Lietuvių liaudies instrumentai
Styginiai instrumentai
Styginiai Lietuvių liaudies instrumentai apima kankles, cimbolus, smuiką, basetlę, pūslinę ir kitus instrumentus, kuriuose melodija ar ritmas gimsta iš įtemptos stygos.
Kodėl styginiai instrumentai skirtingi?
Šioje šeimoje šalia senųjų kanklių laikomi ir vėliau liaudies kapelose prigiję instrumentai. Vieni skambinami pirštais ar brauktuku, kiti stryku arba lazdelėmis, todėl puslapiuose pabrėžiama ne tik forma, bet ir grojimo būdas.
Kanklės yra svarbiausias Lietuvių styginis gnaibomasis instrumentas: baltų psalterio šeimos chordofonas, susijęs su sutartinėmis, namų muzikavimu, mirusiųjų…
Cimbolai yra styginis mušamasis Lietuvių instrumentas – trapecijos formos rezonatorius su 12–33 metalinėmis stygomis, mušamomis plaktukėliais; ypač siejamas su…
Smuikas Lietuvių etninėje muzikoje tapo vienu pagrindinių, melodiją vedančių kapelos instrumentų; liaudyje vadintas ir griežyne, jis paplito visoje Lietuvoje ir…
Basetlė yra Lietuvių liaudies kapelų bosinis strykinis instrumentas – kontraboso ar violončelės atmaina su 2–4 stygomis, Lietuvoje (daugiausia Žemaitijoje)…
Pūslinė yra paprastas bosinis styginis Lietuvių liaudies instrumentas, gamintas iš medinės lazdos, išpūstos džiovintos kiaulės pūslės ir 1–3 stygų, kapeloje…
Dzindzinis yra Lietuvių strykinis monochordas – apie 100 cm ilgio medinė lentelė su viena išilgai nutiesta styga, kuria XX a. pirmoje pusėje jaunimas griežė…