- Vieta
- Pasvalio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- karstinių smegduobių parkas mieste
- Adresas
- Panevėžio g., Pasvalys
- Koordinatės
- 56.05570, 24.39744
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; daugiau su Pasvalio miesto maršrutu
- Geriausias metas
- sausą dieną, kai patogu vaikščioti tarp smegduobių ir apžiūrėti reljefą
Avižonio duobės
Pasvalio smegduobių parkas: gipso karstas miesto pakraštyje
Pasvalio smegduobių parkas yra Panevėžio gatvės aplinkoje, tarp miesto ir Via Baltica magistralės. Tai 8 ha parkas, kuriame yra keliasdešimt įvairaus dydžio smegduobių - vienas patogiausių būdų vienoje vietoje pamatyti karstinį reljefą, įprastai išbarstytą po didelę teritoriją.
Smegduobės čia susidaro dėl gipso karsto: Šiaurės Lietuvoje tirpus gipsas slūgso arti žemės paviršiaus, vandeniui jį tirpinant gilumoje atsiveria ertmės, o virš jų esančiam gruntui įgriuvus paviršiuje atsiranda piltuvo formos duobė. Pasvalys priklauso Šiaurės Lietuvos karstiniam rajonui, o smegduobių parkas yra viena miesto kultūros ir poilsio erdvių; karstas dažnai aiškinamas per Biržus, bet Pasvalio parkas rodo, kad tai platesnio regiono geologinė tikrovė.
Avižonio duobės: vietos vardo ir prisitaikymo istorija
Istoriškai ši vieta vadinta Avižonio duobėmis, nes žemė priklausė Avižonių ūkininkams. Čia nebuvo statomi namai ir nebuvo įmanoma įprasta žemdirbystė - smegduobių laukas diktavo, kur žemę galima dirbti, o kur ji bet kada gali įgriūti.
Tokia istorija padeda suprasti praktinį santykį su karstu: žmonės ne tik grožėjosi neįprastu reljefu, bet ir prie jo prisitaikė, vengdami statyti ten, kur žemė gali keistis. Šis prisitaikymo bruožas yra visos Šiaurės Lietuvos karstinės juostos - maždaug septynių kilometrų pločio, einančios per Biržų ir Pasvalio rajonus, - kasdienybės dalis.
Kiek Pasvalio smegduobių čia būta ir kaip jos kinta
Karstinis reljefas yra gyvas: smegduobių skaičius kinta, dalis duburių užsilygina ar apauga, atsiranda naujų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kasmet rengia naujų smegduobių skaičiavimus Šiaurės Lietuvoje, todėl Pasvalio parką verta matyti ne kaip sustingusį paminklą, o kaip nuolat besikeičiančią geologinę sistemą.
Dėl šios priežasties Pasvalio smegduobių parkas yra ne tik pasivaikščiojimo vieta, bet ir patogi mokomoji erdvė: vienoje vietoje galima palyginti senas, apaugusias ir naujesnes, ryškesnes duobes ir suprasti, kaip gipso tirpimas formuoja paviršių.
Amfiteatras duburyje, Brazdžionio paminklas ir aktyvaus poilsio erdvės
Parką pradėta tvarkyti 2004 m., o lankytojams jis atvertas 2009 m. gegužę. Viena didesnių sausų smegduobių pritaikyta amfiteatrui, kuriame vyksta miesto kultūros renginiai - geologinis duburys čia tapo natūralia scena ir žiūrovų erdve.
2007 m. parke atidengtas poeto Bernardo Brazdžionio, kilusio iš Pasvalio krašto, atminimo paminklas (skulptorius Arūnas Grušas), 2011 m. pastatyti šeši religiniai stogastulpiai. Vėliau parkas papildytas aktyvaus poilsio erdvėmis: 2021 m. įrengtas ekstremalaus sporto parkas riedlentėms, BMX ir riedučiams, o 2024 m. - 18 metimo stočių disko golfo aikštynas.
Kaip lankyti Pasvalio smegduobių parką
Tai laisvai lankoma miesto lauko erdvė, todėl atskiro darbo laiko ar bilieto patikrintuose šaltiniuose nenurodoma. Lankant elkitės kaip karstiniame reljefe: laikykitės takų, neardykite šlaitų, venkite rizikingų vietų po lietaus ir saugokite parko infrastruktūrą.
Parkui pakanka 30-60 min., bet jį verta derinti su kitais Pasvalio objektais (Pasvalio krašto muziejumi, Žalsvuoju mineralinio vandens šaltiniu) ir platesniu Šiaurės Lietuvos karstinio kraštovaizdžio maršrutu - Likėnais, Karvės ola ar Kirkilais.
