- Vieta
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- Nevėžio tvenkinio pakrantės pėsčiųjų ir dviračių maršrutas su poilsio infrastruktūra
- Adresas
- J. Biliūno g. ir Pajuostės pl. pusė, Panevėžys
- Koordinatės
- 55.73249, 24.38649
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val. pagrindinėms terasoms ir kelioms poilsio zonoms; 2,5-4 val. ilgesniam pasivaikščiojimui su grįžimu
- Geriausias metas
- gegužė-rugsėjis pakrantei ir poilsiui; maudytis tik gavus naujausią vandens kokybės informaciją
Ekrano marios, Nevėžio upės užtvanka, Panevėžio marios, Ekrano tvenkinys
Pakrantės objektas yra ilga viešoji erdvė, o žemėlapio taškas žymi jos atpažįstamą terasą
„Ekrano“ marių pakrantė nėra vienas apžvalgos taškas ar vien tik paplūdimys. Lankymui pritaikyta erdvė driekiasi J. Biliūno gatvės ir Pajuostės plento pusėje, jungdama asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių taką, prie vandens vedančius medinius takelius, terasas, sporto aikšteles ir ramesnes poilsio vietas. Oficialiuose miesto leidiniuose dažnai minimas maždaug 4 km sutvarkytos pakrantės ruožas, tačiau realus nueitas atstumas priklauso nuo pasirinkto pradžios taško ir atšakų.
Šio puslapio smeigtukas 55.732489, 24.386489 rodo ne viso tvenkinio centrą, o reprezentatyvų lankymo tašką prie „Ekrano“ marių terasos. Tiksliausia kelionę planuoti kaip linijinį maršrutą: išsirinkti kelias zonas ir grįžti tuo pačiu taku arba iš anksto numatyti kitą išėjimą. Pirmam apsilankymui verta pradėti nuo terasos, tada eiti J. Biliūno gatvės kryptimi iki valčių nuleidimo, sporto ar vaikų zonų pagal vietoje esančias nuorodas.
Takas yra ir susisiekimo jungtis. Projekto metu atnaujinta dalis J. Biliūno gatvės šaligatvio, Pajuostės plento apšvietimas ir autobusų stotelės danga, įrengtos automobilių stovėjimo vietos, o maršrutas sujungtas su Skaistakalnio parko kryptimi. Dėl renginių ir sezoninių darbų atskirose aikštelėse eismas gali būti laikinai ribojamas.
Tvenkinys pradėtas statyti pramonei, bet nuo 1980 m. tapo ir miesto poilsiaviete
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos istorinis įrašas nurodo, kad didžiausios Nevėžio užtvankos statyba pradėta 1976 m. Užtvanka su tiltu baigta 1979 m., o 1980 m. objektas oficialiai atidarytas. Taip susiformavo 84 ha vandens telkinys, kurio didžiausias gylis siekia 6 m, o tūris - apie 1,9 mln. kubinių metrų.
Pagrindinė paskirtis buvo tiekti techninį vandenį šiaurės rytų pramonės įmonėms, pirmiausia netoliese veikusiai kineskopų gamyklai „Ekranas“. Iš jos kilo plačiausiai prigijęs marių pavadinimas, nors gyventojai telkinį vadino ir Panevėžio mariomis. Bibliotekos pateiktoje sovietmečio statybos istorijoje aiškinama, kad nestandartinis miesto hidrotechninis objektas dokumentuose buvo įvardytas priešgaisriniu tvenkiniu.
Po vandeniu atsidūrė daugiausia krūmais apaugęs laukas, ne gyvenamųjų namų kvartalas. Prie naujojo tvenkinio jau tuomet įrengtas paplūdimys, todėl dabartinė rekreacija nėra visiškai nauja telkinio funkcija. Pasikeitė jos mastas: buvęs pramoninio vandens rezervuaras virto nuosekliai tvarkoma miesto pakrante.
2,5 m pločio takas veda į 11 skirtingų poilsio ir pramogų zonų
Savivaldybės projektas vietoje seno tako numatė 2,5 m pločio asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių trasą. Nuo jos pasiekiama 11 poilsio ir pramogų zonų: iškylų ir laužaviečių vietos, paplūdimio tinklinis, vaikų žaidimų įrenginiai, lauko treniruokliai, diskgolfas, suolai ir prie vandens vedantys mediniai takai su pontoniniais tilteliais. Ne kiekviena veikla sutelkta vienoje aikštelėje, todėl viską apžiūrėti patogiau judant pakrante.
Ryškiausias architektūrinis akcentas yra kampuota medinė terasa virš vandens. Joje įkomponuota mėlyna tinklinė poilsio juosta, o laiptuotas lentų paviršius leidžia sėdėti skirtinguose aukščiuose. Kitur įrengtos mažesnės medinės platformos, tilteliai ir apžvalgos vietos. Tai ne natūralus laukinis krantas, bet sąmoningai suprojektuota miesto rekreacinė infrastruktūra.
Vandens veikloms įrengta mažų laivelių nuleidimo vieta, pontoninis baidarių nuleidimo ir iškėlimo taškas bei trumpalaikio prisišvartavimo vieta. Šie statiniai savaime nereiškia, kad vietoje visada nuomojamos baidarės, irklentės ar veikia privatus vandens pramogų verslas. Inventoriaus nuomą, darbo laiką ir kainas tikrinkite tiesiogiai pas konkretų operatorių.
Oficialus paplūdimys yra tik viena pakrantės dalis, o vandens tyrimo rezultatas galioja konkrečiai datai
Prie Nevėžio upės užtvankos veikia oficialus Panevėžio miesto paplūdimys. 2026 m. sezonui savivaldybė skelbė persirengimo kabinas, informacines lentas, tualetus, atliekų konteinerius ir plūdurais pažymėtą maudymosi zoną. Oficiali priežiūra planuota nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 d., vandens mėginius tiriant kas dvi savaites, o smėlį - kartą per mėnesį.
2026-07-13 paskelbtame naujausiame tyrime paplūdimio prie Nevėžio užtvankos vanduo buvo skaidrus ir mikrobiologiniai rodikliai leido maudytis, smėlis buvo švarus. Tai nėra nuolatinė garantija visam sezonui. Po liūčių, karščių ar kito mėginių ciklo būklė gali pasikeisti, todėl prieš lipdami į vandenį skaitykite naujausią savivaldybės pranešimą ir lentą pačiame paplūdimyje.
Visa ilga pakrantė nėra viena vienodai prižiūrima maudykla. 2026 m. savivaldybė atskirai stebėjo oficialų paplūdimį ir kelias kitas pamėgtas maudymosi vietas prie užtvankos. Maudykitės tik aiškiai pažymėtoje zonoje, nešokite nuo poilsio terasų ar pontoninių takų ir nepainiokite gražaus priėjimo prie vandens su patvirtinta maudymosi vieta.
Užbaigtą J. Biliūno pusės pakrantę svarbu atskirti nuo dar projektuotos šiaurinės krantinės
Dabartinė lankoma infrastruktūra sukurta etapais. J. Biliūno gatvės jungties ir dalies susisiekimo darbai užbaigti 2020 m. rugsėjį, pagrindinių takų bei poilsio zonų darbai - 2021 m. gegužę, o visa projekto eiga oficialiai pažymėta baigta 2024-03-15. Todėl senesniuose tekstuose pasitaikantys 2020 ar 2021 m. metai žymi atskirus etapus, ne viso projekto vieną atidarymo datą.
Kita situacija yra šiaurinėje marių pusėje prie Elektronikos gatvės. 2026-05-29 savivaldybė skelbė, kad naujos rekreacinės erdvės dokumentai tebebuvo projektinių pasiūlymų stadijoje. Ten planuotas smėlio paplūdimys, nauja maudymosi zona, terasa, pontonai, sporto ir vaikų aikštelės, dušai bei gelbėtojų patalpos aprašo būsimą projektą, o ne jau veikiančias paslaugas.
Planuodami kelionę remkitės įrengta J. Biliūno gatvės ir Pajuostės plento pusės pakrante. Šiaurinio kranto būklę tikrinkite atskirai, nes iki projekto pabaigos gali keistis privažiavimas, statybų ribos ir galimybė prieiti prie vandens.
Vieša erdvė neturi bilietų, tačiau maršrutas nėra vienodai prieinamas ir saugus visomis sąlygomis
Savivaldybės pakrantės projekte nenurodyta kasa, bilietas ar vartų darbo laikas. Takas ir viešos poilsio zonos lankomos nemokamai, praktiškiausia - šviesiu metu. Mokamos gali būti tik atskirų operatorių paslaugos ar renginiai, o jų kainos nėra pakrantės lankymo mokestis.
Pagrindinė 2,5 m asfaltuota trasa, nuožulnūs priėjimai ir dalis sutvarkytų zonų tinka patogesniam judėjimui, tačiau pontoniniai lieptai, medinės atšakos, pakrantės nuolydžiai ar laikinai remontuojama danga gali būti nevienodi. Nerasta naujo audito, patvirtinančio visišką kiekvienos zonos prieinamumą, todėl vežimėliu vykstantis lankytojas turėtų iš anksto rinktis konkretų įėjimą ir trumpesnę trasą.
Žiemą užtvankos ledas nėra automatiškai saugus. 2026 m. savivaldybė prie „Ekrano“ marių pastatė įspėjamuosius ženklus ir priminė, kad sniegas bei temperatūros svyravimai slepia plonesnį ledą ir properšas. Šiltuoju metu saugokite vaikus prie neužtvertų vandens kraštų, o dviračiu judėkite taip, kad bendrame take liktų vietos pėstiesiems.
