- Vieta
- Griežionėliai, Anykščių rajono savivaldybė
- Regionas
- Anykščių rajonas
- Tipas
- apie 1820 m. statyta medinė memorialinė sodyba, sauganti draudžiamos lietuviškos spaudos slėptuvę, Didžiulių šeimos daiktus ir knygnešystės ekspoziciją
- Adresas
- Griežionėlių k. 1, 29330 Anykščių r.
- Koordinatės
- 55.63438, 25.02436
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min.; apie 1,5-2 val. su edukacija ir atskiru sustojimu prie Didžiulių kapų Padvarninkuose
- Geriausias metas
- gegužė, birželis arba rugsėjis iš anksto telefonu patvirtinus apsilankymą; 2026 m. liepą ekspozicija laikinai nelankoma
Didžiulių sodyba-muziejus, Didžiulių memorialinė sodyba, L. ir S. Didžiulių muziejus
Apie 1820 m. namas yra muziejaus eksponatas, ne vien jo apvalkalas
Didžiulių sodybos gyvenamasis namas statytas apie 1820 m., o pietrytinė jo dalis pristatyta maždaug 1880 m. Tai ilgas, žemas liaudies architektūros pastatas su rąstinėmis sienomis, prieangiais šiaurinėje ir pietinėje pusėse bei pusvalminiu medinių skiedrų stogu.
Patalpos išdėstytos anfiladiniu principu aplink centre esantį kaminą su rūkykla. Vaikštant verta žiūrėti ne tik į vitrinas: durų ašys, senų sienų jungtys, kaminas ir priestatas parodo, kaip šeimos namas augo dar prieš tapdamas memorialine ekspozicija.
Kultūros vertybių registre sodybos kompleksas žymimas kodu 10478. Jį sudaro namas, turintis atskirą kodą 33364, ir svirnas-vežiminė, kurios kodas 33453. 2025 m. Kultūros paveldo departamentas inicijavo komplekso paskelbimą valstybės saugomu objektu, todėl šio proceso nereikėtų klaidingai vadinti seniai užbaigtu statuso pakeitimu.
Spinta priemenėje slėpė tikrą draudžiamos spaudos tarpsienį
1864-1904 m. lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu Griežionėlėse susikirsdavo knygnešių keliai. Leidinius iš Tilžės ir Ragainės atnešdavo Garšvių draugijos žmonės, tarp jų Jurgis Bielinis ir Kazimieras Ūdra; sodyboje jie gaudavo maisto, nakvynę ir perduodavo krovinį tolesniam skirstymui.
Priemenėje išlikusi sena spinta dengė įėjimą į tarpsienio slėptuvę. Joje laikyta draudžiama lietuviška spauda, kurią vėliau po artimesnes ir tolimesnes apylinkes išnešiodavo Jonas Šaučiūnas, Juozas Mickūnaitis, Juozas ir Jurgis Baranauskai, Juozas Maldžius, Antanas Justinavičius bei kiti platintojai.
Tai dokumentuota sodybos funkcija, ne vėliau sukurta legenda. Muziejaus virtualioji paroda nurodo, kad dėl netikėtų caro žandarų kratų Liudvika Didžiulienė sunaikino dalį savo rankraščių, o cenzūros patikrai paimtas knygas kartais siųsdavo net į Sankt Peterburgą ir jas susigrąžinti būdavo sunku.
Biblioteka, rašytoja Žmona ir bibliografas Stanislovas
Stanislovas Didžiulis nuo 1870 m. slapta kaupė lituanistinę biblioteką, platino „Aušrą“ ir kitą lietuvišką spaudą, rinko tautosaką bei sudarinėjo lietuvių spaudos ir lituanikos bibliografijos rodykles. Muziejus biblioteką apibūdina kaip gausiausią to meto lituanistinį rinkinį provincijoje; ja naudojosi Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška ir Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Vertingiausią rinkinio dalį Stanislovas prieš mirtį perdavė Lietuvos universitetui.
Liudvika Didžiulienė-Žmona 1877 m. apsigyveno Griežionėlėse, platino draudžiamą spaudą, rinko tautosaką ir skelbė apsakymus bei publicistiką „Varpe“ ir „Ūkininke“. VLE išskiria jos apsakymą „Dėl tėvynės“, apysaką „Atgajėlė“, pjesę „Lietuvaitės“ ir atsiminimų knygą „Ką aš beatmenu“. 1896-1907 m. Mintaujoje ji laikė lietuvių moksleivių bendrabutį, o Pirmojo pasaulinio karo metais Jaltoje dirbo ligoninėje ir organizavo kultūrinę veiklą.
Stanislovo gimimo data patikimuose šaltiniuose nesutampa. VLE nurodo 1850 m. lapkričio 20 d., o muziejaus 2013 m. paskelbtas naujai rastas parapijos metrikų įrašas liudija 1856 m. lapkričio 14 d.; dabartiniame muziejaus puslapyje taip pat vartojami 1856-1927 m. Dėl šio neatitikimo vienos datos nereikėtų kartoti kaip neginčijamos.
1968 m. atidaryta ekspozicija pasakoja apie visą šeimą
Memorialinis muziejus sodyboje atidarytas 1968 m. Ekspozicija skirta ne tik Liudvikai ir Stanislovui, bet ir jų vaikams; tarp jų buvo rašytojai, gydytojai, vertėja ir mokytojas. 2018 m., minint muziejaus 50-metį, pasakojimas papildytas stendais apie šeimos ryšius ir Stanislovo asmeninę biblioteką.
Stenduose ir kambariuose rodomos šeimos bei artimųjų nuotraukos, Liudvikos rankraščių kopijos, laiškai, knygos, draudžiamos spaudos numeriai, indai, rankdarbiai ir jos suknelė. Gretimame kambaryje išlikę šeimos baldai: fortepijonas, skrynia, lova, stalelis, veidrodis ir paveikslai. Svarbiausią objektą - spintą su už jos esančia slėptuve - verta apžiūrėti kartu su muziejininko paaiškinimu.
Liudvika ir Stanislovas palaidoti netoli sodybos, Padvarninkų kalnelio senkapyje, kurį pašventino Juozas Tumas-Vaižgantas. Kapai nėra muziejaus vidaus ekspozicijos dalis, todėl norint juos aplankyti reikia atskirai suderinti maršrutą, gerbti kapinių rimtį ir neieškoti trumpinių per privačią žemę.
2026 m. liepos uždarymas svarbesnis už įprastą grafiką
2026 m. liepos 29 d. oficialus muziejaus puslapis skelbė, kad visą liepos mėnesį ekspozicija nelankoma, nes serga muziejininkė. Tai laikina išimtis, kuri turi viršenybę prieš tame pačiame puslapyje nurodytą įprastą grafiką. Prieš vykdami skambinkite oficialiu numeriu ir patvirtinkite, kad ekspozicija vėl atvira.
Įprastai gegužės-spalio mėnesiais skelbiamas darbo laikas yra antradienį-šeštadienį 8-17 val., o lapkričio-balandžio mėnesiais lankoma tik iš anksto susitarus. Ekskursija kainuoja 2 Eur, lengvatinis bilietas - 1,50 Eur, šeimos bilietas - 5 Eur; edukacinė programa kainuoja 3 Eur, lengvatinis jos bilietas - 2 Eur. Šiuos laikus, kainas ir nuolaidų sąlygas tikrinkite dar kartą, nes jie gali pasikeisti.
Sodyba yra atokiame Griežionėlių vienkiemyje, adresu Griežionėlių k. 1. Oficialios koordinatės 55.63438, 25.024363 žymi patį muziejaus kompleksą. Viešai nepateiktas išsamus bepakopio maršruto, pritaikyto tualeto ar garantuotos lankytojų stovėjimo vietos aprašas, todėl dėl judėjimo poreikių, įėjimo slenksčių ir parkavimo būtina tartis prieš kelionę.
