- Vieta
- Joniškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Joniškio rajonas
- Tipas
- buvusio karjero atvertas viršutinio devono Žagarės svitos dolomito pjūvis
- Adresas
- Dolomito ir Žvelgaičių gatvių sankirta, Žagarė, Joniškio r.
- Koordinatės
- 56.36495, 23.25706
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; iki 1 val., jei lėtai apžiūrėsite sluoksnius ir kalkių degimo krosnies liekanas
- Geriausias metas
- sausa diena nuo pavasario iki rudens, kai laiptai ir buvusio karjero dugnas neapledėję, o dolomito sluoksnių neuždengia sniegas
Žagarės dolomito atodanga, Žagarės dolomitų karjeras
Atvykite prie buvusio karjero, ne prie kitos Švėtės atodangos
Žagarės atodangos lankymo taškas yra šiaurinėje miesto dalyje, ties Dolomito ir Žvelgaičių gatvių sankirta. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija skelbia koordinates 56.36495, 23.257057. Jos žymi patį objektą ir tinkamą orientyrą atvykstant, bet ne rezervuotą automobilių stovėjimo vietą. Važiuokite iki gatvių sankirtos, tuomet vadovaukitės vietos rodyklėmis ir nebandykite automobiliu leistis į buvusio karjero daubą.
Svarbu nesupainioti dviejų objektų. Žagarės atodanga yra žmogaus kasybos atvertas U formos karjero galas, o Švėtės atodanga yra natūralus upės kranto pjūvis maždaug 3 km pasroviui nuo miestelio. Pastaroji siekia apie 8 m aukštį, tačiau šis skaičius Žagarės karjero sienelėms netinka.
Savivaldybė 2025 m. pradėjo atodangos pritaikymo lankymui projektą, kurio planuojama pabaiga yra 2029 m. antrasis ketvirtis. Automobilių aikštelė, nauji takai, apžvalgos terasos, poilsio erdvės ir geresnis prieinamumas yra projekto siekiai, o ne patvirtintas dabartinių patogumų sąrašas. Iki darbų pabaigos galimi laikini aptvėrimai ar pakeista prieiga, todėl prieš kelionę verta tikrinti savivaldybės ir parko pranešimus.
360 mln. metų Žagarės svita prasidėjo šiltos jūros dugne
Maždaug prieš 360 mln. metų, vėlyvojo devono famenio amžiuje, dabartinės Žagarės vietoje tyvuliavo šilta druskinga jūra. Jos dugne kauptos karbonatinės nuosėdos ilgainiui virto dolomitu. Geologai šį pamatinių uolienų vienetą vadina viršutinio devono Žagarės svita ir žymi D3žg. Svitos pavadinimas siejamas su Žagare, tačiau jos uolienos paplitusios gerokai platesnėje Šiaurės Vakarų Lietuvos dalyje.
Vėlesni ledynai dalį viršutinių nuogulų nugremžė, o paskutiniam ledui traukiantis maždaug prieš 13 tūkst. metų paviršiuje liko smėlio, žvyro ir moreninio priemolio. Todėl Žagarės apylinkėse senasis dolomitas slūgso neįprastai sekliai, po maždaug 0,3-6 m kvartero danga. Pats dolomito klodas buvusio karjero vietoje siekia apie 12 m, nors lankytojas mato tik jo viršutinę dalį.
Lietuvos geologijos tarnybos aprašyme dolomitas yra šviesiai pilkas, vietomis žalsvo atspalvio, smulkiai arba vidutiniškai kristalinis. Uoliena vietomis suskeldėjusi, porėta ir kavernėta, todėl arti priėjus galima perskaityti ne tik horizontalius sluoksnius, bet ir nevienodą jų dūlėjimą.
Apie 200 m sienelių nereiškia vientiso 200 m uolų fasado
Dabartiniai Saugoma.lt ir direkcijos aprašai nurodo 2,5-3,5 m aukštį ir apie 200 m bendrą dolomito sienelių ilgį. Lietuvos geologijos tarnyba karjero U formos gale išskiria dvi maždaug po 60 m ilgio šonines sieneles ir jas jungiančią maždaug 85 m sienelę prie Žvelgaičių gatvės. Sudėjus gaunama apie 205 m, todėl 200 m yra pagrįstas suapvalintas visos sistemos mastas.
Ne visas šis perimetras yra vienodai atidengtas. Dalis sienelių apžėlusi velėna ir krūmais arba pridengta kvartero nuogulomis, o aiškiausiai skaitomas ruožas yra mažesnis. Senesniuose miesto planavimo dokumentuose minimas maždaug 50 m atodangos ilgis apibūdina trumpesnį atvirą ruožą, o ne paneigia dabartinį visų karjero sienelių matavimą.
Atidžiai apžiūrėkite 5-25 cm storio, nelygaus ir kauburiuoto paviršiaus dolomito plyteles. Giliau pjūvyje daugėja molingos ir aleuritingos medžiagos, todėl uoliena dūla lengviau, o atsparesni viršutiniai sluoksniai vietomis sudaro nedideles karnizines iškyšas. Jų negalima tikrinti rankomis ar lipant: porėtas, suskeldėjęs dolomitas gali trupėti.
Nuo rankinio kasimo ir teplių iki saugomo geologinio objekto
Žagarės dolomito telkinio aplinka geologų darbuose žinoma nuo XIX a. K. Grevinskas ją aprašė 1861 m., E. Tolis 1892 m., vėliau tyrė J. Dalinkevičius ir M. Kaveckis. Lietuvos geologinė-žvalgybinė ekspedicija telkinį išžvalgė 1950 m. ir papildomai tyrė 1953 bei 1960 m., patvirtindama, kad dolomitas tinkamas kalkėms degti ir kelių statybai.
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą dolomitas čia buvo kasamas rankomis kalkėms, vėliau naudotas ir kelių skaldai. Vietos darbininkų pasakojimais, uoliena būdavo pilama į malkomis bei kelmais kūrenamas krosnis, o kalkės išdegdavo per 4-5 paras. Šios krosnys Žagarėje vadintos tepliais; vienos jų liekanos išliko greta buvusio karjero.
Gavyba baigta 1964 m., o savivaldybės miesto planavimo dokumentas nurodo, kad tais pačiais metais atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Šiandien ji yra saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Žagarės regioniniame parke. 2012 m. lankymui buvo įrengti mediniai laiptai, stoginė ir informacinis stendas, tačiau jų būklę bei prieigą gali keisti dabartinis rekonstrukcijos projektas.
Švėtė paaiškina vietos geologiją, bet karjero sienos nesuformavo
Švėtė teka per Žagarę, o negiliai slūgsantį tos pačios Žagarės svitos dolomitą galima pamatyti kai kuriose jos vagos ir krantų vietose. Tai padeda suprasti, kodėl uoliena mieste buvo lengvai pasiekiama ir tapo vietos statybos bei kalkių gamybos medžiaga. Vis dėlto lankoma Žagarės atodangos siena atsirado kasant karjerą, ne upei išgraužus aukštą skardį.
Atskira Švėtės atodanga yra apie 3 km pasroviui. Ten natūralaus kranto apačioje matyti maždaug 2 m Žagarės svitos dolomito, o virš jo slūgso ledyno palikta morena; visas šlaitas siekia apie 8 m. Jei maršrute matote šaltiniuotą, samanotą upės šlaitą, jo faktų ir saugumo sąlygų neperkelkite buvusiam Žagarės karjerui.
Pavasarį Švėtė gali patvinti, o jos pakrančių takai ir žemesnės miesto vietos tampa šlapios. Oficialūs šaltiniai nenurodo, kad dėl to reguliariai užliejama pati pagrindinė U formos karjero sienelė, todėl potvynio rizikos nereikia perdėti. Tačiau derinant atodangą su pasivaikščiojimu palei upę būtina nebristi į pakilusią vagą, laikytis ženklų ir apsisukti radus užlietą ar aptvertą ruožą.
Danga, prieinamumas, darbo laikas ir elgesys prie dolomito
Prie apdengto sienelės ruožo leidžiamasi mediniais laiptais, o buvusio karjero dugne vyrauja natūralus gruntas, žolė ir žvyringos vietos. Po lietaus laiptai, velėna ir drėgnas dolomitas gali būti slidūs, žiemą kraštus bei nelygumus paslepia sniegas. Avėkite sukibimą turinčią avalynę ir lankykitės šviesiu paros metu.
Iki 2026-07-20 oficialūs objekto puslapiai neskelbė atskiro darbo laiko ar įėjimo bilieto. Tai nėra garantija, kad prieiga visada nevaržoma: ją gali laikinai keisti statybos darbai, oro sąlygos ar apsauginiai aptvėrimai. Taip pat nepatvirtintas nuolatinis tualetas, geriamojo vandens vieta ar konkreti dabartinė automobilių aikštelė.
Esami laiptai ir nelygi danga neleidžia viso maršruto laikyti patikimai pritaikytu vežimėliui ar savarankiškam judėjimui rateliais. Geresnis prieinamumas numatytas 2025-2029 m. projekte, tačiau prieš vykstant jo būklę reikia tikrinti atskirai. Saugomame objekte nelipkite ant sienelių, neskaldykite ir nerinkite dolomito, nelieskite nestabilių iškyšų, nekurkite ugnies prie krosnies liekanų ir paisykite visų vietos atitvarų.
