- Vieta
- Ukmergė, Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Ukmergė
- Tipas
- 1882-1883 m. gaisrų stebėjimo bokštas su lankoma Ukmergės senamiesčio panorama
- Adresas
- Kęstučio a. 3, Ukmergė
- Koordinatės
- 55.24924, 24.76457
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. pakilimui, miesto istorijos stendams ir panoramai; apie 1,5-2 val. kartu su Ukmergės kraštotyros muziejumi ir Kęstučio aikšte
- Geriausias metas
- šviesi, sausa ir nevėjuota diena, laiką iš anksto suderinus su Ukmergės kraštotyros muziejumi
Ukmergės gaisrinės bokštas, Senasis gaisrinės bokštas, Ukmergės senosios gaisrinės apžvalgos bokštas, Ukmergė Fire Tower
Registras saugo vieną bokštą, o dabartinis jo adresas yra Kęstučio a. 3
Kultūros vertybių registre objektas numeriu 31799 vadinamas Ukmergės gaisrinės bokštu. Jis klasifikuojamas kaip pavienis regioninės reikšmės nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, kurio pirminė istorinė paskirtis buvo apžvalga. Tai svarbi riba: įrašas neapima menamo vientiso senosios gaisrinės komplekso, todėl šalia prigludusių žemų garažų ar ūkinių pastatų nereikėtų automatiškai vadinti saugoma XIX a. visuma.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis patikslintas dabartinis adresas yra Kęstučio a. 3. Ankstesniame Kultūros vertybių registro dokumente buvo Pilies g. 9, o kai kuriuose senesniuose lankytojų aprašuose ir prie taktilinio maketo galima rasti Pilies g. 11. Visi šie variantai nurodo tą patį bokštą, bet šiandien kelionei naudokite Kęstučio a. 3 ir smeigtuką 55.249236, 24.764574.
Smeigtukas gautas iš oficialios registro teritorijos keturių ribos taškų centro ir žymi patį bokšto statinį, ne patvirtintą durų slenkstį. Tai ypač naudinga, nes Kęstučio a. 3 viešuose žemėlapiuose gali būti siejamas ir su platesniu savivaldybės administracijos sklypu. Bokštas stovi pietvakarinėje Kęstučio aikštės prieigoje, prie žemų buvusių tarnybinių patalpų, ir jo nereikėtų painioti su šiuolaikine Ukmergės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.
Po 1877 m. nelaimės miestas 1882-1883 m. pastatė nuolatinę gaisrų sargybos vietą
1877 m. Ukmergę nusiaubęs didžiulis gaisras sunaikino daugiau kaip 500 namų, nusinešė septynias gyvybes ir padarė daugiau kaip milijono rublių nuostolių. Mediniuose, glaudžiai užstatytuose miestuose ugnis galėjo persimesti labai greitai, todėl ankstyvas dūmų pastebėjimas buvo ne simbolinė, o tiesioginė gyventojų apsaugos priemonė.
Ukmergės kraštotyros muziejaus chronologija bokšto statybą tikslina iki 1882-1883 m. Tuo metu miesto vadovas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis iš Varšuvos pakvietė patyrusį ugniagesį J. Kačanovskį mokyti vietos komandą ir apmokėjo jo kelionę. Mieste dar veikė savanoriška, o ne nuolatinė algą gaunanti ugniagesių komanda, kuriai savivaldybė kasmet skirdavo 500 rublių.
Muziejaus istoriniame apraše minima, kad greta bokšto stovėjo arklidės ir vežimas su vandens statine. Ši detalė paaiškina, kaip stebėjimas virsdavo veiksmu: iš viršaus duodamas signalas, apačioje ruošiami arkliai ir vanduo. Ji neįrodo, kad šiandien prie bokšto matomi žemi statiniai yra tos pačios arklidės ar visa autentiška XIX a. gaisrinė.
Budėtojai stebėjo miestą dieną ir naktį, o varpas atstojo ir miesto laikrodį
Bokšto paskirtis buvo matyti virš stogų ir kuo anksčiau pastebėti gaisrą. Sargyba čia budėjo dieną ir naktį, todėl 18 m aukštis XIX a. pabaigos Ukmergei reiškė ne pramoginę panoramą, o veikiančią miesto perspėjimo sistemą. Signalas leisdavo savanoriams susirinkti ir nukreipti įrangą į nelaimės vietą.
Neišlikęs bokšto varpas turėjo dvi funkcijas. Pavojui jis šaukė gyventojus ir ugniagesius, o taikos metu skelbė laiką: kas pusvalandį nuaidėdavo vienas dūžis, valandą pažymėdavo atitinkamas tylesnių dūžių skaičius. Muziejaus duomenimis tokia miesto laikrodžio praktika tęsėsi maždaug iki 1936 m.
Technika palaipsniui pakeitė arkliais traukiamą inventorių, bet ne iš karto panaikino bokšto reikšmę. Pirmą gaisrinį automobilį Ukmergė įsigijo 1934 m., o naują automobilį „Flaner“ - 1937 m. Senas stebėjimo, varpo ir vežimo modelis taip pasakoja pereinamąjį laiką tarp XIX a. savanorių komandos ir motorizuotos miesto tarnybos.
Keturis mūrinius tarpsnius vainikuoja terasa ir medinė penktojo tarpsnio stebėjimo patalpa
Registro aprašas bokštą apibūdina kaip kompaktiško kvadratinio plano, penkių tarpsnių statinį. Virš ketvirtojo tarpsnio plokščio stogo įrengta terasa, kurios kraštą žymi kvadratiniai mūro stulpeliai ir metaliniai turėklai. Centre kyla mažesnė kvadratinė stebėjimo patalpa, uždengta keturšlaičiu piramidiniu stogu.
Istoristinę fasadų kompoziciją kuria ne vien raudonų ir geltonų molio plytų spalva. Aukštą tūrį dalija išsikišusios plytų juostos ir karnizai, o stačiakampes durų bei langų angas užbaigia segmentinės sąramos. Viršutinė stebėjimo patalpa horizontaliai apkalta medinėmis lentomis, todėl iš arti matomas aiškus mūro ir medžio kontrastas.
Po mūru išlikę akmenų pamatai, pirmojo aukšto grindyse registruotos molio plytų trinkelės, o per pirmą-ketvirtą tarpsnius kyla mediniai vidaus laiptai. 2007 m. vertinime būklė pažymėta kaip gera, tačiau tai istorinio registro data, ne garantija apie kiekvieno laipto būklę šiandien. Lankytojų saugą ir patekimą sprendžia bokštą prižiūrintis muziejus.
Dabartinė apžvalgos vieta leidžia lyginti Ukmergę su senomis miesto fotografijomis
Savivaldybė bokštą pristato kaip lankomą 18 m aukščio apžvalgos vietą, nuo kurios atsiveria Ukmergės senamiestis. Ji nėra aukščiausias šiuolaikinis Lietuvos apžvalgos bokštas, bet stovi pačiame istoriniame centre. Todėl panorama čia skaitoma ne kaip tolimas gamtovaizdis, o kaip Kęstučio aikštės, bažnyčių bokštų, stogų ir gatvių santykis.
2019 m. įgyvendintas muziejaus projektas viršuje įrengė apšviestą informacinį skydą, žiūronus ir keturis stendus su senomis miesto fotografijomis bei istorine medžiaga. Jie leidžia ne tik pažvelgti į horizontą, bet ir ieškoti, kas miesto siluete išliko, pasikeitė ar dingo. Apšvietimas padeda skaityti stendus, tačiau nereiškia savarankiško vakarinio lankymo.
Šalia įrengtas taktilinis bokšto maketas padeda rankomis suvokti jo proporcijas ir yra prasminga interpretacijos priemonė regos negalią turintiems lankytojams. Vis dėlto maketas nėra fizinio patekimo į viršų pakaitalas: registre nurodyti mediniai vidaus laiptai, o patvirtinto lifto ar bepakopio maršruto iki panoramos nerasta. Dėl individualios pagalbos iš anksto klauskite muziejaus.
Į bokštą palydi muziejaus darbuotojas, todėl laiką būtina patvirtinti prieš kelionę
Aktualioje savivaldybės kainyno suvestinėje atskirai įrašytas apžvalgos bokšto lankymas už 1 Eur asmeniui ir nurodyta, kad lankytoją palydi muziejaus darbuotojas. Tai nėra savarankiškai atrakinamas objektas ar vieta, į kurią galima užlipti vien radus duris. Kaina patikrinta 2026-07-19 ir vėliau gali keistis.
Bokštui nerastas atskiras oficialiai paskelbtas reguliarus darbo grafikas. Ukmergės kraštotyros muziejus turi sezonines valandas, bet jos savaime negarantuoja, kad tuo metu darbuotojas galės palydėti į bokštą. Prieš važiuodami susisiekite su muziejumi, suderinkite dieną ir laiką, paklauskite apie bilieto apmokėjimą bei bet kokius oro, renginių ar priežiūros ribojimus.
Kilimas vyksta siaurais istoriniais mediniais laiptais, o viršutinėje terasoje gali būti vėjuota. Avėkite stabiliai, laikykite mažus vaikus šalia, nesineškite didelių krepšių ir laikykitės darbuotojo nurodyto žmonių skaičiaus. Ramiam pakilimui ir stendams skirkite 30-45 min.; po jo patogu aplankyti muziejų, Kęstučio aikštės „Lituania Restituta“ paminklą ir Ukmergės piliakalnį.
