Kauno miesto savivaldybė
Kaunas
istoriniai prezidento rūmai, valstybingumo muziejus ir istorizmo architektūros paminklas
Vilniaus g. 33, Kaunas
54.89757, 23.89734
1-1,5 val.; ilgiau su ekskursija ir laikinomis parodomis
darbo metu, kai galima apžiūrėti ekspozicijas; dieną verta skirti laiko ir reprezentaciniam sodui
Istorinė Prezidentūra Kaune, Prezidento rūmai Kaune, Istoriniai Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Historical Presidential Palace in Kaunas
Valstybės vadovo rūmai Kauno senamiestyje
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune stovi Vilniaus g. 33, tarp senamiesčio ir Naujamiesčio slenksčio. Šiandien tai muziejus, bet 1919-1940 m. pastatas buvo svarbiausia valstybės vadovo darbo ir reprezentacijos vieta laikinojoje sostinėje.
Objekto KVR įrašai saugo ne tik rūmus, bet ir platesnį statinių kompleksą. Prezidento rūmų KVR kodas yra 16588, o komplekso kodas - 25778. Šią vietą verta lankyti ne kaip vieną gražų istorizmo pastatą, o kaip fizinę Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atmintį.
19 a. namas prieš prezidentūrą
Nors stipriausia vietos prasmė siejama su tarpukariu, pats pastatas yra senesnis. Tyrimų ir muziejaus pasakojimuose rūmų istorija siejama su 1844-1846 m. buvusio dominikonų vienuolyno sodo sklypu ir dviejų aukštų namu, kurio projekto autoriumi nurodomas F. Vinteris.
Vėliau namas buvo plečiamas, keitė savininkus, o XIX a. antroje pusėje tapo gubernatoriaus rezidencijos vieta. Apie 1876-1877 m. pastatą įsigijo ir rekonstravo imperinė administracija, todėl prezidentūrinis laikotarpis čia užsiklojo ant ankstesnės gubernatorių, miesto ir imperinės valdžios istorijos.
1919 m. rugsėjis: Smetona įsikelia
Oficialus rūmų puslapis nurodo, kad Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine Prezidentui Antanui Smetonai buvo ieškoma laikinos rezidencijos. Buvę gubernatoriaus rūmai tiko šiai funkcijai, bet iš karto nebuvo laisvi, nes juose gyveno vokiečių civilinės valdžios komisaras Liudvikas Cimerlė.
1919 m. rugsėjį ant rūmų stogo suplevėsavo Prezidento vėliava su Vyčiu raudoname fone, ir į pastatą įsikėlė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona. Nuo tos akimirkos šis istorizmo pastatas tapo valstybės vadovo darbo vieta.
Trys prezidentai vienuose rūmuose
Oficialus muziejus pabrėžia, kad iki sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. čia rezidavo visi trys to meto Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
Tai padaro rūmus labai koncentruota politinės istorijos vieta. Čia telpa skirtingi Lietuvos Respublikos etapai: Smetonos pirmoji kadencija ir autoritarinis laikotarpis, Stulginskio parlamentinės respublikos metai, trumpas Griniaus prezidentavimas 1926 m. ir valstybės institucijų kasdienybė tarp šių lūžių.
Ką veikė prezidentūra
Rūmuose buvo įrengtos reprezentacinės ir darbo patalpos bei privatūs prezidento šeimos apartamentai. Oficialus puslapis mini atskirą įėjimą į šeimos butą iš pastato galo, telefono ryšį, salonus oficialiems priėmimams, Prezidento darbo kambarį, valgomąjį, dovanų kambarį-muziejų ir gailestingosios sesers kambarį.
Didžiajame salone užsienio diplomatai įteikdavo kredencialus, o valstybės švenčių metu rūmų išorė būdavo apšviečiama ir puošiama valstybės simboliais. Todėl dabartinis muziejus pasakoja ne tik apie prezidentų biografijas, bet ir apie protokolą, reprezentaciją, diplomatiją bei kasdienę valdžios infrastruktūrą.
Sodas kaip politinė scena
Prieš Prezidentūrą iš Vilniaus gatvės pusės išliko reprezentacinis sodas. Oficialus muziejus nurodo, kad tarpukariu per valstybines šventes čia susirinkdavo didžiulės eisenos pasveikinti Prezidento, o valstybės vadovas jas sveikindavo iš balkono.
Už rūmų, dabartinės Šv. Gertrūdos gatvės pusėje, tarpukariu buvo mažesnis sodelis su teniso kortais ir šiltnamiu. Jis neišliko, bet ši detalė padeda suprasti, kad Prezidentūra buvo ne vien administracinis kabinetas: tai buvo uždara, saugoma ir kartu viešai matoma valstybės vadovo erdvė.
1940 m. birželio riba
Rūmai išbuvo Prezidento rezidencija iki sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Būtent todėl ši vieta ypač stipriai susijusi su 1940 m. birželio 14-15 d. politine įtampa, kai buvo svarstomas SSRS ultimatumas ir Lietuvos valstybės likimas.
Apsilankymas Prezidentūroje leidžia tą datą matyti ne abstrakčiai, o patalpose, kuriose buvo įprasta valstybės vadovo darbo kasdienybė. Tai viena iš priežasčių, kodėl muziejus nėra tik gražiai restauruotas namas: jis saugo valstybės sprendimų atmosferą.
Sovietmetis ir muziejaus atsiradimas
Oficiali muziejaus istorija nurodo, kad idėja apie muziejų šioje vietoje kilo apie 1990 m., kai tarpukariu buvęs Prezidento rezidencijos pastatas, sovietmečiu virtęs Pionierių rūmais, o vėliau Mokytojų namais, buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Po užsitęsusių rekonstrukcijos darbų nuo 2004 m. rūmai pateko Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos žinion. 2005 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus juos oficialiai perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o 2005 m. liepos 5 d. Istorinė Prezidentūra atvėrė duris visuomenei.
Ką pamatyti muziejuje
Muziejuje verta ieškoti kelių sluoksnių: prezidento institucijos istorijos, tarpukario reprezentacinių patalpų atkūrimo, prezidentų biografijų, valstybingumo simbolių ir laikinųjų parodų. Oficialus lankytojų puslapis nurodo, kad ekspozicija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, todėl ji tinkama ir užsienio svečiams.
Muziejus taip pat veikia kaip pilietinės edukacijos vieta. Tai ypač svarbu, nes rūmai nėra vien apie praeities protokolą: jie leidžia kalbėti apie demokratiją, autoritarizmą, okupaciją, valstybės tęstinumą ir pilietinės visuomenės iniciatyvas.
Praktinis lankymas
Oficialus lankytojų puslapis rengimo metu nurodė darbo laiką: antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 10.00-17.00, ketvirtadieniais 10.00-19.00, šeštadieniais ir sekmadieniais 11.00-16.00, pirmadieniais muziejus uždarytas. Taip pat nurodyta, kad suaugusiojo bilietas kainuoja 5 Eur, o ekskursija anglų kalba - 25 Eur; prieš vykstant verta tikrinti aktualią informaciją.
Atvykimo puslapis nurodo, kad muziejaus lankytojai gali nemokamai statyti automobilį Prezidento rūmų kieme, įvažiuojant iš Šv. Gertrūdos gatvės, arba naudotis stovėjimo vietomis prie Šv. Gertrūdos gatvės. Įėjimas iš Vilniaus gatvės yra skirtas pėstiesiems.