Lankytinos vietos Lietuvoje

Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės namai-muziejus: autentiškas scenografo ir operos primadonos butas su Rytų meno, teatro ir kasdienybės rinkiniais

E. Fryko gatvės bute nuo 1944 m. gyveno scenografas Liudas Truikys ir operos solistė Marijona Rakauskaitė. 1994 m. atvertas memorialinis muziejus išsaugojo du salonus, darbo ir miegamąjį kambarius, scenografijos bei kostiumų eskizus, solistės asmeninius daiktus, Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijas. 2026 m. padalinys uždarytas remontui.

Vieta
Kauno miesto savivaldybė
Regionas
Kaunas
Tipas
memorialinis menininkų butas-muziejus
Adresas
E. Fryko g. 14, Kaunas
Koordinatės
54.89210, 23.93239
Kiek skirti laiko
uždarytas remontui; po atidarymo planuokite apie 60-90 min.
Geriausias metas
tik muziejui oficialiai paskelbus apie atidarymą po remonto
Vardai ir variantai

Truikio namai

1940 metų namas ir menininkų butas

Namą 1940 m. pedagogo Petro Maldeikio ir jo žmonos užsakymu suprojektavo inžinierius Kazys Sienkevičius. Maldeikių šeimai pasitraukus iš Lietuvos, 1944 m. antro aukšto bute apsigyveno Liudas Truikys ir Marijona Rakauskaitė.

Pora rinkosi ramesnę, nuo miesto centro atokesnę vietą. Tačiau butas netapo buitine užuovėja atskirai nuo meno - gyvenamosios erdvės, scenografijos darbas, opera, kolekcionavimas ir dvasiniai interesai čia susijungė į vieną aplinką.

Scenografas ir operos primadona

Liudas Truikys (1904-1987) buvo vienas ryškiausių Lietuvos operos scenografų. Tarpukariu jį išgarsino scenovaizdžiai Valstybės operoje, o 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje jo darbas įvertintas diplomu.

Marijona Rakauskaitė (1892-1975) buvo operos solistė, scenoje dainavusi 1924-1948 m. Jos kambaryje saugoti aksesuarai, kosmetika, sceniniai ir kasdieniai drabužiai padeda išvengti abstraktaus primadonos portreto.

Autentiški salonai ir kolekcijos

1994 m. atidarytame muziejuje du didieji salonai, dailininko darbo kambarys ir miegamasis atkurti pagal nuotraukas bei pasakojimus. Čia saugomi Truikio tapybos, scenografijos, kostiumų ir bažnytinio meno eskizai.

Ypatingą atmosferą kūrė Rytų meno rinkinys - skulptūros, persiški kilimai, kiniškos vazos ir smilkalinės - greta lietuvių liaudies skulptūrų. Šie daiktai atskleidžia šaltinius, iš kurių Truikys kūrė savitą vizualinių formų ritmą.

Kaip scenovaizdis seka muzikos ritmą

Truikio kūrybos esmė nėra vien dekoratyvus operos fonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija jo vėlyvojoje scenografijoje pabrėžia išgrynintą plastinę kalbą ir pasikartojančius motyvus, analogiškus muzikinei ritmikai. Namuose šią mintį galima skaityti lyginant eskizų linijas, spalvų laukus ir greta kauptus Rytų meno objektus.

Rakauskaitės sceninė biografija suteikia kitą perspektyvą. Čikagoje muzikos ir dramos mokslus pradėjusi sopranė Valstybės teatre ir Lietuvos operos bei baleto teatre sukūrė apie 30 vaidmenų - nuo Karmen ir Toskos iki Gražinos. Jos drabužiai bei aksesuarai primena, kad scenovaizdį, kostiumą, balsą ir aktoriaus judesį opera sujungia viename vyksme.

Muziejus uždarytas remontui

2026 m. oficialus muziejaus puslapis aiškiai skelbia, kad padalinys uždarytas remonto darbams. Vadinasi, prie pastato atvykęs lankytojas neturėtų tikėtis patekti į memorialinį butą ar pirkti bilietą vietoje.

Atidarymo datos nespėliokite - tikrinkite Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pranešimus. Kol namai uždaryti, Truikio kūrybos kontekstą galima tęsti pagrindiniame Čiurlionio muziejuje ar Kauno muzikiniame teatre.

Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės namų-muziejaus šaltiniai