Pienionių miškas, Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių regioninis parkas
geologinis ir mitologinis riedulys Anykščių šilelyje
55.50800, 25.07100
20-45 min.
visus metus, bet patogiausia sausu taku per Anykščių šilelį
Pašventupio akmuo
Antras garsus Anykščių akmuo prie Šventosios
Puntuko brolis dažnai lieka Puntuko šešėlyje, tačiau tai savarankiškai įdomus riedulys. VLE jį pateikia kaip Puntuko Brolį arba Pašventupio akmenį - riedulį Anykščių rajone, į pietvakarius nuo Anykščių, į rytus nuo Šeimyniškių kaimo, Pienionių miške, dešiniajame Šventosios krante. Tai svarbus orientyras, nes nemažai lankytojų klaidingai mano, kad akmuo guli toje pačioje pusėje kaip ir Puntukas.
Kitas jo vardas - Pašventupio akmuo - padeda suprasti vietą: riedulys yra prie Šventosios upės kraštovaizdžio, Anykščių regioninio parko Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, o ne miesto aikštėje ar muziejuje. VLE nurodo, kad nuo Puntuko brolio iki paties Puntuko - apie 3 km, tad du garsiausi krašto rieduliai sudaro vieną pažintinį lauką.
Puntuko brolio matmenys ir geologija
VLE pateikia tikslius matmenis: didesnioji riedulio dalis yra žemėje, o virš žemės matomos dalies aukštis - 1,85 m, ilgis - 5,94 m, plotis - 4,70 m, didžiausia horizontali apimtis - 18,57 m. Antžeminė dalis yra netaisyklingos trigoninės piramidės su suapvalinta viršūne formos; jos briaunas ir kampus nugludino ledas ir vanduo. Saugoma.lt apytiksliai nurodo 6 x 4 x 1,7 m matmenis ir pažymi, kad atkasus akmuo savo dydžiu galėtų varžytis su pačiu Puntuku.
Pagal petrologinę sudėtį VLE Puntuko brolį apibūdina kaip pilkšvai rausvą, vidutingrūdį granitą, kurio sudėtyje vyrauja plagioklazai, kvarcas ir mikroklinas. Akmuo suskilęs, didžiausias plyšys yra pleišto formos, o paviršius vietomis apsamanojęs. Vienas riedulio kraštas įskilęs, todėl saugoma.lt jį lygina su prasižiojusiu, suakmenėjusiu žvėrimi.
Ledynų atneštas eratinis riedulys
Kaip ir Puntukas, Puntuko brolis yra eratinis (atneštinis) riedulys. VLE nurodo, kad jį atvilko pleistoceno laikotarpio kontinentiniai ledynai iš Skandinavijos, o vieną riedulio šoną ženklina kelių krypčių ryškūs lygiagretūs įbrėžimai - ledyno judėjimo žymės. Tokie akmenys yra kraštovaizdžio atmintis apie procesus, gerokai senesnius už žmogaus istoriją.
Akmens amžių padeda nustatyti ir laboratoriniai tyrimai. VLE remiasi Prancūzijos laboratorijoje atliktais kvarco tyrimais, pagal kuriuos riedulį dengęs ledas ištirpo prieš 14 200 metų. Puntuko brolį moksliškai aprašė A. Linčius (1989), Vidas Mikulėnas (1998) ir G. Skridlaitė (2003), todėl tai vienas geriau ištirtų krašto riedulių.
Mitologinė reikšmė ir Vienuolio pasakojimai
Puntuko brolio vardas rodo giminystę su garsesniu Puntuku. Tai nėra geologinis terminas - tai kultūrinis būdas susieti kelis didelius krašto akmenis į bendrą pasakojimų lauką. VLE pažymi, kad riedulys turi mitologinę ir kraštovaizdžio reikšmę ir nuo 2005 m. yra regioninės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Su akmeniu siejamos ir vietos legendos. VLE nurodo, kad prie Puntuko brolio lankytis mėgo rašytojas Antanas Vienuolis; pasak jo, kadaise prie riedulio buvusi senovės lietuvių šventykla, kurios liekanų dar būta išlikę. Vienoje legendų pasakojama, kad akmuo į žemę susmego krisdamas iš dangaus. Tokius pasakojimus verta priimti kaip vietos vaizduotę ir tautosaką, o ne kaip faktinę akmens kilmę.
Saugomas objektas ir kaimynystė
VLE nurodo, kad Puntuko brolis saugomas nuo 1964 m., o geologinio gamtos paminklo statusą turi nuo 2000 m. Riedulys guli nedidelėje lygioje aikštelėje, aplink auga pušys, eglės, alksniai ir ievos, o pro pat akmenį iš šiaurinės pusės eina pėsčiųjų takas. Saugoma.lt mini, kad prieigose įrengtas miško keliukas ir laiptai.
Aplink Puntuko brolį telkiasi ir kiti paveldo objektai. VLE nurodo, kad šiaurės rytuose yra Pašventupio pilkapiai (archeologinis paveldas), už maždaug 2 km pietvakariuose - A. Vienuolio gimtoji sodyba ir šaltinis Karalienės liūnas, o kitame Šventosios krante - Šlavės atodanga. Tai leidžia akmenį planuoti kaip vieną didesnio Anykščių šilelio maršruto sustojimą.
Kaip lankyti Puntuko brolį
Puntuko brolį geriausia lankyti kaip trumpą sustojimą Anykščių šilelyje. Jei jau vykstate prie Puntuko akmens ar Lajų tako, skirkite papildomo laiko mažiau triukšmingai šilelio vietai prie Šventosios. Reikia turėti omenyje, kad akmuo yra kitoje upės pusėje nei Puntukas, todėl maršrutą verta pasitikrinti žemėlapyje.
Akmuo yra lauko objektas - įprastam savarankiškam apsilankymui bilieto nereikia, tačiau takų būklė priklauso nuo sezono. Po lietaus pušyno takai gali būti šlapi, o žiemą slidūs. Kadangi tai saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas, ant riedulio lipti nereikėtų, o samanotą paviršių geriausia apžiūrėti nuo tako.
