Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia: 1969 m. iš Priepalės namo perstatyta parapijos bažnyčia

Dabartinė Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia

Dabartinė Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia stovi A. Musteikio gatvėje, Tauragnų miestelyje. Tai nedidelė veikianti parapijos šventovė, kurios dabartinį vaizdą sukūrė ne viena istorinė statyba: 1969 m. iš Priepalės kaimo nupirkto medinio namo buvo perstatyta bažnyčia, o 1988 m. ji apmūryta plytomis ir padidinta.

Iš lauko ją atpažinsite iš šviesių gelsvų plytų, tamsaus cokolio, aukšto metalinio dvišlaičio stogo ir vieno dviejų aukštų prieangio-bokšto tūrio. Jo viršuje matomas atviras balkonas ir metalinis kryžius, o pagrindinius laiptus papildo atskiras šoninis įėjimas. Panevėžio apskrities bibliotekos 2025 m. fotoparoda nurodo, kad 1988 m. bažnyčia atnaujinta pagal architekto Romualdo Mikėno projektą. Patikimo 1969 m. namo pritaikymo autoriaus ir tikslaus stilistinio priskyrimo šaltiniai nenurodo, todėl šios bažnyčios nereikėtų dirbtinai vadinti neogotikine ar istoristine.

Parapijos pradžia ir Tauragnų ankstesnės bažnyčios

Parapijos istorija dažnai pradedama 1387 m., kai Lietuvos krikšto metu, Jogailos rūpesčiu, Taurapilio apylinkėse esą pastatyta viena iš septynių pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Vis dėlto Rimvydo Laužiko archeologinių tyrimų santrauka pabrėžia, kad rašytiniai šaltiniai neleidžia patikimai nustatyti pirmosios bažnyčios datos ir vietos, o Tauragnų parapija raštu pirmą kartą minima 1498 m. Todėl 1387 m. čia pateikiami kaip tradicija, ne kaip vienareikšmiškai įrodytas dabartinės šventovės pradžios metai.

1997-2000 m. buvusios Tauragnų bažnyčios vietoje atlikti tyrimai atskleidė keturių skirtingų statybos laikotarpių pamatus ir XV-XVIII a. kapus. Ši archeologinė vieta priklauso ankstesnių bažnyčių istorijai. Taurapilio piliakalnis, esantis už dabartinio miestelio ribų, taip pat yra atskiras archeologinis objektas, kurį vietos tradicija sieja su pirmąja bažnyčia.

1874 m. pastatyta medinė bažnyčia buvo visai kitos kartos pastatas: joje buvo penki altoriai, 1874 m. pagaminti dvidešimties balsų vargonai, drožiniais puošta sakykla, o šalia stovėjo medinė varpinė su trimis varpais. Šie duomenys neturi būti perkeliami į dabartinę 1969 m. bažnyčią.

Gaisrai, karo netektys ir 1969 m. atgimimas

1941 m. birželio 25 d. Tauragnuose sudegė klebonija ir ūkiniai pastatai. 1942-1943 m. kunigo Motiejaus Nako rūpesčiu parapijiečiai suremontavo 1874 m. bažnyčią, o dailininkas Bronius Žiedas atnaujino jos paveikslus ir altorius. Tačiau 1944 m. liepos 9 d. vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino pačią bažnyčią, varpinę, kryžius, nuo 1644 m. pildytas metrikų knygas, parapijos archyvą, altorius, meno kūrinius ir vargonus.

Po 1944 m. gaisro pamaldos buvo perkeltos į parapijos salę, kurioje įrengta laikina bažnyčia ir atneštas altorius iš kapinių koplyčios. Dėl kito gaisro data šaltiniuose nesutampa: Panevėžio vyskupijos parapijos istorija nurodo 1967 m. balandžio 30 d., o Utenos krašto enciklopedijos pasakojime randama birželio 30 d. Sutariama, kad sudegė laikinoji maldykla ir parapijai teko ieškoti naujo sprendimo.

1969 m. Priepalės kaime nupirktas senas medinis namas buvo išardytas ir iš jo pastatyta dabartinė bažnyčia. 1969 m. spalio 11 d. ji atidaryta ir pašventinta Utenos dekano kunigo Igno Šiaučiūno, o kitą dieną čia vyko Rožinio Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidai. 1988 m. pastatas apmūrytas plytomis ir padidintas, todėl dabartinis fasadas nėra vien 1969 m. medinės konstrukcijos vaizdas.

Vidus, šventorius ir ką lengva supainioti

Panevėžio vyskupijos parapijos istorija aprašo, kad po 1969 m. buvo įsigyti nauji suolai, vitražai, statulos, Kryžiaus kelio stotys, sakykla ir kiti liturginiai reikmenys. 1977 m. gegužės 15 d. vyskupas Romualdas Krikščiūnas pašventino naują altorių: šaltinyje nurodomi fundatorius Juozas Bikelis, meistras Kazimieras Čėža ir Marijos paėmimo į dangų paveikslo autorius Šaliamoras iš Kauno. Tai dokumentuota parapijos atmintis, bet ne priežastis dabartinę bažnyčią tapatinti su sudegusios 1874 m. šventovės interjeru.

Dabartinis pastatas stovi žaliame, medžiais apsuptame sklype su betoniniais laiptais ir paprastu atviru prieangiu. 1944 m. sudegusi medinė varpinė ir jos trys varpai priklausė ankstesniam kompleksui, todėl jų nereikėtų ieškoti kaip atskiros dabartinės varpinės. Patikimo šaltinio apie šiandien išlikusius vargonus nerasta, tad su 1874 m. dvidešimties balsų vargonais jų painioti negalima.

A. Musteikio g. 3 esanti Tauragnų kapinių koplyčia yra atskiras statinys: 1967-1969 m. ji laikinai tarnavo pamaldoms, kol buvo rengiama naujoji bažnyčia, o šiandien vietos šaltiniuose nurodoma kaip nenaudojama. Tauragno ežeras, Tauragnų krašto muziejus ir Taurapilio piliakalnis taip pat yra atskiros lankytinos vietos, o buvusių bažnyčių archeologinė vieta nėra dabartinės bažnyčios pastatas.

Parapija, Mišios ir atsargus lankymas

Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia yra veikianti Panevėžio vyskupijos Utenos dekanato parapija. Vyskupijos puslapyje skelbiama, kad sekmadieniais Mišios vyksta 11 val., o šeštadieniais ir šiokiadieniais - sutartu laiku. Tai nėra garantuotas turistinis grafikas, todėl prieš kelionę laiką verta pasitikrinti parapijoje telefonu +370 687 57969 arba el. paštu tauragnuparapija@gmail.com.

Atskiro turistinio darbo laiko ir bilieto šaltiniai nenurodo. Išorę galima apžiūrėti dienos šviesoje, o į vidų ne per pamaldas eikite tik gavę parapijos leidimą. Fotografuodami laikykitės vietos taisyklių, nefotografuokite žmonių be sutikimo ir netrukdykite pamaldoms. Dabartinės laiptų prieigos nėra pagrindas žadėti konkretų pritaikymą žmonėms su judėjimo negalia, nes tokios oficialios informacijos nerasta.

Žemėlapyje rinkitės A. Musteikio g. 2 esančią Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios kortelę, o ne Taurapilio piliakalnį, ežerą, muziejų ar kapinių koplyčią. 2026 m. liepos 15 d. patikrintos tikslios Google Maps kortelės vertinimas buvo 5,0/5, vietos ID - ChIJeUv7ppFR3UYRqdW6FPQqyrs; tai kintantis viešo žemėlapio rodiklis.