- Vieta
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Ukmergė
- Tipas
- savivaldybės kraštotyros muziejaus centrinė ekspozicija buvusio 1959 m. kino teatro pastate
- Adresas
- Kęstučio a. 9, Ukmergė
- Koordinatės
- 55.25024, 24.76565
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2 val.; apie 3 val. su laikina paroda arba gido vedama 1,5 val. ekskursija
- Geriausias metas
- trečiadienio-penktadienio rytas; vasarą muziejus dirba ir sekmadienį, tačiau pirmadienis bei antradienis yra poilsio dienos
Ukmergės muziejus, Ukmergė Regional Museum, Ukmergė Local History Museum, Buvęs kino teatras Draugystė
Centrinis muziejus veikia buvusiame Draugystės kino teatre Kęstučio aikštėje
Ukmergės kraštotyros muziejus yra Kęstučio a. 9, koordinatėse 55.2502401, 24.7656463, ties pietiniu pagrindinės miesto aikštės kraštu. Tai centrinė ekspozicija, o ne bendras visų muziejaus padalinių adresas: Siesikų pilis, Prezidento Antano Smetonos dvaras, Užugirio mokykla-muziejus, Veprių krašto muziejus ir Tolerancijos centras lankomi kitose vietose.
Simetriškas pastatas 1959 m. iškilo kaip 330 vietų plačiaekranis kino teatras Draugystė ir veikė iki 1997 m. pavasario. Jo šviesiai pilką istorizuojantį fasadą skaido jonėninio orderio kolonos ir piliastrai, virš jų kyla žemas trikampis frontonas su didele pusapskrite niša. Dešinėje įrengta įėjimo rampa rodo vėlesnį pritaikymą muziejui.
Muziejui atnaujintos buvusio kino teatro patalpos perduotos 2016 m., tada pradėta formuoti dabartinė ekspozicija. 2020 m. atnaujintas pasakojimas istorinius eksponatus susiejo su erdvinėmis scenomis ir interaktyviomis priemonėmis, todėl kino salės tūris virto ne daiktų sandėliu, o chronologiniu krašto istorijos maršrutu.
1933 m. skautų muziejus buvo pradžia, tačiau dabartinė institucija atidaryta 1944 m. gegužės 6 d.
Pirmą muziejų Ukmergėje 1933 m. balandžio 2 d. skautų būstinėje atidarė gimnazijos mokytojai ir skautai, vadovaujami dailininko bei pedagogo E. Kulviečio. 1940 m. Vlado Čižiūno suburta Rytų Lietuvos kraštotyros draugija perėmė išaugusius rinkinius, bet sovietinė okupacija, narių suėmimai ir karas šį sumanymą nutraukė; gimnaziją pavertus karo ligonine didžioji dalis senienų dingo.
Per Vokietijos okupaciją dailininkai Petras ir Domicelė Tarabildos su mokytojų seminarijos bendruomene muziejų pradėjo kurti beveik iš naujo. Jis oficialiai atidarytas 1944 m. gegužės 6 d. keturiuose kambariuose, turėjo meno ir istorijos skyrius bei apie 3500 eksponatų. To meto spauda skelbė, kad per pirmąsias dvi savaites apsilankė daugiau kaip 2000 žmonių.
Po Raudonosios armijos sugrįžimo Tarabildos buvo priversti išvykti, o iki 1946 m. muziejus neteko apie 80 procentų rinkinių. Nepaisant šio lūžio, institucija išliko. 1975 m. ekspozicija perkelta į buvusį Kultūros namų pastatą Kęstučio a. 5, o dabartinėje vietoje, buvusiame kine numeriu 9, įsikūrė tik po 2016 m. pertvarkos.
Archeologijos pasakojimas sieja piliakalnius, kapinynus ir 1435 m. Pabaisko mūšį
Ekspozicija prasideda gamtos ir priešistorės sluoksniu. Čia rodoma mamuto iltis, akmens ir geležies amžiaus įrankiai, ginklai bei papuošalai, o V-XV a. radiniai supažindina su vietos bendruomenių laidojimu, prekyba ir kasdienybe. Vaikams skirtame archeologijos kambaryje dalį pažinimo pakeičia praktinis žaidimas.
Svarbią rinkinio dalį sudaro radiniai iš Obelių kapinyno ir Berzgainių, Antatilčių, Samantonių, Sukinių, Bečių bei kitų Ukmergės krašto vietų. Muziejaus fondai nėra tapatūs tam, kas vienu metu rodoma salėse: VLE 2024 m. nurodė apie 48 800 saugomų vertybių, tarp jų unikalų Žemaitkiemio meteoritą ir XIX a. vietos dievdirbių skulptūras.
Viduramžių dalis aiškina Ukmergės pilies ir miesto raidą, karinius susidūrimus bei 1435 m. Pabaisko mūšį, kuriame Žygimanto Kęstutaičio pajėgos įveikė Švitrigailos ir Livonijos ordino kariuomenę. Archeologiniai Pabaisko radiniai leidžia šį valstybės masto įvykį susieti su konkrečiu Ukmergės rajono kraštovaizdžiu.
XIX-XX a. salės rodo miestą per fotografijas, daiktus ir politinius lūžius
Po viduramžių ekspozicija išsišakoja į tris pagrindines dalis: XIX a. pabaigą-XX a. pradžią, Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukarį, taip pat 1940-1990 m. laikotarpį. Senos fotografijos rodo Ukmergės architektūrinius peizažus nuo XIX a. pabaigos, dokumentai ir spauda atveria švietimą, amatus, verslą, kariuomenę bei daugiakultūrį miesto gyvenimą.
Okupacijų, tremties ir rezistencijos temos pateikiamos kaip to paties miesto istorijos dalis, o ne atskiras karo priedas. Vienas iš ryškiausių vėlyvojo XX a. eksponatų yra originali trispalvė, 1988 m. lapkričio 12 d. pirmą kartą po beveik penkiasdešimties metų viešai iškelta virš tuometinių Ukmergės kultūros rūmų.
Etnografinė medžiaga grąžina pasakojimą į kasdienybę. Kaltiniai kryžiai, medinės šventųjų skulptūrėlės, stogastulpiai, darbo įrankiai, indai, kaimo buities rakandai ir rankų darbo tekstilė rodo ne vien daikto paskirtį, bet vietos meistrų medžiagas bei estetiką. 2026 m. ekspoziciją papildė 1848 m. vestuvių proga dovanoti Vaitkuškio dvaro damos šilkiniai bateliai.
Nuolatinė ekspozicija, laikinos parodos ir rajono padaliniai yra trys skirtingi lankymo lygmenys
Pagrindinis bilietas skirtas nuolatinei centrinei ekspozicijai. Pirmojo aukšto 148 kv. m ir antrojo aukšto 66 kv. m parodų salėse rengiamos keičiamos dailės, fotografijos ir istorijos parodos; tik jas, be nuolatinės ekspozicijos, oficiali kainodara leidžia lankyti nemokamai. Parodų keitimo metu konkreti salė gali būti uždaryta.
Muziejus siūlo 1,5 val. ekskursijas po ekspoziciją, atskiras edukacijas ir maršrutus mieste. Gidas ypač naudingas Pabaisko mūšio, miesto tautinių bendruomenių ir XX a. okupacijų temoms, kurių vien trumpomis etiketėmis išsamiai perteikti neįmanoma. Ekskursiją reikia užsakyti iš anksto.
Siesikų pilis, Užugirio kompleksas ir Veprių muziejus nėra papildomos salės tame pačiame pastate. Kiekvienam reikia atskiros kelionės, o bendras kainoraštis savaime nereiškia vieno kombinuoto bilieto. Senosios gaisrinės apžvalgos bokštas taip pat lankomas atskirai su muziejaus darbuotoju ir pagal 2026 m. kainoraštį turėjo 1 Eur bilietą.
Vasaros ir šaltojo sezono darbo dienos skiriasi, o bilietas kainavo 4 Eur
2026 m. oficialiame puslapyje birželio 1-rugsėjo 30 d. skelbtas toks laikas: trečiadienį-šeštadienį 10:00-18:00, sekmadienį 10:00-17:00, pirmadienį ir antradienį nedirbama. Spalio 1-gegužės 31 d. muziejus dirba antradienį-penktadienį 9:00-17:00 ir šeštadienį 9:00-16:00, sekmadienį bei pirmadienį nedirba. Lankytojai nebeįleidžiami likus 15 min. iki pabaigos.
Pilnas bilietas tyrimo dieną kainavo 4 Eur, lengvatinis - 2 Eur. Lietuviška 1,5 val. ekskursija iki 20 žmonių kainavo 30 Eur grupei, ekskursija anglų arba rusų kalba iki 15 žmonių - 40 Eur, o dalyviai dar perka lankytojo bilietus. Muziejus skelbia nemokamą nuolatinių ekspozicijų lankymą paskutinį mėnesio sekmadienį, tačiau šaltojo sezono tvarkaraštyje sekmadienis nurodytas kaip poilsio diena, todėl konkrečią datą būtina patvirtinti oficialiai.
Savivaldybės parodų salių apraše nurodytas liftas į antrą aukštą, o prie pagrindinio įėjimo įrengta rampa. Dėl viso nuolatinės ekspozicijos maršruto ir individualios pagalbos verta paskambinti kasai. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps kortelė turėjo 206 atsiliepimus, kurių vidurkis buvo 4,7 iš 5; šie duomenys kinta.
