Lietuvių mitologija
Lietuvių dievai ir deivės
Šiame sąraše kaupiami lietuvių mitologijos dievai ir deivės: nuo geriausiai paliudytų dangaus, audros, žemės ir ugnies dievybių iki vėlyvuose šaltiniuose minimų ūkio, namų, vandens, kelių ir derliaus globėjų.
Šaltinių pastaba apie lietuvių dievus ir deives
Lietuvių senoji religija rekonstruojama iš rašytinių šaltinių, tautosakos, etnografijos ir kalbos duomenų. Dalis vardų gerai paliudyti, dalis žinomi iš vėlyvų sąrašų, todėl kiekviename puslapyje šaltinius vertiname atsargiai.
Aitvaras
Aitvaras dažniau laikomas mitine būtybe, bet kai kuriuose sąrašuose ir liaudies religijos kontekstuose priartėja prie namų turto bei gausos dievybės.
- Sritis
- Namų turtas, ugninis skrydis, nešama gausa
Andojas / Andajus
Andojas arba Andajus minimas tarp aukštųjų dievų ir siejamas su vandenų, sveikatos bei gėrybių sritimi.
- Sritis
- Vandenys, sveikata, gėrybės
Aukštėjas Visagalis
Aukštėjas Visagalis minimas Jono Łasickio sąraše kaip aukšta dievybė, bet jo vieta lietuvių mitologijoje vertinama atsargiai dėl šaltinio pobūdžio.
- Sritis
- Aukščiausioji dievybė, dangus
Austėja
Austėja minima kaip bičių ir šeimos gausos deivė. Jos vaizdinys svarbus kalbant apie bites kaip šventą, bendruomenišką ir darbščią gyvybės formą.
- Sritis
- Bitės, šeima, gausa, namų ūkis
Aušrinė
Aušrinė yra ryto žvaigždės ir aušros deivė, dainose ir sakmėse siejama su dangaus šeima, šviesa ir jaunyste.
- Sritis
- Aušra, Venera, ryto šviesa
Bangpūtys
Bangpūtys yra jūros, bangų ir vėjo dievas, ypač tinkamas nagrinėjant pajūrio, laivybos ir audros vaizdinius.
- Sritis
- Jūra, bangos, vėjas
Bubilas
Bubilas šaltiniuose minimas kaip bičių ir medaus dievas, poruojamas su Austėjos sritimi ir bitininkystės papročiais.
- Sritis
- Bitės, medus, bičiulystė
Dievas
Dangaus Dievas lietuvių tautosakoje yra aukšta, dažnai nutolusi dievybė, siejama su dangumi, diena, šviesa, pasaulio sukūrimu ir moralės tvarka.
- Sritis
- Dangus, šviesa, pasaulio tvarka, moralinė priežiūra
Dimstipatis
Dimstipatis minimas kaip namų, sodybos ar šeimos erdvės dievas, priklausantis žemesniam buitinių dievybių sluoksniui.
- Sritis
- Namai, sodyba, šeimos erdvė
Ežerinis
Ežerinis siejamas su ežerais ir stovinčiu vandeniu. Tokie vandens dievai padeda suprasti šventų vandenų reikšmę.
- Sritis
- Ežerai, stovintis vanduo
Gabija
Gabija yra lietuvių namų ugnies, židinio ir šventos ugnies globėja. Tautosakoje ji saugo šeimos židinį, reikalauja pagarbos ugniai ir primena, kad ugnis namuose buvo ne tik buities įrankis, bet ir gyva, saugotina jėga.
- Sritis
- Namų ugnis, židinys, šeimos apsauga, šventa ugnies priežiūra
Ganiklis
Ganiklis minimas kaip bandų ir ganymo dievas, siejamas su gyvulių apsauga bei valstiečių ūkio ciklu.
- Sritis
- Bandos, ganymas, gyvuliai
Giltinė
Giltinė yra mirties deivė arba mirties personifikacija, tautosakoje dažnai vaizduojama kaip grėsminga būtybė, ateinanti pasiimti žmogaus gyvybės.
- Sritis
- Mirtis, gyvenimo pabaiga
Javinė
Javinė siejama su javais ir derliumi, tačiau jos liudijimai yra vėlyvi ir reikalauja atsargaus šaltinių patikrinimo.
- Sritis
- Javai, derlius
Kelių dievas
Kelių dievas minimas vėlyvuose sąrašuose kaip kelionių, kelių ir judėjimo srities globėjas.
- Sritis
- Keliai, kelionės, perėjimai
Kovas / Karorius
Kovas arba Karorius priskiriamas karo ir kovos dievybių laukui. Šaltiniai nevienodi, todėl šį vardą reikia aiškinti atsargiai, atskiriant liudijimus nuo rekonstrukcijų.
- Sritis
- Karas, kova
Kremata
Kremata Jono Łasickio sąraše siejama su kiaulėmis ir naminių gyvulių globa, bet šis vardas vertintinas kaip vėlyvo šaltinio duomenys.
- Sritis
- Kiaulės, naminiai gyvuliai
Krukis
Krukis minimas kaip kiaulių ar gyvulių globėjas, priklausantis valstietiško ūkio dievybių sluoksniui.
- Sritis
- Kiaulės, gyvuliai, ūkis
Krūminė
Krūminė minima vėlyvuose dievų sąrašuose ir siejama su javais, grūdais arba žemdirbystės ciklu.
- Sritis
- Javai, žemdirbystė, grūdai
Laima / Laimė
Laima arba Laimė yra likimo deivė, ypač susijusi su gimimu, žmogaus dalia, lemtingais gyvenimo slenksčiais ir moterų pasauliu.
- Sritis
- Likimas, gimimas, gyvenimo dalia
Laumė
Laumė yra viena ryškiausių lietuvių mitinių moteriškų būtybių, siejama su vandeniu, audimu, vaikais, moterų darbais ir pavojinga pagalba.
- Sritis
- Vanduo, moteriška galia, darbai, likimas
Lazdona
Lazdona minima kaip lazdynų ir riešutų deivė. Jos vaizdinys priklauso augalų ir medžių globėjų laukui.
- Sritis
- Lazdynai, riešutai, medžiai
Lietuvonis
Lietuvonis minimas kaip lietaus dievas. Jo sritis artima derliui reikalingo vandens ir atmosferos reiškinių laukui.
- Sritis
- Lietus
Medeina / Žvorūna
Medeina, dar siejama su Žvorūna, yra miškų, žvėrių ir medžioklės deivė, minima tarp svarbių Lietuvos valstybės laikotarpio dievybių.
- Sritis
- Miškai, žvėrys, medžioklė
Mėnuo / Mėnulis
Mėnuo arba Mėnulis yra dangaus šviesulio dievybė, tautosakoje siejama su Saule, laiko ciklais ir dangaus šeimos pasakojimais.
- Sritis
- Mėnulis, nakties šviesa, laiko ciklai
Nunadievis / Numadievis
Nunadievis arba Numadievis minimas ankstyvuose šaltiniuose tarp svarbių lietuvių dievų, tačiau jo funkcijos rekonstruojamos atsargiai.
- Sritis
- Aukštasis dievas, dangaus valdžia
Patrimpas
Patrimpas pirmiausia žinomas iš prūsų religijos, bet svarbus baltų mitologijos kontekste kaip vandenų, derlingumo ir javų dievas.
- Sritis
- Vandenys, derlingumas, javai
Perkūnas
Perkūnas yra vienas ryškiausių lietuvių ir baltų mitologijos dievų: griaustinio, žaibo, audros ir lietaus valdovas, tautosakoje persekiojantis Velnią, saugantis kosminę tvarką ir siejamas su ąžuolu, kalnu bei šventa ugnimi.
- Sritis
- Griaustinis, žaibas, audra, lietus, dangiškoji ugnis, teisingumas
Pikulas / Patulas
Pikulas arba Patulas pirmiausia siejamas su prūsų dievų panteonu, požemiu ir mirusiųjų sritimi, todėl svarbus platesniam baltų kontekstui.
- Sritis
- Požemis, mirusieji, tamsa
Prakorimas
Prakorimas minimas vėlyvuose dievų sąrašuose ir dažnai aiškinamas kaip aukšta, pradžios arba kūrimo srities dievybė.
- Sritis
- Aukščiausioji arba pradžios dievybė
Pušaitis
Pušaitis minimas kaip su žeme, medžiais ir kaukais siejama dievybė, priklausanti buitinių bei vietos dvasių paribiui.
- Sritis
- Žemė, kaukai, po medžiais esanti erdvė
Ragana
Ragana lietuvių mitologijoje nėra tik pasakų blogietė: jos vaizdinys siejamas su žinojimu, burtais, virsmais, pavojinga moteriška galia ir ribiniais pasauliais.
- Sritis
- Žinojimas, burtai, virsmai, ribinės būsenos
Rūgutis / Raugų Žemėpatis
Rūgutis siejamas su raugu, alumi, fermentacija ir apeiginiu gėrimu, kuris senosiose bendruomenėse turėjo socialinę ir religinę reikšmę.
- Sritis
- Raugas, alus, fermentacija
Saulė
Saulė lietuvių ir baltų mitologijoje yra dangaus šviesos, šilumos, gyvybės ir dienos ciklo deivė. Ji ryškiai išlikusi dainose, sakmėse, mįslėse ir kalendorinėje simbolikoje, kur Saulė vaizduojama kaip motiniška, keliaujanti ir pasaulį gaivinanti dangaus būtybė.
- Sritis
- Saulė, šviesa, šiluma, gyvybė, dangaus ciklai, motiniška globa
Sutvaras
Sutvaras minimas vėlyvuose šaltiniuose kaip su tvėrimu, sutvarkymu ar pasaulio tvarka siejama dievybė.
- Sritis
- Tvarka, pasaulio sutvėrimas
Teliavelis / Kalvelis
Teliavelis arba Kalvelis siejamas su dievišku kalviu, kūryba, metalu ir dangaus šviesulio nukalimo mitiniais vaizdiniais.
- Sritis
- Kalvystė, metalas, kūryba, dangiškas kalvis
Upinis dievas
Upinis dievas minimas kaip upių ir tekančio vandens dievybė, priklausanti vandens ir vietos dvasių laukui.
- Sritis
- Upės, tekantis vanduo
Vakarinė
Vakarinė siejama su vakaro žvaigžde ir sutemų laiku, dažnai suprantama kaip Aušrinės porinė arba dangaus šviesulių šeimos dalis.
- Sritis
- Vakaro žvaigždė, sutemos
Vėjopatis
Vėjopatis minimas kaip vėjo dievas arba vėjų valdovas, artimas atmosferos ir kelionės per orą simbolikai.
- Sritis
- Vėjas
Velnias / Vėlinas
Velnias tautosakoje yra dažniausia mitinė būtybė, bet jo provaizdis siejamas su senesniu Vėlino dievu, požemio, mirusiųjų, gyvulių ir turtų sritimis.
- Sritis
- Požemis, mirusieji, gyvuliai, turtai, magija, virsmai
Žemėpatis
Žemėpatis priklauso žemės ir sodybos dievybių laukui, siejamam su valstiečių namų, žemės ir ūkio apsauga.
- Sritis
- Sodyba, žemė, namų ūkis
Žemyna
Žemyna yra žemės ir derlingumo deivė, siejama su Žeme Motina, augalų gyvybe, žemdirbyste ir pagarbiu elgesiu su žeme.
- Sritis
- Žemė, derlingumas, augimas, gyvybė
Žemininkas
Žemininkas yra žemės ir ūkio srities dievas, šaltiniuose siejamas su žemdirbiška bendruomenės religija ir rudens aukomis.
- Sritis
- Žemė, ūkis, derlius