo darbus, o Kultūros vertybių registras architektu įvardija Justiną, arba Ustiną, Golinevičių. 1877 m. vyskupas Aleksandras Beresnevičius pašventino pamatus, o statyba užbaigta apie 1885 m.
Šaltiniai datą pateikia nevienodai: KVR nurodo 1885 m. pastatymą ir 1877 m. pradžią, Panevėžio vyskupija bei savivaldybės gidas taip pat nurodo 1885 m., o VLE straipsnyje apie Panevėžio architektūrą minima 1884 m. Todėl saugiausia vartoti 1877-1885 m. statybos laikotarpį ir 1885 m. kaip dažniausiai oficialiuose vietos šaltiniuose nurodomą baigtos bažnyčios datą.
1894 m. įrengtas naujas altorius, o 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas. KVR vartoja pavardės formą Cirtautas, o senesnis Panevėžio miesto gidas ir kai kurie vietos tekstai rašo Girtautas. Šiame puslapyje paliekamas šaltinių skirtumas, nepretenduojant tyliai išspręsti rašybos varianto.
Raudonų plytų neoromanika Smėlynėje
Bažnyčia yra netinkuota raudonų plytų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside ir dviem aukštais fasado bokštais. Vidų sudaro trys navos, o fasado kompoziciją pabrėžia centrinis arkinis įėjimas, apvalūs ir pusapskričiai langų bei plytų mūro dekoro motyvai. Tai ne gotikinė ir neobarokinė šventovė, todėl jos santūri neoromaninė išraiška neturėtų būti painiojama su Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra.
Šventorių juosia plytų mūro ir metalinio tinklo tvora. Kultūros vertybių komplekso įraše atskirai minimi vartai, paminklinė skulptūra Šv. Aloyzas Gonzaga ir keli antkapiniai paminklai. Prie bažnyčios esanti senoji Panevėžio miesto kapinių teritorija yra svarbi šio Senamiesčio kraštovaizdžio dalis, tačiau jos nereikėtų automatiškai laikyti bažnyčios pastato vidaus ar lankymo erdvės dalimi.
Bažnyčia stovi Smėlynės gatvėje, istorinėje dešiniojo Nevėžio kranto miesto dalyje. Nuo Senvagės ir kairiojo kranto pusės jos raudonų plytų bokštai veikia kaip ryški miesto silueto žymė, o šventorius išlaiko ne reprezentacinės aikštės, bet gyvos parapijos aplinkos mastelį.
Vargonai, altoriai, Kryžiaus kelio ciklas ir karo pėdsakai
1887 m. bažnyčioje įrengti Vilniaus meistro Juozapo Radavičiaus 23 registrų vargonai, kuriuos paaukojo Leonas Misevičius. Tai vienas konkrečiausių šventovės meninės ir muzikinės įrangos liudijimų, todėl vargonus verta laikyti dokumentuotu paveldo akcentu, o ne tik bendru senų vargonų paminėjimu.
Bažnyčioje saugomas XIX a. pabaigos 14 paveikslų Kryžiaus kelio stočių ciklas, kurio autoriumi vietos paveldo aprašas nurodo A. Glembockį. KVR ir bibliotekos aprašai taip pat mini tris altorius, o po Antrojo pasaulinio karo buvo atnaujintas altorius, Kryžiaus kelio stočių paveikslai, klausyklos ir prieangio tambūras.
Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti keturi bažnyčios varpai. 1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, vėliau remontuota kanauninko Vlado Butvilos rūpesčiu. Prelato Jono Grabio pastangomis įsigyti trys varpai. 1970-2002 m. parapijai vadovavo monsinjoras Jonas Juodelis, jo rūpesčiu pastatyta klebonija.
Veikianti parapija, lankymas ir tikslus žemėlapio taškas
Tai veikianti Panevėžio vyskupijos parapijos bažnyčia, todėl lankytojas pirmiausia turi derintis prie liturgijos. Fiksuoto turistinio darbo laiko, garantuoto kasdienio atrakinimo, atskiro bilieto, lankytojų parkavimo schemos ar išsamios bepakopės prieigos informacijos peržiūrėtuose oficialiuose šaltiniuose nerasta. Interjerą planuokite prieš arba po Mišių, dėl grupės, fotografavimo ir prieinamumo iš anksto klauskite parapijos, o per apeigas laikykitės rimties.
Tyrimo metu Panevėžio vyskupijos parapijos kortelėje buvo skelbiamos Mišios šiokiadieniais 7.30, 8 ir 18 val., šeštadieniais 7.30, 9, 10, 11 ir 18 val., sekmadieniais 7.30, 9, 10.30, 12 ir 18 val. Senesniame Panevėžio miesto gide nurodomas kitoks vakaro laikas, 19 val., ir papildomas šeštadienio laikas 10.30. Tai tikras šaltinių neatitikimas, o ne patikimas būdas numatyti dabartinį grafiką, todėl prieš kelionę tvarkaraštį tikrinkite oficialiame parapijos arba vyskupijos puslapyje.
Koordinatės 55.73227, 24.36939 žymi bažnyčios pastato vietą, o ne patvirtintą durų ar parkavimo tašką, todėl pinType yra site. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 4,7 iš 5, jos Place ID yra ChIJx2lFZhAy5kYR0rPSRW92N38. Tai kintantis viešos platformos rodiklis, ne kultūros paveldo būklės įvertinimas.
