Pasvalys, Pasvalio rajono savivaldybė
Aukštaitija
Karstinė versmė su povandeniniu urvu (hidrogeologinis gamtos paminklas)
Kairysis Lėvens krantas, prie Kalno gatvės, Pasvalys
56.06450, 24.40090
15-30 min.
ištisus metus; ypač įdomu žiemą, kai šaltinis neužšąla ir žiemoja ančiukai
Žalsvasis šaltinis: karsto stebuklas Pasvalyje
Žalsvasis šaltinis yra pačiame Pasvalyje, kairiajame Lėvens upės krante, netoli Kalno gatvės - maždaug už 400 m žemiau Svalios žiočių. Tai vienas įdomiausių Šiaurės Lietuvos karsto krašto objektų: čia, ant gipso ir dolomito klodų, vyksta karstas, dėl kurio atsiranda smegduobės ir šaltiniai.
Šaltinis yra hidrogeologinis gamtos paminklas - saugomas nuo 1985 m., o gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Jį verta skirti nuo gretimo Pasvalio smegduobių parko bei Kirkilų karstinių ežerėlių - tai atskiri to paties karsto krašto objektai.
Kaip atsirado šaltinis
Šaltinis susiformavo įgriuvus karstinei smegduobei. Požeminis vanduo ištirpdė negiliai slūgsančius gipso sluoksnius; kai viršutinė danga nebeišlaikė tuštumos, ji įgriuvo, ir per angą prasiveržė šaltinis. Tai gyvas pavyzdys, kaip karstas keičia kraštovaizdį.
Dėl susidarymo laiko šaltiniai skiriasi: Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad šaltinis atsirado XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje, o populiariuose pasakojimuose minima apie 1960 m. data. Todėl tikslų laiką verta laikyti nevienareikšmiu.
Žalsvas vanduo ir sieros kvapas
Vardą šaltiniui davė spalva. Versmei ištekant susiformavusios vagos dugne kaupiasi pilkai žalsvos nuosėdos, ir būtent jos suteikia vandeniui žalsvą atspalvį - taigi žalumą lemia ne pats vanduo, o nuosėdos. Pats vanduo skaidrus, šaltas (apie 7,5 laipsnio) ir kvepia siera (sieros vandeniliu).
Tai kalcio sulfatinis, silpnai mineralizuotas vanduo, vienas vandeningiausių šaltinių Lietuvoje. Žiemą šaltinis ir trumpas Lėvens ruožas prie jo neužšąla, todėl čia žiemoja antys - tai dar viena vietos ypatybė.
Giliausias Lietuvos urvas
Po šaltiniu slypi povandeninis urvas, kuris, anot enciklopedijos, yra giliausias Lietuvoje - apie 20 m. Pirmoji jo šachta 8 m gylyje šakojasi į grotas, o siaura plyšio anga veda į žemiausią, 20 m gylyje esančią grotą. Urvas susidaręs gipso ir dolomito sluoksnyje.
Svarbu žinoti, kad urvo vidus paprastiems lankytojams nepasiekiamas. Skliautai nestabilūs, matomumas menkas, todėl jį tyrinėjo tik patyrę nardytojai speleologai. Lankytojai gali stebėti tik šaltinio ištaką ir įgriuvos sienutes su gipso bei dolomito atodangomis.
Kaip aplankyti Žalsvąjį šaltinį
Žalsvasis šaltinis yra atviras, laisvai prieinamas gamtos paminklas pačiame Pasvalio mieste. Trumpam stabtelėjimui ir apžiūrai dažniausiai pakanka 15-30 min.; jį patogu derinti su Pasvalio smegduobių parku ir kitomis karsto krašto vietomis.
Šaltinį verta apžiūrėti pagarbiai ir saugiai - nelipti į įgriuvą ir negerti vandens, nes jis mineralizuotas ir sieringas. Savivaldybė skelbė planus vietą geriau pritaikyti lankymui, todėl aktualią informaciją prieš vykstant verta pasitikrinti oficialiame Pasvalio puslapyje.
