- Vieta
- Linkmenų seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitijos nacionalinis parkas
- Tipas
- Paprastasis ąžuolas ant vaizdingo ežerų šlaito
- Adresas
- Puziniškio kaimo pietinis pakraštys, Linkmenų sen., Ignalinos r.
- Koordinatės
- 55.35255, 26.02660
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei vietą jungiate su P6 pėsčiųjų maršrutu
- Geriausias metas
- žaliasis sezonas panoramai; belapis metas lajos ir šlaito formai
Puziniškio meilės medis, Puziniškio kaimo ąžuolas
Puziniškio ąžuolas auga ant ežerų sąsmaukos šlaito
Puziniškio ąžuolas auga pietiniame Puziniškio kaimo pakraštyje, ant aukštos kalvos, kurios šlaitas leidžiasi link sąsmaukos tarp Asalnų ir Asalnykščio ežerų. Tai atvira gamtos vieta, o ne įrengtas apžvalgos bokštas: medis stovi ant žolėto šlaito, nuo kurio atsiveria ežero ir miškingų krantų vaizdas.
Koordinatėmis pažymėtas pats medžio plotas, todėl jos padeda rasti objektą, bet nėra automobilio stovėjimo vietos adresas. Prieš eidami paskutinę atkarpą įvertinkite šlaito statumą ir pasirinkite saugų priėjimą prie medžio, neperžengdami privačių sodybų ribų.
Paprastasis ąžuolas, kurio matmenys priklauso nuo matavimo datos
Aukštaitijos nacionalinio parko leidinyje nurodoma, kad Puziniškio ąžuolas yra paprastasis ąžuolas, maždaug 19 m aukščio, apie 4,6 m kamieno apimties ir maždaug 400 metų amžiaus. Lietuvos arboristikos centro apraše amžius įvardijamas kaip nežinomas, apytikriai vertinamas apie 300 metų, o aukštis ir kamieno apimtis pateikiami kaip maždaug 20 m ir 4,74 m.
Skirtingi skaičiai nėra klaida: seniems medžiams matmenys priklauso nuo matavimo datos, vietos ant kamieno ir vertinimo metodo, o amžiaus sąmata nėra tas pats, kas dendrochronologinis nustatymas. Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. inventorizacijoje medis aprašytas kaip turintis sveiką lają, žemyn nusvirusias šakas ir nedidelę užgijusią drevę prie žemės.
Panorama prasideda nuo atviros kalvos, ne nuo įrengtos regyklos
Puziniškio ąžuolas išsiskiria tuo, kad auga atvirame šlaite virš vandens. Žvelgiant pro plačią lają matyti Asalnų ežero kryptis, mišku apaugę tolimi krantai ir Aukštaitijos ežerų kraštovaizdis. Vasarą medis susilieja su žalia aplinka, o rudenį ir ankstyvą pavasarį geriau atsiskleidžia jo kamieno ir šakų forma.
Čia nereikėtų tikėtis turėklų, suoliuko ar kieto tako, jei jų nenurodo vietos informacija. Šlapia žolė ir nuokalnė gali būti slidi, todėl panoramai rinkitės stabilų tašką, laikykitės atokiau nuo šlaito krašto ir nelipkite ant atvirų šaknų.
Puziniškio ąžuolas ir vietos atmintis
Lietuvos arboristikos centro apraše medis vadinamas ir Meilės medžiu. Vietos pasakojime ąžuolas siejamas su Puziniškio kaimo istorija: vienišas medis nuo seno buvo matomas nuo Asalnų ir Asalnykščio, o jo pavėsyje ilsėdavosi žmonės ir gyvuliai. Šią žodinę atmintį verta atskirti nuo išmatuojamų medžio duomenų.
Kitas pasakojimas po ąžuolo šaknimis įkurdina paslėptą lobį. Tai vietos legenda, o ne patvirtintas archeologinis faktas. Šaknų zona yra gyvo medžio dalis, todėl kasti, ardyti dirvožemį ar ieškoti lobio čia negalima.
Kaip pasiekti ir saugoti Puziniškio ąžuolą
Aukštaitijos nacionalinio parko P6 pėsčiųjų maršruto aprašas nurodo, kad nuo Ginučių keliaujama miško keliu Meironių kryptimi; miške prie ąžuolo veda medinė rodyklė. Tas pats maršrutas toliau jungia Puziniškio apylinkes su piliakalnio kryptimi, todėl ąžuolą patogu planuoti kaip didesnio pasivaikščiojimo dalį.
Paskutinė prieiga gali būti sunkiau pastebima, ypač šlapiu oru ar užaugus žolei. Avėkite neslidžius batus, audros metu po laja nestovėkite, nelaužykite šakų ir laikykitės atokiau nuo kamieno bei šaknų zonos. Automobilį palikite tik ten, kur tai leidžiama, ir neužstatykite privažiavimo prie sodybų.
