- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- Istorinis daugiakonfesio miesto urbanistinis centras
- Koordinatės
- 55.28673, 23.97977
- Kiek skirti laiko
- 1,5-3 val.
- Geriausias metas
- pėsčiomis šviesiu paros metu; ramesnę darbo dieną lengviau skaityti aikštes ir gatves
Senamiestis kaip vientisas objektas
Kėdainių senamiestis nėra viena aikštė ar vienas gražus fasadas. Jis saugomas kaip istorinis urbanistinis centras (apie 87 ha dešiniajame Nevėžio krante), kurio vertė atsiranda iš gatvių tinklo, rinkų, užstatymo, maldos namų, Nevėžio pakrantės ir miesto istorijos sluoksnių.
Todėl geriausias būdas lankyti Kėdainius yra eiti pėsčiomis. Reikia leisti sau pereiti nuo Didžiosios Rinkos iki Senosios Rinkos, įsukti į Radvilų, Didžiąją, Josvainių ir J. Basanavičiaus gatves, stebėti, kaip keičiasi aikštės, užstatymas ir sakraliniai akcentai.
Nuo 1372 m. iki Magdeburgo teisių
Kėdainiai pirmą kartą minimi 1372 m. (Vygando Marburgiečio kronikoje). Iki XV a. vidurio vieta priklausė didžiajam kunigaikščiui, 1447 m. atiteko Radviloms, o 1544-1614 m. - Kiškų giminei. 1590 m. Jonas Kiška miestui išrūpino Magdeburgo teises ir herbą; vėliau teisės kelis kartus atnaujintos.
Šios datos svarbios todėl, kad senamiestis nėra vėlyvas dekoratyvus centras. Jis augo kaip prekybos, kelių, amatų ir savivaldos vieta, o rinka čia buvo ne graži tuščia aikštė, bet miesto ekonominis ir teisinis branduolys.
Radvilos, mauzoliejus ir daugiakonfesis miestas
1614 m. Kėdainiai atiteko Biržų-Dubingių šakos Radviloms ir tapo Kėdainių grafystės centru. Nuo 1627 m. mieste laisvai kūrėsi įvairių tautybių ir tikybų žmonės - olandai, vokiečiai, škotai reformatai, žydai; 1625 m. įsteigta reformatų mokykla, nuo 1631 m. tapusi gimnazija. Šį sluoksnį geriausiai rodo skirtingų konfesijų maldos namai: evangelikų reformatų, liuteronų, Šv. Juozapo, Viešpaties Atsimainymo ir Šv. Jurgio bažnyčios bei sinagogų kompleksas.
Svarbiausias šios epochos paminklas - evangelikų reformatų bažnyčia (medinė 1629 m., mūrinė 1631-1652 m.), po kuria įrengtas Radvilų mauzoliejus - vienintelis išlikęs Radvilų mauzoliejus Lietuvoje. Jame saugomi 6 unikalūs XVII a. sarkofagai, tarp jų Kristupo I Radvilos Perkūno ir Jonušo II Radvilos; pastarojo sarkofagas priskiriamas Torunės auksakaliui Johannui Christianui Bierpfaffui.
Didžioji ir Senoji Rinkos
Didžioji Rinka yra vienas svarbiausių Kėdainių senamiesčio taškų. Joje geriausiai juntamas prekybinio miesto mastelis: aikštė suformuota ne vien ceremonijoms, bet ir kasdieniam miesto judėjimui, turgui ir susitikimams. Senamiestyje istoriškai būta net kelių rinkų ir tankaus gatvių tinklo.
Senoji Rinka leidžia matyti dar kitą sluoksnį - ankstesnį miesto centrą ir gatvių logiką. Einant tarp šių aikščių galima suprasti, kodėl Kėdainiai yra vertingi kaip urbanistinis audinys, o ne pavienių objektų rinkinys.
1655 m. Kėdainių sutartis ir vėlesni lūžiai
1655 m. spalio 20 d. Jonušas Radvila ir per 1100 LDK didikų pasirašė Kėdainių sutartį, kuria nutraukta unija su Lenkija ir sudaryta unija su Švedija, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas Švedijos karalius Karolis X Gustavas. Po 1656 m. sukilimo prieš švedus sutartis nustojo galioti, bet ji rodo, kad miestas buvo politinių sprendimų erdvė.
Vėliau miesto raidą keitė geležinkelis - 1871 m. nutiesta Liepojos-Romnų linija paskatino pramonę. Miesto teisės buvo prarastos 1817 m. ir atkurtos 1919 m. Senamiestyje šie sluoksniai matomi per užstatymo kaitą, gatvių funkcijas ir miesto centro gyvybę; buvusio dvaro parke išliko net rytietiškos architektūros minaretas (apie 1880 m.).
Lankymas be bilieto
Kėdainių senamiestis yra atvira miesto erdvė, todėl jam netaikomas vienas darbo laikas ar bendras bilietas. Aikštes, gatves ir išorės architektūrą galima apžiūrėti savarankiškai.
Jei norite patekti į konkrečius muziejus, bažnyčias ar ekspozicijas - pavyzdžiui, Radvilų mauzoliejų ar Daugiakultūrį centrą - reikia tikrinti jų atskirą darbo laiką ir bilietus. Senamiesčio maršrutui patogiausia rinktis šviesų paros metą ir patogią avalynę, nes tik pėsčiomis atsiskleidžia gatvių ir rinkų struktūra.
