- Vieta
- Taurapilis, Tauragnų seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- Piliakalnis su papėdės gyvenviete ir pilkapynu
- Koordinatės
- 55.44812, 25.86962
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val.
- Geriausias metas
- giedra diena arba vakaras, kai nuo kalno aiškiausiai matosi Tauragno ežero kraštovaizdis
Taurapilio piliakalnis ir pilkapynas, Tauragnų pilies vieta
Piliakalnis ant Tauragno kranto
Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų, arba Tauragno, ežero kranto, prie to paties vardo kaimelio. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios pusės seniau saugojo gynybiniai įrenginiai.
Tauragnas nėra paprastas fonas. Tai giliausias Lietuvos ežeras, kurio didžiausias gylis siekia 62,5 m. Ežeras priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui, o jo apylinkės sudaro Tauragno kraštovaizdžio draustinį.
Piliakalnio sandara
Taurapilio piliakalnio šlaitai statūs, iki 14 m aukščio. Aikštelė trapecinė, 22 x 90 m dydžio. Vakariniame jos krašte supiltas 1 m aukščio ir 12 m pločio pylimas, rytiniame krašte - 0,4 m aukščio ir 6 m pločio pylimas.
Vakarinėje, pietinėje ir rytinėje pašlaitėse buvo iškastas 220 m ilgio, 25 m pločio ir 4 m gylio griovys. Todėl čia verta žiūrėti ne tik į gražų ežero vaizdą, bet ir į reljefą: vanduo, šlaitai, pylimai ir griovys kartu sudarė gynybinę sistemą.
Tauragnų pilis
Piliakalnis siejamas su Tauragnų pilimi. Ji paminėta 1373 m., o sunaikinta 1433 m. Pats piliakalnis datuojamas pirmu tūkstantmečiu-XV a. viduriu, tad jo istorija ilgesnė negu vien vėlyvųjų viduramžių pilies epizodas. Taurapilio piliakalnis ir pilkapynas nuo 1998 m. yra valstybės saugomas archeologijos paminklas.
Ties piliakalniu aptikta apie 4 ha papėdės gyvenvietė. Joje rasta molinis verpstukas ir keramikos dirbinių fragmentų - kuklūs, bet svarbūs kasdienio gyvenimo pėdsakai prie gynybinio centro.
Pilkapynas ir turtingas kapas
Maždaug 0,5 km į pietryčius nuo piliakalnio yra Taurapilio pilkapynas. Jis apniokotas, o sampilai siekia 5-11 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio.
1970-1971 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija, vadovaujama A. Tautavičiaus, ištyrė dalį pilkapių. Juose rasta ginklų, kario ir žirgo aprangos fragmentų, papuošalų ir geriamasis ragas. Išsiskiria vienas turtingiausių pirmo tūkstantmečio vidurio kapų su dviašmeniu kalaviju, sidabru kaustytu geriamuoju ragu, pentinų apkalais ir kitomis įkapėmis.
Padavimai apie kalno vidų
Vietos padavimuose pasakojama: žmonės pasakoję, kad kalno viršūnėje kadaise augęs storas ąžuolas, jo drevėje gyvenęs vaidila, o vaidilutės kūrenusios ugnį. Tai nėra archeologinis faktas, bet svarbus atminties sluoksnis, paaiškinantis, kodėl kalnas vietos pasakojimuose veikia kaip sakrali vieta.
Kitas padavimas sako, kad po krikščionybės įvedimo viršuje buvusi pastatyta bažnyčia, vėliau pradingusi kalno viduje. Sakoma, jog per Šv. Jono naktį piliakalnis akimirkai atsiveria, ir galima pamatyti požeminę bažnyčią bei girdėti vargonus.
