- Vieta
- Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Joniškio rajonas
- Tipas
- žiemgalių piliakalnis su papėdės gyvenviete, koplyčia ir kapinėmis
- Adresas
- Raktuvės g., Žagarė, Joniškio r.
- Koordinatės
- 56.35700, 23.24100
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei norite ramiai apžiūrėti koplyčios ir kapinių aplinką
- Geriausias metas
- balandis-spalis; sausu oru kopti lengviau, o kapinių ir koplyčios lankymą derinkite su pagarbiu elgesiu
Raktuvės kalnas, Raktės piliakalnis, Žagarės I piliakalnis
Raktuvės kalnas Žagarės vakariniame pakraštyje
Žagarės I piliakalnis yra Žagarės miestelio vakariniame pakraštyje, dešiniajame Švėtės upės krante, maždaug už 100 m nuo vagos. Saugoma.lt jį vadina Raktės arba Raktuvės piliakalniu. Nuo miesto pusės objektą pasieksite Raktuvės gatve Minčaičių kryptimi; tiksli vieta žemėlapyje yra 56.357, 23.241.
Svarbiausia navigacijos pastaba - Žagarėje yra du skirtingi piliakalniai. Raktuvės kalnas yra apie 700 m į rytus nuo Žvelgaičio kalno, o Žvelgaičio piliakalnis stovi ant kito, ozo kraštovaizdžio ruožo. Vieno objekto aprašymo, nuotraukos ar laiptų nereikėtų automatiškai priskirti kitam.
Raktuvės kalnas įdomus tuo, kad vienoje vietoje susitinka upės slėnis, archeologinis reljefas, koplyčia ir kapinės. Tai ne vien žalioje pievoje iškilęs piliakalnis, kurį galima apžiūrėti skubant - viršūnėje būtina elgtis taip, kaip dera sakralioje ir istorinėje vietoje.
Piliakalnio forma ir papėdės gyvenvietė
Piliakalnio aikštelė yra pailga, maždaug 70 m ilgio ir 30 m pločio, o vakarinėje pusėje ją papildo griovio žymė. Status šlaitas ir aukštesnė aikštelė išduoda gynybinę vietos paskirtį, tačiau dabartinį vaizdą stipriai pakeitė vėlesnis naudojimas kapinėms ir koplyčiai.
Piliakalnį supa maždaug 5 ha papėdės gyvenvietės plotas. Archeologiniai tyrimai atskleidė iki maždaug 2 m storio kultūrinį sluoksnį, kuriame rasta gynybos konstrukcijų liekanų, lipdytos keramikos, gyvūnų kaulų ir įvairių metalo dirbinių. Šie radiniai leidžia vietą suvokti kaip gyvenamą ir naudojamą erdvę, o ne vienkartinį karinį įtvirtinimą.
1999 m. archeologinių tyrimų metu buvo ištirtas 44,9 m² plotas. Lankytojas šių sluoksnių nemato, todėl nuo šlaitų nereikėtų rinkti akmenų, keramikos gabalėlių ar kitų radinių - kiekvienas daiktas vietoje gali būti svarbesnis už jo išvaizdą.
Raktės pilies istorija
Žagarės I piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė. Archeologiniai duomenys rodo, kad šioje vietoje gyventa jau I tūkstantmetyje prieš Kristų, o pilies ir gyvenvietės istorija siekia viduramžius. Dėl to Raktuvės kalnas yra svarbus Žiemgalos istorinio kraštovaizdžio taškas.
Raktė istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1272 m., kai Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino pilį. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad vieta galėjo būti minima ir apie 1198 m., tačiau šią ankstesnę datą verta vertinti kaip mokslinę prielaidą, o ne neginčijamą faktą.
Istorinis pasakojimas čia nėra atkurtas naujais pylimais ar pilies maketu. Lankytojui išliko tikrasis reljefas, archeologinių sluoksnių atmintis ir vėlesni sakralūs pastatai, todėl vietos stiprybė yra sluoksniuotas kraštovaizdis, o ne dekoratyvi viduramžių rekonstrukcija.
Raktuvės koplyčia ir Žagarės kapinės
Ant piliakalnio stovi Raktuvės koplyčia - medinės liaudies architektūros statinys, pastatytas XVII amžiuje. Nedidelis medinis pastatas suteikia kalnui savitą siluetą ir primena, kad po gynybinės vietos laikotarpio viršūnė buvo pritaikyta kitai bendruomenės reikmei.
XVIII amžiuje piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos Žagarės miesto katalikų kapinės. Kapai, kryžiai ir medžiai yra ne dekoracija, o gyvas atminimo kraštovaizdis. Fotografuodami ar vaikščiodami laikykitės takų, netrikdykite laidotuvių ar maldos ir nelieskite antkapių bei kryžių.
Koplyčios ir kapinių priežiūra, reljefas bei sezoninės sąlygos gali lemti, kuri vietos dalis tą dieną patogiai pasiekiama. Jei vartai, takas ar informacinis ženklas nurodo kitaip, vadovaukitės vietoje pateikta tvarka, o ne bandykite rasti trumpesnį kelią per šlaitą.
Praktinis lankymas ir pagarbus maršrutas
Raktuvės kalnui paprastai pakanka 30-60 minučių: tiek laiko reikia ramiai apžiūrėti piliakalnio kontūrą, koplyčią, kapinių aplinką ir nuo šlaito pažvelgti į Švėtės slėnį. Po lietaus žolėti šlaitai gali būti slidūs, todėl rinkitės avalynę su geru sukibimu ir nelipkite tiesiai per erozijos pažeistas vietas.
Saugoma.lt pateikia objekto vietą, tačiau atskirų bilietų, nuolatinių darbo valandų ar lankytojų centro šiame lauko objekte šaltiniai neaprašo. Automobilį palikite tik teisėtai ir taip, kad neužblokuotumėte Raktuvės gatvės, kapinių prieigų ar vietos gyventojų kelio; nevažiuokite ant žolės ir nekurkite savavališko privažiavimo.
Dienos maršrutą galima pratęsti prie atskiro Žvelgaičio piliakalnio, Žagarės ozo pažintinio tako ar Žagarės dvaro sodybos. Taip vienoje išvykoje pamatysite skirtingus Žagarės kraštovaizdžio sluoksnius, bet kiekvieną paveldo objektą išlaikysite jo tikroje vietoje ir istoriniame kontekste.
