Radviliškio rajono savivaldybė
Vidurio Lietuva
klasicizmo ir ampyro bruožų dvaro sodyba su parku
R. Žebenkos g. 12, Baisogala
55.63670, 23.72460
45 min.-1,5 val.; su gidu apie 45 min. rūmuose
iš anksto suderintu laiku, ypač jei norite patekti į rūmus
Baisogalos dvaro sodyba
Baisogalos dvaras: paveldas, kuriame šiandien veikia mokslas
Baisogalos dvaras stovi miestelyje prie Kiršino, Nevėžio intako, dešiniojo kranto. LSMU pristato jį kaip valstybinės reikšmės architektūros paminklą, kuriame šiandien veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. Dėl to vieta išlaiko ne tik reprezentacinį, bet ir mokslo bei žemės ūkio istorijos sluoksnį.
Toks derinys lankytojui įdomus tuo, kad dvaras nėra muziejinis dekoras: jo pastatai tebėra susiję su institucine veikla. Gyvulininkystės institutas į Baisogalą atkeltas 1956 m., 1960 m. pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą, todėl mokslo funkcija dvarą lydi jau daugiau kaip pusšimtį metų.
Komarų rūmai: rotonda, kupolas ir romantinis klasicizmas
Ilgiausiai Baisogalos dvarą valdė didikai Komarai. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, rūmai pastatyti XIX a. viduryje Komarų iniciatyva, o 1912 m. pristatyti flygeliai; LSMU statybos pradžią sieja su XVIII a. pabaiga, o reprezentacinį pavidalą - su laikotarpiu iki 1912 metų. Rūmai dviaukščiai, su dviem rizalitais ir kupolu dengta rotonda; turi romantinio klasicizmo bruožų.
Dekoras subtilus: fasaduose - pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų ir karo atributų ornamentas, interjere daug medžio apdailos, o rotondos kupolo skliautas puoštas tapyba. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros, o šulinyje, ledainėje, kumetyne ir malūne susipina orderiniai ir gotikiniai motyvai.
Devyniolika pastatų ir viso ansamblio mastelis
Išlikę 19 dvaro pastatų ar jų dalių. Tai svarbu, nes dvaro vertė slypi ne vien rūmų fasade: oficina, žirgynas, kumetynas, malūnas, ledainė, ūkiniai pastatai ir viso ansamblio planas rodo dvaro kaip ekonominio ir socialinio centro mastelį.
XIX a.-XX a. pradžioje Komarai šalia dvaro įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą ir kitų įmonių, o miestelis išaugo prie 1871 m. pradėtos naudoti Kaišiadorių-Liepojos geležinkelio linijos. Dvaras tad buvo ne tik rezidencija, bet ir krašto ūkio variklis.
Baisogalos dvaro parkas ir aplinka
Baisogalos dvaro parkas užima apie 12 ha, įkurtas XIX a. ir pristatomas kaip tapybiškas angliško stiliaus parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais ir lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Jame verta vaikščioti lėtai, nes takai ir medžiai padeda suprasti rūmų reprezentacinę sceną.
Jei rūmai tuo metu neprieinami, parkas vis tiek leidžia pajusti vietos mastelį. Vis dėlto geriausią patirtį suteikia iš anksto suderinta ekskursija, kai galima pamatyti ir interjerą su tapyta kupolo danga.
Baisogalos miestelio ir dvaro istorija
Baisogala kaip miestelis pirmąkart minima 1537 m., 1539 m. įsteigta parapija, o 1791 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. 1986 m. rūmai (projekto architektė R. Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas ir parkas.
Vietos istorija turi ir skaudžių puslapių: 1942 m. netoli Baisogalos, Liaudiškiuose, naciai sušaudė 664 žmones, daugiausia žydus. Šis kontekstas primena, kad dvaro grožis egzistuoja šalia sudėtingos XX a. krašto atminties.
Darbo laikas, bilietai ir rezervacija
Tyrimų metu LSMU skelbė, kad Baisogalos dvaras lankomas penktadieniais 8.00-15.00 tik iš anksto susitarus. Rūmų bilietas buvo 5 Eur suaugusiesiems, 3 Eur moksleiviams, studentams, senjorams ir negalią turintiems lankytojams, o 45 min. ekskursija su gidu grupei kainavo 100 Eur. Prieš vykstant būtina tikrinti oficialų puslapį ir susitarti iš anksto.
Savarankiškai aplinkai ir parkui skirkite bent 45 minutes, su rūmų ekskursija - apie 1,5 valandos.
