- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- monumentali bronzinė Vyčio skulptūra
- Adresas
- Santakos parkas, Kaunas
- Koordinatės
- 54.89944, 23.88488
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. skulptūrai, Santakos parko takams ir Kauno pilies aplinkai
- Geriausias metas
- dieną, kai bronzos paviršiuje aiškiai matyti raitelio ir žirgo plastika; valstybinių švenčių vakarais verta tikrinti renginių programą
Vyčio paminklas „Laisvės karys“, Laisvės karys
Bronzinis raitelis Santakos parke, prie Kauno pilies
„Laisvės karys“ stovi Santakos parko erdvėje prie istorinių Kauno pilies prieigų. Koordinatės 54.8994445, 23.8848842 nurodo skulptūros vietą, o ne visą parką ar pilies teritoriją. Iš skirtingų parko takų raitelis matomas kaip aukštas tamsios bronzos siluetas, todėl prie jo galima prieiti ir iš upių santakos pusės, ir nuo pilies aplinkos.
Tai lauke esantis viešosios erdvės kūrinys, o ne bilietinis muziejaus eksponatas. Skulptūros lankymas nemokamas, tačiau pilis, jos renginiai ar parko darbai gali turėti atskiras taisykles. Atsistokite ant tako ar aikštelės, nelipkite ant pagrindo ir nebandykite priartėti prie žirgo taip, kad būtų pažeista veja ar trukdoma kitiems lankytojams.
Kauno pilis yra orientyras, Santakos parkas - skulptūros viešoji aplinka, o „Laisvės karys“ yra savarankiška lankytina vieta.
Skulptūros sukūrimas ir vieta prie Kauno pilies
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą kūrinį inicijavo Vyčio paramos fondas kartu su skulptoriumi Arūnu Sakalausku. Skulptūra pastatyta prie Kauno pilies ir Santakos parko, todėl valstybingumo simbolis įterptas į seniausio Kauno istorinio branduolio bei dviejų upių kraštovaizdį.
Kūrinys buvo finansuojamas žmonių ir įmonių aukomis. Šis bendras finansavimas tapo svarbia paminklo kūrimo aplinkybe greta skulptorių darbo, bronzos liejimo Ukrainoje ir vietos prie pilies pasirinkimo. Dėl to monumento istorijoje susitinka meninė, pilietinė ir miesto erdvės reikšmė.
Projektas buvo planuojamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, tačiau jo reikšmė nėra vien datos dekoracija. Vytis čia veikia kaip valstybingumo ženklas šiuolaikiniame parke: aplinkui vyksta kasdienis pasivaikščiojimas, šventiniai renginiai ir miesto gyvenimas, o ne vien iškilmingos ceremonijos.
Kūrėjai, bronza ir beveik septynių metrų mastelis
„Laisvės karys“ vaizduoja šarvuotą raitelį ant žirgo, iškeltą kardą ir skydą. Beveik 7 m aukščio bronzinė skulptūra išlieta Ukrainoje. Arūnas Sakalauskas kūrinį sukūrė kartu su Ukrainos skulptoriais Borisu Krylovu ir Olesiumi Sydoruku, todėl autoriai ir gamybos vieta yra svarbi jo istorijos dalis.
Mastelis pasirinktas taip, kad raitelis veiktų iš tolo: jį galima perskaityti artėjant nuo parko, bet ir matyti virš žolės bei tako linijų. Priėję atkreipkite dėmesį į bronzos faktūrą, šarvų ritmą, žirgo galvos ir kojų įtampą, skydo plokštumą bei kardo kryptį. Tai vizualus kūrinio aprašas, o ne kvietimas lipti ant pagrindo ar liesti paviršių.
Skulptorius Arūnas Sakalauskas yra sakęs, kad raitelio veidas primena 1972 m. susideginusį Romą Kalantą. Tai autoriaus interpretacija ir atminties sluoksnis, o ne objektyviai nustatytas portretas ar oficialus Romo Kalantos paminklas.
Vytis tarp istorinio simbolio ir šiandienos viešosios erdvės
Vytis Lietuvos kultūroje yra valstybingumo ir istorinio raitelio ženklas, todėl kūrinys kalba atpažįstama heraldine kalba, nors pats nėra herbo atvaizdas ant skydo. Raitelio figūra leidžia simbolį patirti erdvėje ir mastelyje, o ne tik pamatyti atvaizduose.
Per Vasario 16-osios renginius prie skulptūros buvo rengiamos šviesos instaliacijos. Tokie renginiai keičia matomumą ir žmonių srautus, bet nepaverčia monumento vien dekoracija - kasdien jis lieka nuolatiniu parko objektu.
Dėl artumo Kauno piliai lankytojai kartais visą šią erdvę pavadina tiesiog pilies prieigomis. Patogiau atskirti: pilis turi savo ekspozicijas ir istoriją, Santakos parkas - kraštovaizdį, o „Laisvės karys“ - 2018 m. sukurtą memorialinį akcentą prie pilies.
Kaip apžiūrėti „Laisvės karį“
Skirkite 20-40 minučių skulptūrai iš kelių pusių, trumpam sustojimui prie žirgo ir pasivaikščiojimui iki Kauno pilies arba upių santakos. Dieną geriausiai matyti bronzos plastika ir skydo detalės. Po lietaus veja gali būti šlapia, o per šventes ir koncertus parko takai būna judresni.
Skulptūra stovi viešoje parko erdvėje, todėl įprastai nėra atskiro bilieto ar lankymo vartų. Vis dėlto renginiai, žolės priežiūra, darbai prie pilies ar laikinos tvorelės gali pakeisti priėjimą. Vadovaukitės vietoje esančiais ženklais ir nelieskite, nejodykite bei nelipkite ant kūrinio elementų.
Atvykę automobiliu neplanuokite privažiuoti iki pat skulptūros: Santakos parko takai pirmiausia skirti pėstiesiems. Patogiau automobilį palikti teisėtoje miesto stovėjimo vietoje ir ateiti parko keliu. Prieš valstybines šventes verta pasitikrinti Kauno renginių pranešimus, nes apšvietimas ar minėjimai gali pakeisti įprastą ramų apsilankymą.
