Apžvalgos bokštai ir panoramos

Aleksoto funikulierius yra 1935 m. atidarytas veikiantis Kauno keltuvas, jungiantis Aleksoto kalno papėdę prie Vytauto Didžiojo tilto su Linksmadvario puse ir apžvalgos aikštele. 132,9 m ilgio, 18 laipsnių nuolydžio vienkelis funikulierius išsaugo tarpukario vagonėlius, traukos įrangą ir vieną geriausių miesto panoramos maršrutų.

Anykščių lajų takas yra 300 m ilgio maršrutas Anykščių šilelyje, kylantis iki 21 m virš miško paklotės ir užsibaigiantis 34 m apžvalgos aikštele.

Bijeikių apžvalgos bokštas stovi ant 163 m aukščio kalvos Anykščių regioniniame parke ir atveria Rubikių bei Dusyno ežerų panoramą.

Dovainonių atodanga, dar vadinama Mergakalniu, yra viena įspūdingiausių Kauno marių regioninio parko regyklų: apie 42 m aukščio skardis atveria Kauno marių, salų ir stačių šlaitų panoramą.

Kirkilų apžvalgos bokštas yra beveik 32 m aukščio kanoją ar skęstančią valtį primenantis bokštas prie karstinių Kirkilų ežerėlių Biržų regioniniame parke.

Ladakalnis yra viena ryškiausių Aukštaitijos nacionalinio parko regyklų: 176 m aukščio kalva ant Šiliniškių gūbrio, nuo kurios atsiveria ežerų grandinė.

Mindūnų apžvalgos bokštas yra 36 m aukščio Labanoro regioninio parko regykla, nuo kurios atsiveria Siesarties ežero, Lakajų ir Labanoro girios panorama.

Sartų apžvalgos bokštas, oficialiai Baršėnų bokštas, yra 33 m aukščio regykla Sartų regioniniame parke virš vieno įspūdingiausių Aukštaitijos ežerų.

Šiliniškių apžvalgos bokštas Aukštaitijos nacionaliniame parke yra vienas ankstyvųjų Lietuvos apžvalgos bokštų: 60 m telekomunikacijų bokšte 30 m aukštyje įrengta aikštelė atveria Pakaso ežero ir Šiliniškių gūbrio panoramą.

Zarasų apžvalgos ratas yra 2011 m. virš Zaraso ežero pakrantės įrengtas apskritas pakeltas takas - vienintelė tokio tipo regykla Lietuvoje, nuo kurios matyti ežero salos, pakrantės takai ir ežerų miesto reljefas.

Akmenės karjerų apžvalgos aikštelė prie Sablauskių ir Menčių apylinkių leidžia saugiai pažvelgti į klinčių karjerų kraštovaizdį, kuriame geologija, pramonė, tvenkiniai ir Akmenės krašto istorija susijungia į neįprastą kelionės stotelę.

Akmenos ir Jūros santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke leidžia iš kelių lygių pažvelgti į dviejų Žemaitijos upių susitikimą, slėnius ir vieną iš geriausiai pritaikytų parko regyklų.

Aukštagirės apžvalgos bokštas - 15 m metalinis bokštas ant Aukštagirės kalvos, vienos aukščiausių Žemaičių aukštumos vietų Varnių regioniniame parke. Užkopus nuo jo atsiveria tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis: kalvos, miškai, Medvėgalio piliakalnis, tvenkiniai ir bažnyčių bokštai.

Kamanų rezervato apžvalgos bokštas leidžia pažvelgti į vieną griežčiausiai saugomų Šiaurės Lietuvos pelkių kraštovaizdžių, tačiau Kamanų gamtinis rezervatas lankomas tik laikantis direkcijos nustatytos tvarkos ir iš anksto suderinus apsilankymą.

Siberijos apžvalgos bokštas - 15 m aukščio regykla ant Cidabro (Būgno) kalno (165,7 m) Žemaitijos nacionaliniame parke, atverianti Platelių ir Beržoro ežerų, vertingos Siberijos pelkės, Beržoro kaimo ir Liepijų miško panoramą.

Tytuvėnų regioninio parko apžvalgos bokštai ir Giliaus ežero pažintinis takas leidžia pažvelgti į ežeryno ir miškų kraštovaizdį iš aukštai ir iš arti. Parke stovi du bokštai - 15 m Tytuvėnų ant Kokmaniškės kalvos ir 21 m Šiaulės, o aplink Giliaus ežerą vingiuoja kelių kilometrų takas su mediniais lieptais ir regyklomis.

Aukštojas (Aukštasis kalnas) Medininkų aukštumoje yra aukščiausias Lietuvos taškas - 293,84 m virš jūros lygio; viršūnėje stovi memorialinis akmuo, geodezinė žyma, skulptūra Baltų saulės ratas ir medinis apžvalgos bokštas.

Birštono apžvalgos bokštas yra 51 m aukščio Nemuno kilpų regioninio parko regykla ant Škėvonių gūbrio, su 45 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštele.

Druskininkų lynų kelias yra 2015 m. virš Nemuno įrengtas kabamasis keltuvas, jungiantis kurorto centrą prie Vandens parko su Snow Arena puse kitame upės krante. Maždaug kilometro ilgio kelionė uždarose kabinose leidžia Druskininkus, Nemuną ir pušynus pamatyti iš viršaus.

Merkinės apžvalgos bokštas, dar vadinamas Pušų gojeliu, yra 26 m aukščio regykla virš Nemuno kraštovaizdžio Dzūkijos nacionaliniame parke.

Metelių apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio regykla Metelių regioniniame parke, nuo kurios matyti Metelis, Kimsinės pieva, Metelių kaimas, Papėčių piliakalnis ir Dusios juosta.

Pūčkorių atodanga yra aukščiausia Lietuvos atodanga Vilnios slėnyje: 65,2 m aukščio geologinis gamtos paminklas ir viena stipriausių Pavilnių regioninio parko regyklų.

Puvočių kaimo apžvalgos bokštas Dzūkijos nacionaliniame parke yra regykla mobiliojo ryšio bokšte, nuo kurios atsiveria Dainavos girios miškų jūra, Merkio slėnis ir Puvočių apylinkių kraštovaizdis.

Trijų Kryžių kalnas Vilniuje jungia vieną geriausių miesto panoramų su legenda, 1916 m. paminklu, sovietiniu sunaikinimu ir 1989 m. atstatymo istorija.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos statinys, apžvalgos vieta virš Karoliniškių ir viena jautriausių modernios Lietuvos atminties vietų, susijusi su 1991 m. Sausio 13-osios įvykiais.

Plokščių apžvalgos aikštelė - prie Plokščių bažnyčios įrengtas Nemuno slėnio reginio taškas Panemunių regioniniame parke, ant aukščiausio parko paviršiaus šlaito. Nuo jo atsiveria plati Nemuno vingių ir Panemunės pievų panorama. Aikštelė yra Plokščių pažintinio tako stotelė, jungianti dar kelias retas vietas - Lietuvoje vienintelę upę-gatvę, piliakalnį ir Šventaduobės šaltinį. Tai nemokama, atvira reginio vieta kairiajame Nemuno krante.

Avikalnio ragas, dar vadinamas Avino kalnu ar Avinkalnio kyšuliu, yra Juodkrantės apylinkių apžvalgos vieta Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje (250,09 ha). Ant viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti parabolinės kopos, palvės, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių rezervate ir Juodkrantės sengirės fragmentai. Tame pačiame draustinyje veši didžiausia Lietuvoje garnių ir kormoranų kolonija.