Pasakojamoji tautosaka
Lietuvių pasakos
Rinkitės iš 45 pasakojimų. Skaitykite redakcinius perpasakojimus, tyrinėkite motyvus, istoriją ir šaltinius.
Pasakų tekstai
Pasakų perpasakojimai ir analizės
Pasakų perpasakojimai, interpretacijos ir istorijos kontekstas pateikiami su šaltinių nuorodomis.
Kaip skaityti Lietuvių pasakas?
Pasakose svarbus ne vien vienas tekstas, o siužeto tipas ir jo variantai. Todėl pasakas verta skaityti pagal žanro atmainas: stebuklines, gyvūnų, buitines, novelines, formulines, pasakas apie kvailą velnią ir pasakas-legendas.
- Stebuklinės pasakos
Virsmai, kelionės į kitą pasaulį, gyvūno pavidalo sutuoktinis, pagalbininkai ir išbandymai.
- Gyvūnų pasakos
Lapės gudrumas, vilko plėšrumas, kiškio bailumas ir žmogaus pasaulio perkėlimas į gyvūnų elgesį.
- Buitinės ir juokų pasakos
Berno ir pono, vyro ir žmonos, gudruolio ir kvailio konfliktai, komiška atomazga ir socialinė satyra.
Stebuklinės pasakos
Virsmai, kelionės į kitą pasaulį, stebuklingi pagalbininkai ir išbandymai – nuo Eglės iki brolių paukščių.

Eglė žalčių karalienė yra viena garsiausių Lietuvių pasakų apie pažadą žalčiui, gyvenimą po vandeniu, išdavystę, kraujo ženklą ir motinos bei vaikų virsmą…

Pasaka apie seserį, kuri turi išvaduoti brolius, paverstus juodvarniais, išlaikydama tylos, darbo ir kantrybės išbandymą.

Sigutė yra našlaitės ir pamotės konflikto pasaka apie neteisybę, slaptą pagalbą, kantrumą ir galutinį tiesos atpažinimą.

Pasaka apie seserį Elenytę ir brolius, kurių likimą keičia užkeikimas, kelionė, atpažinimas ir ištikimybės išbandymas.

Stebuklinė pasaka apie gulbės pavidalo moterį, karaliaus santuoką, slaptą tikrąją tapatybę ir pažeistą pasitikėjimą.

Pasaka apie seserį, pavojingą slibiną, išbandymą prie vandens ar miško ribos ir drąsą, kuri išgelbsti šeimą.

Pasaka apie vaikus Jurgiuką ir Elenytę, kelionę iš pavojingų namų, išbandymus ir brolišką bei seserišką ištikimybę.

Našlaitės Elenytės ir Joniuko aviniuko pasaka jungia našlaitystę, brolišką ryšį, gyvūno pavidalo artimąjį ir neteisybės atitaisymą.

Pasaka apie dvi mergaites, kurios gauna skirtingas dovanas pagal savo elgesį: našlaitė už gerumą, pamotės duktė už puikybę ir tingumą.

Pasaka apie stebuklingus vaikus, aukso ženklus, pavydą, pakeitimą ir galutinį tikrosios kilmės atpažinimą.

Pasaka apie milžinišką jėgą, velnių malūną ir situaciją, kurioje antgamtinis pavojus įveikiamas gudrumu arba neįprasta drąsa.

Visa pasaka apie du brolius, laukus ir Šalčio dovanas: vieną paliktą moterį išgelbsti šilti drabužiai, o kito brolio mėginimas pakartoti laimę baigiasi nelaime.

Visa pasaka apie kalbančią obelaitę, duonos prašantį žmogų ir vis didėjančius jo norus: gavęs karalystę, jis užsimano dieviškos galios visai šeimai.

Visa Ožkabaliuose užrašyta pasaka apie motiną, dukterį ir saldžią košę verdantį puodelį: viena komanda pradeda virimą, bet jam sustabdyti reikia kitos.

Visa pasaka apie tris nepaprastus žentus ir senutį, kuris nori pakartoti jų darbus: blynų kepimas, nakvynė ant stogo ir pirtis baigiasi vis skaudžiau.
Gyvūnų pasakos
Lapės gudrumas, vilko plėšrumas ir kiškio baimė – gyvūnai veikia kaip žmonių santykių veidrodis.

Visa pasaka pagal 1958 m. Vilniuje užrašytą variantą: lapė dukart pagrobia gaidelį, o katinėlis jį gelbsti. Su tradiciniu dainuojamu pagalbos šauksmu.

Pasaka apie vilką, kuris apgaule bando patekti pas ožiukus, ir motiną ožką, grąžinančią vaikams saugumą.

Trumpa gyvūnų pasaka apie ožkelę, melą, nepelnytą kaltinimą ir galiausiai išaiškėjančią tiesą.

Žiemos gyvūnų pasaka apie lapės gudrumą, vilko ar kitų veikėjų patiklumą ir komišką apgaulės atomazgą.

Gyvūnų pasaka apie lapę, kuri pristato katiną kaip galingą vyrą, ir miško žvėris, apgautus baimės bei įvaizdžio.

Komiška pasaka apie kiaulę-kūmą, netikrą giminystę, godumą ar kvailumą ir socialinį juoką, kylantį iš buitinės apgaulės.

Visa gyvūnų pasaka apie tariamą žvėrių taiką: tetervinas patikrina lapės žodžius pranešdamas apie artėjančius šunis.

Gyvūnų pasaka apie lapės šimtą gudrybių ir vienintelį katino mokėjimą. Visas Palangoje užrašyto varianto perpasakojimas.

Trumpa gyvūnų pasaka apie vilko pažadą atsilyginti varnai, ištraukusiai kaulą. Visas 1938 m. Salake užrašyto varianto perpasakojimas.

Visa pasaka apie Meciūtę ir vilko kartojamą giesmę pagal 1939 m. užrašymą. Išlaikyta baugi įvykių eiga ir mergaitės išsigelbėjimas.
Buitinės ir juokų pasakos
Berno ir pono, gudruolio ir kvailio konfliktai su komiška atomazga ir socialine satyra.

Reprezentacinė pasaka apie kvailą velnią, kuriame žmogus gudrumu ir kasdieniu protu įveikia antgamtinį, bet patiklų priešininką.

Pamokomoji buitinė pasaka apie žmogų, kuris skundžiasi nieko neturįs, kol supranta darbo, saiko ir atsakomybės vertę.

Buitinė pasaka apie valstietį, kuris išsisuka iš stipresniųjų spaudimo ne jėga, o greitu protu, kalba ir tiksliu situacijos supratimu.

Pasaka apie berną, kuris su ponu atsiskaito taip gudriai, kad darbo, algos ar skolos santykis apsiverčia jo naudai.

Buitinė pasaka apie pavogtą jautį, įtarimą, gudrų kaltės išaiškinimą ir teisingumo atkūrimą kaimo bendruomenėje.

Melų pasaka apie du pasakotojus, kurie rungiasi ne tiesa, o vis neįtikimesniais išsigalvojimais ir komiška vaizduote.

Pamokomoji pasaka apie tingų sūnų, kuris per išbandymus turi suprasti darbo, savarankiškumo ir atsakomybės vertę.
Novelinės pasakos
Gudrūs atsakymai, žmonių sprendimai ir netikėtos gyvenimiškų istorijų atomazgos.

Visa novelinė pasaka apie mįslingai kalbantį vaiką, du kelius ir karaliaus įsakymus. Pagal 1932 m. Linkuvoje užrašytą variantą.

Visa pasaka apie poną, nežinantį bėdos, ir piemenį, atsakantį į karaliaus klausimus. Mėnulio svoris, pasaulio vidurys ir negirdėta naujiena.

Visa pasaka apie virėją, dukart patiekiantį liežuvį: brangiausią ir prasčiausią mėsą. Pagal 1961 m. Kartenoje užrašytą variantą.

Visa novelinė pasaka apie kareivį, pirmą kartą pamačiusį karalių, ir tris klausimus apie dangų bei žemę. Ožkabalių variantas, 1904 m.
Formulinės ir melų pasakos
Kartojimu, grandine ir ritmu paremti pasakojimai bei melų pasakos – kalba kaip žaidimas.

Žaidybinė pasaka apie neįmanomus įvykius, paradoksus ir pasakotojo vaizduotę, kuri sąmoningai kuria tai, kas negirdėta ir neregėta.

Trumpa pasaka be galo apie žilą vilką ir vartus: visas kartojamas pasakojimas, 1905 m. šaltinio nuoroda ir sekimo patarimai.

Vos kelių sakinių pasaka be galo: gaidys užgieda ir pasakojimas prasideda iš naujo. Seirijų apylinkėse užrašytas variantas.

Pasaka be galo apie senelį, senelę ir baltą avelę. Visas trumpasis pasakojimas pagal 1928 m. Plikiškių kaimo užrašymą.

Pasaka be galo, kurioje bulves skutantys senis ir senutė vakare ima sekti tą pačią pasaką. Variantą 1935 m. užrašė M. Stonys.

Grandininė pasaka apie milžinišką ropę ir dešimt pagalbininkų. Visas 1930 m. užrašyto lietuviško varianto perpasakojimas.

Visa grandininė pasaka apie užspringusį gaidelį ir vištos kelionę vandens. Išlaikyta pagalbos grandinė; pažymėti dainuojamieji prašymai.

Visa grandininė pasaka apie siuvėją, adatą ir nenorinčius padėti veikėjus. Pagal apie 1931 m. Stirbaičiuose užrašytą variantą.

Grandininė pasaka apie žvirblį, jo nesupantį kietį ir vis ilgėjančią grasinimų seką. Pagal V. Basanavičiaus 1901 m. užrašymą.
Tęskite pažintį
Siužetai ir motyvai
Pasirinkite pasakojimą, teminę grupę arba mitologinio veikėjo paaiškinimą.
Žanro šakos ir šaltiniai
- Stebuklinės pasakos
Pasakojimai apie Eglę, brolių virsmus, stebuklingus pagalbininkus ir keliones į kitą pasaulį.
- Pasakos apie gyvūnus
Lapė, vilkas, meška, kiškis, gaidys, gandras ir kiti veikėjai, per kuriuos pasakos kalba apie žmonių santykius.
- Buitinės pasakos
Gudruolio, pono, dvasininko, sutuoktinių ir socialinio konflikto pasakos.