Lietuvių mitologija

Lietuvių Dievai ir Deivės

Šiame sąraše kaupiami Lietuvių mitologijos Dievai ir Deivės: nuo geriausiai paliudytų dangaus, audros, žemės ir ugnies Dievybių iki vėlyvuose šaltiniuose minimų ūkio, namų, vandens, kelių ir derliaus globėjų.

Šaltinių pastaba apie Lietuvių Dievus ir Deives

Lietuvių senoji religija rekonstruojama iš rašytinių šaltinių, tautosakos, etnografijos ir kalbos duomenų. Dalis vardų gerai paliudyti, dalis žinomi iš vėlyvų sąrašų, todėl kiekviename puslapyje šaltinius vertiname atsargiai.

Kitos Dievybės pagal abėcėlę

Dievai

Vyriškosios Lietuvių mitologijos Dievybės – nuo dangaus, audros ir ugnies valdovų iki ūkio, kelių ir vėlių globėjų.

Aitvaras Lietuvių mitologijoje kaip ugninė būtybė skrenda virš sodybos stogo
Aitvaras

Aitvaras yra Lietuvių mitinė namų dvasia, sakmėse skraidanti ugnies kamuoliu ir nešanti šeimininkui grūdus, pinigus ar gausą – dažnai paimtus iš kitų žmonių,…

Andojas Andajus Lietuvių mitologijoje stovi ant aukšto kalno po dangumi
Andojas / Andajus

Andajas (Andojas) minimas Jono Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) tarp svarbiausių Lietuvių Dievų; tyrinėtojai jį laiko vienu aukščiausiųjų…

Ašvieniai, du dangaus žirgai dvyniai, lydintys Saulę raudoname vakaro danguje
Ašvieniai (Dievo sūneliai)

Ašvieniai - tai mokslinis vardas baltų dieviškiesiems dvyniams, dangaus žirgams, traukiantiems Saulę ir globojantiems jos dukteris; pats vardas yra XX a.…

Aukštėjas Visagalis Lietuvių mitologijoje vaizduojamas virš debesų ir švento kalno
Aukštėjas Visagalis

Aukštėju Visagaliu (Auxtheias Vissagistis) prasideda Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašas; vardas reiškia aukščiausiąjį, visagalį Dievą, bet jo vieta vertinama…

Aušautas, prūsų gydymo Dievas, su gydomųjų žolių ryšuliu ir sveikatos ženklu
Aušautas

Aušautas yra senovės prūsų gydymo Dievas, ligonių ir sveikųjų globėjas, šaltiniuose lygintas su antikos gydymo Dievu Asklepiju; prūsų Dievų sąrašuose jis…

Bangpūtys Lietuvių mitologijoje prie audringos Baltijos jūros bangų ir vėjo
Bangpūtys

Bangpūtys yra vakarų Lietuvių ir senųjų prūsų jūros Dievas, artimas Vėjopačiui; Pretorijus jį apibūdino kaip audros Dievą, vėliau lygintą su Neptūnu, o…

Bardaitis, prūsų jūreivystės Dievas, prie pajūrio su žvejų valtimi ir tinklais
Bardaitis

Bardaitis (prūsų k. Bardoayts) yra senovės prūsų jūreivystės Dievas, jūreivių, žvejų ir laivų globėjas, kuriam būdavo aukojamos žuvys; pagal K. Būgą pirminis jo…

Bubilas Lietuvių mitologijoje laiko medų prie senų avilių ir bičių
Bubilas

Bubilas XVI a. šaltiniuose minimas kaip Lietuvių bičių Dievas, kuriam aukotas medus, kad bitės geriau spiestų; Algirdas Julius Greimas jį lygino su tranu ir…

Dimstipatis Lietuvių mitologijoje saugo seną sodybos kiemą ir namų židinį
Dimstipatis

Dimstipatis šaltiniuose minimas kaip Lietuvių namų ir ugnies Dievas – sodybos viešpats, saugantis namus nuo gaisro ir globojantis šeimininkes; jo vardas…

Ežerinis Lietuvių mitologijoje prie tylaus ežero, nendrių ir Mėnulio atspindžio
Ežerinis

Ežerinis yra Lietuvių ežerų Dievas, minimas Jono Łasickio (XVI a.); tautosakoje išliko pasakojimų apie ežere gyvenančią mitinę būtybę, o iki XX a. buvo žinomas…

Ganiklis Lietuvių mitologijoje saugo bandas ir ganyklą prie seno Lietuvos kaimo
Ganiklis

Ganiklis Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip piemenų Dievas (Goniglis Dziewos); jo vardas kyla iš „ganyti“, o sritis – ganomų bandų ir gyvulių apsauga…

Kelių Dievas Lietuvių mitologijoje prie miško kryžkelės ir seno kelio
Kelių Dievas

Kelių Dievas (Kielu Dziewos) minimas Motiejaus Strijkovskio Dievų sąraše kaip kelių globėjas – su kelionėmis, kryžkelėmis ir judėjimu siejama Dievybė valstiečių…

Kovas Karorius Lietuvių mitologijoje prie piliakalnio su skydu ir ietimi
Kovas / Karorius

Kovas (Karorius) – tai iš Motiejaus Strijkovskio Dievų sąrašo rekonstruojama Dievybė, kurios funkcijos ginčytinos: vienuose skaitymuose tai žirgų Dievas…

Kremata Lietuvių mitologijoje vaizduojamas prie seno ūkio ir kiaulių aptvaro
Kremata

Kremata – iš Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašo žinoma Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminių gyvulių globa; tai vienas vėlyvų, atsargiai vertintinų sąrašo…

Krukis Lietuvių mitologijoje prie seno ūkio, kiaulių ir tvarto
Krukis

Krukis – iš Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašo žinoma Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminiais gyvuliais; vardas onomatopėjiškai atliepia kiaulės…

Kurkas, prūsų derliaus stabas, surištas iš paskutinių javų varpų pjūties lauke
Kurkas

Kurkas (Curche) yra seniausiai dokumentuota baltų Dievybė, pirmą kartą paminėta 1249 m. Christburgo taikos sutartyje kaip stabas, prūsų kasmet po pjūties…

Lietuvonis Lietuvių mitologijoje atneša švelnų lietų javų laukui
Lietuvonis

Lietuvonis (Lituwanis) Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip lietų siunčianti Dievybė; jo vardas kyla iš žodžio „lietus“ (ne „Lietuva“), o sritis –…

Nunadievis Numadievis Lietuvių mitologijoje stovi ant kalno prie seno piliakalnio
Nunadievis / Numadievis

Nunadievis minimas Haličo-Voluinės metraštyje pirmuoju tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų Dievų; tyrinėtojai jį laiko vienu aukščiausiųjų Lietuvių Dievų,…

Patrimpas baltų mitologijoje prie šaltinio, javų ir žalčio simbolio
Patrimpas

Patrimpas yra vienas svarbiausių prūsų Dievų, šaltiniuose apibūdinamas nevienodai – kaip sėkmės ir javų Dievas, vaizduotas bebarzdžiu jaunuoliu su varpų…

Pergrubrijus, prūsų pavasario Dievas, žadinantis žalumą virš atbundančių laukų
Pergrubrijus

Pergrubrijus yra senovės prūsų pavasario, augalijos ir derlingumo Dievas, auginantis lapus bei žolę ir išvarantis žiemą; jam skirta pavasario aukojimo šventė…

Pikulas Patulas baltų mitologijoje požemio šaknų ir mirusiųjų pasaulio aplinkoje
Pikulas / Patulas

Pikulas (Patulas) yra prūsų požemio ir tamsos Dievas, prūsų Dievų triadoje minimas po Perkūno; jis siejamas su mirtimi, baime ir nelaime, o vėlesniuose…

Pilvytis, prūsų turto Dievas, prie pilno javų klojimo su varpų pėdais
Pilvytis

Pilvytis, Sūduvių knygelėje vadinamas Pilnyčiu, yra senovės prūsų turto ir gausos Dievas, praturtinantis žmones ir pripildantis klojimus; šaltiniuose jis…

Prakorimas Lietuvių mitologijoje vaizduojamas prie pirmos aušros ir pasaulio pradžios
Prakorimas

Prakorimą (Prokorimos) Motiejus Strijkovskis savo Dievų sąraše nurodo kaip aukščiausiąjį Dievą; atkurtas vardo variantas (nuo „kurti“) sieja jį su pasaulio…

Pušaitis Lietuvių mitologijoje prie medžio šaknų, aukų ir kaukų pasaulio
Pušaitis

Pušaitis (Puškaitis) XVI a. šaltiniuose minimas kaip su žeme ir požemiu siejama Dievybė, gyvenanti po šventu šeivamedžiu ir valdanti mažąsias požemio būtybes –…

Rūgutis Raugų Žemėpatis Lietuvių mitologijoje prie raugo, duonos ir alaus indų
Rūgutis / Raugų Žemėpatis

Rūgutis (Ruguczis) Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip rauginamų valgių Dievas; jo vardas kyla iš „rūgti“, o sritis – raugas, rūgimas, alus ir duona,…

Sutvaras Lietuvių mitologijoje prie galvijų bandos lauke
Sutvaras

Sutvaras (Sotwaros) Motiejaus Strijkovskio sąraše apibūdintas kaip galvijus globojantis Dievas; vėliau jo vardas, atkurtas iš šaknies „sutverti“, paskatino…

Svaikstikas, prūsų šviesos Dievas, virš javų laukų skleidžiantis aukso šviesą
Svaikstikas

Svaikstikas yra senovės prūsų šviesos Dievas, tikėtas skatinąs javų, žolės ir gyvulių augimą; 16-17 a. prūsų Dievų sąrašuose jis dažniausiai minimas antras po…

Teliavelis Kalvelis Lietuvių mitologijoje kala švytintį Saulės diską kalvėje
Teliavelis / Kalvelis

Teliavelis minimas Ipatijaus metraštyje tarp karaliaus Mindaugo Dievų, o Malalos kronikos intarpe (1261) vadinamas kalviu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į…

Upinis Dievas Lietuvių mitologijoje prie tekančios upės, akmenų ir nendrių
Upinis Dievas

Upinis Dievas (Upinis Dewos) minimas Motiejaus Strijkovskio kaip upes valdanti Dievybė, kuriai aukota baltų paršelių, kad upių vanduo būtų skaidrus; tai vietinė…

Vėjopatis Lietuvių mitologijoje kaip vėjo valdovas prie pajūrio ir audros debesų
Vėjopatis

Vėjopatis yra Lietuvių vėjo Dievas, pasak Pretorijaus, garbintas žvejų; jo stabas vaizduotas dviveidis, su didžiuliais sparnais, statinaite ir žuvimi rankose…

Žemėpatis Lietuvių mitologijoje saugo seną sodybą, lauką ir namų ūkį
Žemėpatis

Žemėpatis yra senovės Lietuvių žemės ir sodybos Dievas – sodybos viešpats, nuo kurio priklauso ūkio gerovė; jam ar jo seseriai Žemynai aukota pradedant ir…

Žemininkas Lietuvių mitologijoje stovi prie ariamo lauko, javų ir gyvulių
Žemininkas

Žemininkas (Ziemiennik) Motiejaus Strijkovskio nurodytas kaip žemės Dievas, kurio garbei pienu lakinti žalčiai; jam buvo skirta didžiausia Lietuvių rudens…

Deivės

Moteriškosios Dievybės – žemės, likimo, namų židinio, vandenų ir derliaus globėjos Lietuvių tikėjimuose.

Austėja Lietuvių mitologijoje prižiūri bites ir avilius žydinčioje liepoje
Austėja

Austėja XVI a. šaltiniuose minima kaip bičių Deivė; pasak Algirdo Juliaus Greimo, ji sudaro porą su bičių Dievu Bubilu, o bičių spietimas mitologiškai…

Aušrinė Lietuvių mitologijoje pasirodo auštant su ryto žvaigžde virš laukų
Aušrinė

Aušrinė yra ryto žvaigždės Deivė – Lietuviškas planetos Veneros, matomos rytuose prieš Saulėtekį, pavadinimas; tautosakoje ji siejama su aušra, Saulės palyda ir…

Giltinė Lietuvių mitologijoje prie slenksčio tarp namų ir naktinio lauko
Giltinė

Giltinė yra Lietuvių mirties Deivė ir mirties personifikacija – tautosakoje grėsminga, dažnai akla būtybė, nužudanti prisilietimu ar nuodingu liežuviu; jos…

Javinė Lietuvių mitologijoje prie klėties, javų pėdų ir auksinio derliaus
Javinė

Javinė – vėlyvuose šaltiniuose minima javų ir jaujos (javų džiovinimo bei kūlimo pastato) globos Dievybė; jos vardas kyla iš „javai“, o liudijimai kuklūs ir…

Krūminė Lietuvių mitologijoje stovi rugių ir kviečių lauke su javų pėdais
Krūminė

Krūminę 1582 m. mini Motiejus Strijkovskis kaip javus duodančią Dievybę (Kruminie pradziu warpu), kuriai aukotos žemo skiautero vištos, kad rugiai augtų tankūs…

Laumė Lietuvių mitologijoje prie upelio audžia lino siūlą tarp akmenų ir miško
Laumė

Laumė yra viena dažniausiai Lietuvių sakmėse minimų mitinių moteriškų būtybių: siejama su vandeniu, audimu ir verpimu, vaikų globa ar grobimu, o tyrinėtojų…

Lazdona Lietuvių mitologijoje tarp lazdynų, riešutų ir rudens miško šviesos
Lazdona

Lazdona – Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąraše minima lazdynų ir riešutų Deivė; jos vardas kyla iš „lazdynas“, o vaizdinys priklauso augalų ir medžių globėjų…

Medeina Žvorūna Lietuvių mitologijoje stovi šventame miške su vilkais ir elniais
Medeina / Žvorūna

Medeina, siejama su Žvorūne, yra miškų, žvėrių ir medžioklės Deivė, pirmąkart paminėta Ipatijaus metraštyje tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų Dievų –…

Ragana Lietuvių mitologijoje miške su žolynais, Mėnuliu ir virsmo simboliais
Ragana

Ragana Lietuvių tautosakoje yra ypatingų galių turinti būtybė, neva sudariusi sąjungą su blogio jėgomis: geba burti, skraidyti, pasiversti gyvūnu ar daiktu ir…

Vakarinė Lietuvių mitologijoje prie sutemų dangaus ir vakaro žvaigždės
Vakarinė

Vakarinė yra Lietuvių vakaro žvaigždės Deivė, susijusi su Aušrine ir Saule; tautosakos motyvuose ji palydi Saulę miegoti, o pasak Pretorijaus, Vakarinė ir…