Lietuvių mitologija

Lietuvių dievai ir deivės

Šiame sąraše kaupiami lietuvių mitologijos dievai ir deivės: nuo geriausiai paliudytų dangaus, audros, žemės ir ugnies dievybių iki vėlyvuose šaltiniuose minimų ūkio, namų, vandens, kelių ir derliaus globėjų.

Šaltinių pastaba apie lietuvių dievus ir deives

Lietuvių senoji religija rekonstruojama iš rašytinių šaltinių, tautosakos, etnografijos ir kalbos duomenų. Dalis vardų gerai paliudyti, dalis žinomi iš vėlyvų sąrašų, todėl kiekviename puslapyje šaltinius vertiname atsargiai.

Aitvaras lietuvių mitologijoje kaip ugninė būtybė skrenda virš sodybos stogo

Aitvaras

Aitvaras dažniau laikomas mitine būtybe, bet kai kuriuose sąrašuose ir liaudies religijos kontekstuose priartėja prie namų turto bei gausos dievybės.

Sritis
Namų turtas, ugninis skrydis, nešama gausa
Andojas Andajus lietuvių mitologijoje stovi prie švento šaltinio ir upės

Andojas / Andajus

Andojas arba Andajus minimas tarp aukštųjų dievų ir siejamas su vandenų, sveikatos bei gėrybių sritimi.

Sritis
Vandenys, sveikata, gėrybės
Aukštėjas Visagalis lietuvių mitologijoje vaizduojamas virš debesų ir švento kalno

Aukštėjas Visagalis

Aukštėjas Visagalis minimas Jono Łasickio sąraše kaip aukšta dievybė, bet jo vieta lietuvių mitologijoje vertinama atsargiai dėl šaltinio pobūdžio.

Sritis
Aukščiausioji dievybė, dangus
Austėja lietuvių mitologijoje prižiūri bites ir avilius žydinčioje liepoje

Austėja

Austėja minima kaip bičių ir šeimos gausos deivė. Jos vaizdinys svarbus kalbant apie bites kaip šventą, bendruomenišką ir darbščią gyvybės formą.

Sritis
Bitės, šeima, gausa, namų ūkis
Aušrinė lietuvių mitologijoje pasirodo auštant su ryto žvaigžde virš laukų

Aušrinė

Aušrinė yra ryto žvaigždės ir aušros deivė, dainose ir sakmėse siejama su dangaus šeima, šviesa ir jaunyste.

Sritis
Aušra, Venera, ryto šviesa
Bangpūtys lietuvių mitologijoje prie audringos Baltijos jūros bangų ir vėjo

Bangpūtys

Bangpūtys yra jūros, bangų ir vėjo dievas, ypač tinkamas nagrinėjant pajūrio, laivybos ir audros vaizdinius.

Sritis
Jūra, bangos, vėjas
Bubilas lietuvių mitologijoje laiko medų prie senų avilių ir bičių

Bubilas

Bubilas šaltiniuose minimas kaip bičių ir medaus dievas, poruojamas su Austėjos sritimi ir bitininkystės papročiais.

Sritis
Bitės, medus, bičiulystė
Dangaus Dievas lietuvių mitologijoje stovi virš debesų šviesiame danguje

Dievas

Dangaus Dievas lietuvių tautosakoje yra aukšta, dažnai nutolusi dievybė, siejama su dangumi, diena, šviesa, pasaulio sukūrimu ir moralės tvarka.

Sritis
Dangus, šviesa, pasaulio tvarka, moralinė priežiūra
Dimstipatis lietuvių mitologijoje saugo seną sodybos kiemą ir namų židinį

Dimstipatis

Dimstipatis minimas kaip namų, sodybos ar šeimos erdvės dievas, priklausantis žemesniam buitinių dievybių sluoksniui.

Sritis
Namai, sodyba, šeimos erdvė
Ežerinis lietuvių mitologijoje prie tylaus ežero, nendrių ir mėnulio atspindžio

Ežerinis

Ežerinis siejamas su ežerais ir stovinčiu vandeniu. Tokie vandens dievai padeda suprasti šventų vandenų reikšmę.

Sritis
Ežerai, stovintis vanduo
Gabija prie seno lietuviško namų židinio saugo šventą ugnį

Gabija

Gabija yra lietuvių namų ugnies, židinio ir šventos ugnies globėja. Tautosakoje ji saugo šeimos židinį, reikalauja pagarbos ugniai ir primena, kad ugnis namuose buvo ne tik buities įrankis, bet ir gyva, saugotina jėga.

Sritis
Namų ugnis, židinys, šeimos apsauga, šventa ugnies priežiūra
Ganiklis lietuvių mitologijoje saugo bandas ir ganyklą prie seno Lietuvos kaimo

Ganiklis

Ganiklis minimas kaip bandų ir ganymo dievas, siejamas su gyvulių apsauga bei valstiečių ūkio ciklu.

Sritis
Bandos, ganymas, gyvuliai
Giltinė lietuvių mitologijoje prie slenksčio tarp namų ir naktinio lauko

Giltinė

Giltinė yra mirties deivė arba mirties personifikacija, tautosakoje dažnai vaizduojama kaip grėsminga būtybė, ateinanti pasiimti žmogaus gyvybės.

Sritis
Mirtis, gyvenimo pabaiga
Javinė lietuvių mitologijoje prie klėties, javų pėdų ir auksinio derliaus

Javinė

Javinė siejama su javais ir derliumi, tačiau jos liudijimai yra vėlyvi ir reikalauja atsargaus šaltinių patikrinimo.

Sritis
Javai, derlius
Kelių dievas lietuvių mitologijoje prie miško kryžkelės ir seno kelio

Kelių dievas

Kelių dievas minimas vėlyvuose sąrašuose kaip kelionių, kelių ir judėjimo srities globėjas.

Sritis
Keliai, kelionės, perėjimai
Kovas Karorius lietuvių mitologijoje prie piliakalnio su skydu ir ietimi

Kovas / Karorius

Kovas arba Karorius priskiriamas karo ir kovos dievybių laukui. Šaltiniai nevienodi, todėl šį vardą reikia aiškinti atsargiai, atskiriant liudijimus nuo rekonstrukcijų.

Sritis
Karas, kova
Kremata lietuvių mitologijoje vaizduojamas prie seno ūkio ir kiaulių aptvaro

Kremata

Kremata Jono Łasickio sąraše siejama su kiaulėmis ir naminių gyvulių globa, bet šis vardas vertintinas kaip vėlyvo šaltinio duomenys.

Sritis
Kiaulės, naminiai gyvuliai
Krukis lietuvių mitologijoje prie seno ūkio, kiaulių ir tvarto

Krukis

Krukis minimas kaip kiaulių ar gyvulių globėjas, priklausantis valstietiško ūkio dievybių sluoksniui.

Sritis
Kiaulės, gyvuliai, ūkis
Krūminė lietuvių mitologijoje stovi rugių ir kviečių lauke su javų pėdais

Krūminė

Krūminė minima vėlyvuose dievų sąrašuose ir siejama su javais, grūdais arba žemdirbystės ciklu.

Sritis
Javai, žemdirbystė, grūdai
Laima lietuvių mitologijoje verpia likimo siūlą prie lopšio ir liepos medžio

Laima / Laimė

Laima arba Laimė yra likimo deivė, ypač susijusi su gimimu, žmogaus dalia, lemtingais gyvenimo slenksčiais ir moterų pasauliu.

Sritis
Likimas, gimimas, gyvenimo dalia
Laumė lietuvių mitologijoje prie upelio audžia lino siūlą tarp akmenų ir miško

Laumė

Laumė yra viena ryškiausių lietuvių mitinių moteriškų būtybių, siejama su vandeniu, audimu, vaikais, moterų darbais ir pavojinga pagalba.

Sritis
Vanduo, moteriška galia, darbai, likimas
Lazdona lietuvių mitologijoje tarp lazdynų, riešutų ir rudens miško šviesos

Lazdona

Lazdona minima kaip lazdynų ir riešutų deivė. Jos vaizdinys priklauso augalų ir medžių globėjų laukui.

Sritis
Lazdynai, riešutai, medžiai
Lietuvonis lietuvių mitologijoje atneša švelnų lietų javų laukui

Lietuvonis

Lietuvonis minimas kaip lietaus dievas. Jo sritis artima derliui reikalingo vandens ir atmosferos reiškinių laukui.

Sritis
Lietus
Medeina Žvorūna lietuvių mitologijoje stovi šventame miške su vilkais ir elniais

Medeina / Žvorūna

Medeina, dar siejama su Žvorūna, yra miškų, žvėrių ir medžioklės deivė, minima tarp svarbių Lietuvos valstybės laikotarpio dievybių.

Sritis
Miškai, žvėrys, medžioklė
Mėnuo Mėnulis lietuvių mitologijoje stovi prie ežero po žvaigždėtu dangumi

Mėnuo / Mėnulis

Mėnuo arba Mėnulis yra dangaus šviesulio dievybė, tautosakoje siejama su Saule, laiko ciklais ir dangaus šeimos pasakojimais.

Sritis
Mėnulis, nakties šviesa, laiko ciklai
Nunadievis Numadievis lietuvių mitologijoje stovi ant kalno prie seno piliakalnio

Nunadievis / Numadievis

Nunadievis arba Numadievis minimas ankstyvuose šaltiniuose tarp svarbių lietuvių dievų, tačiau jo funkcijos rekonstruojamos atsargiai.

Sritis
Aukštasis dievas, dangaus valdžia
Patrimpas baltų mitologijoje prie šaltinio, javų ir žalčio simbolio

Patrimpas

Patrimpas pirmiausia žinomas iš prūsų religijos, bet svarbus baltų mitologijos kontekste kaip vandenų, derlingumo ir javų dievas.

Sritis
Vandenys, derlingumas, javai
Perkūnas joja baltu žirgu audros debesyse su žaibais ir pakeltu kirviu

Perkūnas

Perkūnas yra vienas ryškiausių lietuvių ir baltų mitologijos dievų: griaustinio, žaibo, audros ir lietaus valdovas, tautosakoje persekiojantis Velnią, saugantis kosminę tvarką ir siejamas su ąžuolu, kalnu bei šventa ugnimi.

Sritis
Griaustinis, žaibas, audra, lietus, dangiškoji ugnis, teisingumas
Pikulas Patulas baltų mitologijoje požemio šaknų ir mirusiųjų pasaulio aplinkoje

Pikulas / Patulas

Pikulas arba Patulas pirmiausia siejamas su prūsų dievų panteonu, požemiu ir mirusiųjų sritimi, todėl svarbus platesniam baltų kontekstui.

Sritis
Požemis, mirusieji, tamsa
Prakorimas lietuvių mitologijoje vaizduojamas prie pirmos aušros ir pasaulio pradžios

Prakorimas

Prakorimas minimas vėlyvuose dievų sąrašuose ir dažnai aiškinamas kaip aukšta, pradžios arba kūrimo srities dievybė.

Sritis
Aukščiausioji arba pradžios dievybė
Pušaitis lietuvių mitologijoje prie medžio šaknų, aukų ir kaukų pasaulio

Pušaitis

Pušaitis minimas kaip su žeme, medžiais ir kaukais siejama dievybė, priklausanti buitinių bei vietos dvasių paribiui.

Sritis
Žemė, kaukai, po medžiais esanti erdvė
Ragana lietuvių mitologijoje miške su žolynais, mėnuliu ir virsmo simboliais

Ragana

Ragana lietuvių mitologijoje nėra tik pasakų blogietė: jos vaizdinys siejamas su žinojimu, burtais, virsmais, pavojinga moteriška galia ir ribiniais pasauliais.

Sritis
Žinojimas, burtai, virsmai, ribinės būsenos
Rūgutis Raugų Žemėpatis lietuvių mitologijoje prie raugo, duonos ir alaus indų

Rūgutis / Raugų Žemėpatis

Rūgutis siejamas su raugu, alumi, fermentacija ir apeiginiu gėrimu, kuris senosiose bendruomenėse turėjo socialinę ir religinę reikšmę.

Sritis
Raugas, alus, fermentacija
Saulė lietuvių mitologijoje važiuoja aukso vežimu per rytmečio dangų

Saulė

Saulė lietuvių ir baltų mitologijoje yra dangaus šviesos, šilumos, gyvybės ir dienos ciklo deivė. Ji ryškiai išlikusi dainose, sakmėse, mįslėse ir kalendorinėje simbolikoje, kur Saulė vaizduojama kaip motiniška, keliaujanti ir pasaulį gaivinanti dangaus būtybė.

Sritis
Saulė, šviesa, šiluma, gyvybė, dangaus ciklai, motiniška globa
Sutvaras lietuvių mitologijoje dėlioja akmenų, laukų ir žvaigždžių pasaulio tvarką

Sutvaras

Sutvaras minimas vėlyvuose šaltiniuose kaip su tvėrimu, sutvarkymu ar pasaulio tvarka siejama dievybė.

Sritis
Tvarka, pasaulio sutvėrimas
Teliavelis Kalvelis lietuvių mitologijoje kala švytintį saulės diską kalvėje

Teliavelis / Kalvelis

Teliavelis arba Kalvelis siejamas su dievišku kalviu, kūryba, metalu ir dangaus šviesulio nukalimo mitiniais vaizdiniais.

Sritis
Kalvystė, metalas, kūryba, dangiškas kalvis
Upinis dievas lietuvių mitologijoje prie tekančios upės, akmenų ir nendrių

Upinis dievas

Upinis dievas minimas kaip upių ir tekančio vandens dievybė, priklausanti vandens ir vietos dvasių laukui.

Sritis
Upės, tekantis vanduo
Vakarinė lietuvių mitologijoje prie sutemų dangaus ir vakaro žvaigždės

Vakarinė

Vakarinė siejama su vakaro žvaigžde ir sutemų laiku, dažnai suprantama kaip Aušrinės porinė arba dangaus šviesulių šeimos dalis.

Sritis
Vakaro žvaigždė, sutemos
Vėjopatis lietuvių mitologijoje kaip vėjo valdovas prie pajūrio ir audros debesų

Vėjopatis

Vėjopatis minimas kaip vėjo dievas arba vėjų valdovas, artimas atmosferos ir kelionės per orą simbolikai.

Sritis
Vėjas
Velnias Vėlinas lietuvių mitologijoje prie miško, akmens, vandens ir požemio turtų

Velnias / Vėlinas

Velnias tautosakoje yra dažniausia mitinė būtybė, bet jo provaizdis siejamas su senesniu Vėlino dievu, požemio, mirusiųjų, gyvulių ir turtų sritimis.

Sritis
Požemis, mirusieji, gyvuliai, turtai, magija, virsmai
Žemėpatis lietuvių mitologijoje saugo seną sodybą, lauką ir namų ūkį

Žemėpatis

Žemėpatis priklauso žemės ir sodybos dievybių laukui, siejamam su valstiečių namų, žemės ir ūkio apsauga.

Sritis
Sodyba, žemė, namų ūkis
Žemyna lietuvių mitologijoje paliečia žemę tarp javų ir žydinčių laukų

Žemyna

Žemyna yra žemės ir derlingumo deivė, siejama su Žeme Motina, augalų gyvybe, žemdirbyste ir pagarbiu elgesiu su žeme.

Sritis
Žemė, derlingumas, augimas, gyvybė
Žemininkas lietuvių mitologijoje stovi prie ariamo lauko, javų ir gyvulių

Žemininkas

Žemininkas yra žemės ir ūkio srities dievas, šaltiniuose siejamas su žemdirbiška bendruomenės religija ir rudens aukomis.

Sritis
Žemė, ūkis, derlius