- Vieta
- Kaišiadorių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- apie 10 ha sakralinis memorialinis kompleksas su penkiomis Rožinio koplytėlėmis, Šv. Juozapo koplyčia ir rekolekcijų namais
- Adresas
- V. Sladkevičiaus g. 23, Guronys, Žaslių sen., Kaišiadorių r.
- Koordinatės
- 54.83975, 24.56584
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min.; apie 1,5-2,5 val. su iš anksto suderinta ekspozicija ir atskiru gimtinės kryžiumi
- Geriausias metas
- sausas šviesus pusdienis, prieš kelionę patikrinus rekolekcijų, pamaldų ir grupių programą
Guronių Rožinio slėpinių kelias, Tėviškės šviesa, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronyse
Ką iš tikrųjų žymi tėviškės parko smeigtukas
Oficiali Guronių rekolekcijų namų koordinatė 54.839748, 24.565845 veda į V. Sladkevičiaus g. 23 esantį sakralinį kompleksą. Čia matomas ovalus Rožinio kelias su penkiomis mažosiomis koplytėlėmis, centrinė Šv. Juozapo koplyčia, Marijos skulptūra, rekolekcijų pastatai, želdiniai ir tvenkiniai. Smeigtukas žymi visą vietą, o ne konkrečias duris, automobilių stovėjimo vietą ar atskirą istorinį namą.
Nė vienas šiandien lankomas parko pastatas nėra kardinolo vaikystės namas. Vincentas Sladkevičius mirė 2000 m., penkios Rožinio koplytėlės ir Marijos skulptūra atidengtos 2006 m., rekolekcijų namai pradėjo veikti 2007 m., o Šv. Juozapo koplyčia atverta 2010 m. Tai sąmoningai sukurta atminties ir maldos vieta.
Pavadinimas „tėviškė“ čia apima Sladkevičių šeimos žemę ir kardinolo ryšį su Guronimis, bet ne vieną išlikusią sodybą. Jo tikroji gimtinės sodybvietė senajame kaime pažymėta atskiru kryžiumi maždaug už kilometro. Norint pamatyti abu taškus reikia planuoti du sustojimus, nes šio puslapio koordinatė į gimtinės kryžių nenuves.
Nuo 2002 m. sumanymo iki Šv. Juozapo koplyčios
Kai 2002 m. popiežius Jonas Paulius II prie Rožinio maldos pridėjo Šviesos slėpinius, Guronyse pradėtas kurti naujas Rožinio kelias. Vieta pasirinkta kardinolo Vincento Sladkevičiaus, itin branginusio šią maldą, atminimui. Sumanymą įgyvendino Kaišiadorių vyskupija vyskupo Juozo Matulaičio iniciatyva.
Penkios kelio koplytėlės ir Švč. Mergelės Marijos statula atidengtos 2006 m., minint Kaišiadorių vyskupijos 80-metį. Freskų ir skulptūros autorius yra profesorius Antanas Kmieliauskas, o mažųjų koplytėlių architektūrinį sprendimą rengė Stasys Petrauskas. Balti ketursieniai statiniai su raudonais stogais paskirstyti palei žiedinį taką, todėl ansamblio mastas geriausiai atsiskleidžia jį apeinant.
2007 m. pietinėje komplekso dalyje atverti rekolekcijų namai, kuriuos administruoja Eucharistinio Jėzaus seserys. 2010 m. kelio centre pradėjo veikti Eucharistijai skirta Šv. Juozapo koplyčia, dedikuota Kaišiadorių vyskupijos globėjui. Rekolekcijų namuose įrengtos dvi vidaus pasakojimo kryptys: rožinių rinkinys ir Vincento Sladkevičiaus memorialinė ekspozicija.
Kaip skaityti penkias koplytėles ir du maldos kelius
Rožinio kelią pradėkite prie Marijos skulptūros ir lėtai apeikite ovalų taką. Penkių ketursienių koplytėlių išorėje išdėstyta dvidešimt tapybos kompozicijų. Viršutinės jų dalys rodo biblines Rožinio scenas, o apačioje įterpiami Lietuvos Bažnyčios ir valstybės istorijos epizodai, todėl freskos veikia ne tik kaip iliustracijos maldai, bet ir kaip sugretintas istorinis pasakojimas.
Net jei Rožinio nesimeldžiate, vienam ratui ir freskų peržiūrai verta skirti 45-75 minutes. Pirmu ratu pamatykite visą ansamblį, antru grįžkite prie kelių pasirinktų kompozicijų ir jų paaiškinimų. Freskos yra po atviru dangumi, todėl ryški vidurdienio saulė, lietus ar sniegas gali trukdyti jas įžiūrėti.
Guronyse taip pat įrengtas Septynių skausmų kelias. Oficialus pal. Teofiliaus Matulionio piligrimų puslapis paaiškina, kad septyni Marijos skausmai jame gretinami su Matulionio gyvenimo momentais. Taigi centrinėje koplyčioje ir jos aplinkoje susitinka dviejų Kaišiadorių vyskupijos ganytojų atmintis, tačiau Rožinio slėpinių parkas pirmiausia skirtas Sladkevičiui.
Dvi neišlikusios sodybos ir viena kardinolo biografija
Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. senajame gatviniame Guronių kaime. Jo tėvas Mykolas valdė beveik 10 ha ūkį, o šeimos namai stovėjo prie Brastelės upelio. Iš šios aplinkos vaikas ėjo į Žaslių geležinkelio stoties pradžios mokyklą ir su šeima keliaudavo į Žaslių bažnyčią.
Po 1938 m. parengto kaimo išskirstymo į vienkiemius šeimos ūkį paveldėjęs brolis Jonas pasistatė naują sodybą kitoje Sladkevičių žemės vietoje. Ten liko gyventi motina Uršulė, o Vincentas lankydavo artimuosius. Vėlesnė sodyba sovietmečiu išnyko; jos vietą parke mena senas gluosnis. Senosios gimtinės vietoje 2000 m. pašventintas Algirdo Šalkausko sukurtas kryžius.
Kardinolo atminimo vieta prasminga ne vien dėl kilmės. VLE nurodo, kad 1957 m. Sladkevičius Birštone slapta konsekruotas vyskupu, sovietų valdžios neleistas eiti pareigų ir ištremtas, 1982 m. tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, 1988 m. - kardinolu, o 1989 m. - Kauno arkivyskupu. Dabartinis parkas šią biografiją interpretuoja per jo pamėgtą Rožinio maldą, bet nėra jo gyvenimo metu susiformavęs muziejinis interjeras.
Kiškio bažnyčia ir Zvaninyčia: kur baigiasi faktas ir prasideda padavimas
Prie parko yra dvi valstybės saugomų vietų sąrašuose fiksuojamos kalvos. Guronių alkakalnis, vadinamas Pajautos kapu arba Kiškio bažnyčia, turi KVR kodą 5030; muziejaus sąvade jis aprašytas kaip 28 m skersmens ir 3-3,5 m aukščio pilkapį primenanti kalvelė. Maždaug už 120 m registruotas 35 x 25 m dydžio Guronių kalnas, vadinamas Zvaninyčia, kurio KVR kodas 16493.
Pasakojimai apie šias kalvas nėra archeologinių tyrimų išvados. Padavimuose Kiškio bažnyčia vadinama karžygio ar kunigaikščio Pajauto kapu, supiltu karių šalmais, buvusios šventos bažnyčios vieta arba su kunigaikščiu Žaslu susijusia kalva. Apie Zvaninyčią pasakota, kad iš jos trimitais pranešdavę apie apeigas Kiškio bažnyčioje. Šiuos siužetus verta skaityti kaip vietos sakytinę tradiciją.
Net Zvaninyčios vietos nustatymas nėra be abejonės. Kaišiadorių muziejaus archeologijos sąvadas pažymi, kad dalis vietos žmonių registruotą kalvą laikė klaidingai parinkta, o tikrąją Zvaninyčią esą sunaikino melioracija ir parko įrengimas. Sąvadas šio ginčo neišsprendžia. Todėl negalima teigti, kad konkrečioje šiandien matomoje kalvoje rastas varpas, bažnyčia ar Pajautos kapas; lankantis saugomų kalvų negalima kasinėti ar kitaip ardyti.
Lankymas be išgalvotų darbo valandų ir bilietų
2026 m. liepos 18 d. oficialūs puslapiai neskelbė atskiro lauko parko darbo laiko ar įėjimo bilieto kainos. Kaišiadorių vyskupija nurodo, kad Šv. Juozapo koplyčia prieinama Eucharistijos šventimui su kunigu atvykstančioms piligrimų grupėms, bet tai nėra pažadas, jog kiekvienas pavienis lankytojas bet kada ras atrakintas duris. Rožinių ir memorialinės ekspozicijos lankymo valandos taip pat nepaskelbtos, todėl vidaus erdves derinkite telefonu +370 600 56206 arba el. paštu rekolekcijos@sje.lt.
Rekolekcijos nėra įprastas parko bilietas. Oficialus 2026 m. programos puslapis prašo į renginius registruotis iš anksto, nes vietų skaičius ribotas; pavieniai asmenys ir savo programą turinčios grupės taip pat turi suderinti atvykimą. Patikrinimo dieną buvo nurodyta, kad savaitgalio programos išlaidos paprastai siekia apie 120 eurų, o dalyviai kviečiami prisidėti auka pagal galimybes. Ši suma netaikoma kaip mokestis už trumpą pasivaikščiojimą lauke.
Oficialiose nuotraukose pagrindinis kelias ir Rožinio žiedas yra grįsti, prie rekolekcijų namų matoma automobilių aikštelė. Tačiau viešo prieinamumo audito, takų nuolydžių, slenksčių, pritaikyto tualeto, poilsio vietų ar aikštelės talpos aprašo rasti nepavyko. Žmonėms su judėjimo ar jutiminiais poreikiais prieš kelionę verta išsiaiškinti individualų maršrutą tuo pačiu kontaktu, o atvykus gerbti rekolekcijų tylą ir neužstatyti vidaus kelių.
