Lietuvių mitologija
Lietuvių Dievai ir Deivės
Šiame sąraše kaupiami Lietuvių mitologijos Dievai ir Deivės: nuo geriausiai paliudytų dangaus, audros, žemės ir ugnies Dievybių iki vėlyvuose šaltiniuose minimų ūkio, namų, vandens, kelių ir derliaus globėjų.
Šaltinių pastaba apie Lietuvių Dievus ir Deives
Lietuvių senoji religija rekonstruojama iš rašytinių šaltinių, tautosakos, etnografijos ir kalbos duomenų. Dalis vardų gerai paliudyti, dalis žinomi iš vėlyvų sąrašų, todėl kiekviename puslapyje šaltinius vertiname atsargiai.
Geriausiai žinomos Dievybės
Nuo Perkūno iki Žemynos – vardai, nuo kurių verta pradėti pažintį su Lietuvių panteonu.

Perkūnas yra vienas ryškiausių Lietuvių ir baltų mitologijos Dievų: griaustinio, žaibo, audros ir lietaus valdovas, tautosakoje persekiojantis Velnią, saugantis…

Dievas senovės Lietuvių religijoje yra aukščiausioji dangaus Dievybė (manoma, tapatintina su Andaju); tautosakoje jis virsta Dievu seneliu, kuriančiu pasaulį,…

Velnias Lietuvių tautosakoje yra dažniausia mitinė chtoninė būtybė, kurios provaizdis siejamas su senesniu požemio Dievu Vėlinu – mirusiųjų, gyvulių, turtų,…

Žemyna yra senovės Lietuvių žemės Deivė, daranti žemę vaisingą ir globojanti javus, vaisius, gyvulius bei žmones; jai aukota pradedant ir baigiant žemės ūkio…

Laima (Laimė, Laimės Motė) yra baltų gimimo ir lemties Deivė: rūpinasi nėščiosiomis, padeda gimdyti ir lemia naujagimio dalią; tikėta, kad savo laimę turi…

Gabija yra Lietuvių namų ugnies, židinio ir šventos ugnies globėja.

Saulė Lietuvių ir baltų mitologijoje yra dangaus šviesos, šilumos, gyvybės ir dienos ciklo Deivė.

Mėnuo (Mėnulis) yra Lietuvių dangaus šviesulio Dievas, tautosakoje vedęs Saulę ir nubaustas Perkūno už neištikimybę su Aušrine; jis siejamas su nakties šviesa,…
Kitos Dievybės pagal abėcėlę
Dievai
Vyriškosios Lietuvių mitologijos Dievybės – nuo dangaus, audros ir ugnies valdovų iki ūkio, kelių ir vėlių globėjų.

Aitvaras yra Lietuvių mitinė namų dvasia, sakmėse skraidanti ugnies kamuoliu ir nešanti šeimininkui grūdus, pinigus ar gausą – dažnai paimtus iš kitų žmonių,…

Andajas (Andojas) minimas Jono Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) tarp svarbiausių Lietuvių Dievų; tyrinėtojai jį laiko vienu aukščiausiųjų…

Ašvieniai - tai mokslinis vardas baltų dieviškiesiems dvyniams, dangaus žirgams, traukiantiems Saulę ir globojantiems jos dukteris; pats vardas yra XX a.…

Aukštėju Visagaliu (Auxtheias Vissagistis) prasideda Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašas; vardas reiškia aukščiausiąjį, visagalį Dievą, bet jo vieta vertinama…

Aušautas yra senovės prūsų gydymo Dievas, ligonių ir sveikųjų globėjas, šaltiniuose lygintas su antikos gydymo Dievu Asklepiju; prūsų Dievų sąrašuose jis…

Bangpūtys yra vakarų Lietuvių ir senųjų prūsų jūros Dievas, artimas Vėjopačiui; Pretorijus jį apibūdino kaip audros Dievą, vėliau lygintą su Neptūnu, o…

Bardaitis (prūsų k. Bardoayts) yra senovės prūsų jūreivystės Dievas, jūreivių, žvejų ir laivų globėjas, kuriam būdavo aukojamos žuvys; pagal K. Būgą pirminis jo…

Bubilas XVI a. šaltiniuose minimas kaip Lietuvių bičių Dievas, kuriam aukotas medus, kad bitės geriau spiestų; Algirdas Julius Greimas jį lygino su tranu ir…

Dimstipatis šaltiniuose minimas kaip Lietuvių namų ir ugnies Dievas – sodybos viešpats, saugantis namus nuo gaisro ir globojantis šeimininkes; jo vardas…

Ežerinis yra Lietuvių ežerų Dievas, minimas Jono Łasickio (XVI a.); tautosakoje išliko pasakojimų apie ežere gyvenančią mitinę būtybę, o iki XX a. buvo žinomas…

Ganiklis Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip piemenų Dievas (Goniglis Dziewos); jo vardas kyla iš „ganyti“, o sritis – ganomų bandų ir gyvulių apsauga…

Kelių Dievas (Kielu Dziewos) minimas Motiejaus Strijkovskio Dievų sąraše kaip kelių globėjas – su kelionėmis, kryžkelėmis ir judėjimu siejama Dievybė valstiečių…

Kovas (Karorius) – tai iš Motiejaus Strijkovskio Dievų sąrašo rekonstruojama Dievybė, kurios funkcijos ginčytinos: vienuose skaitymuose tai žirgų Dievas…

Kremata – iš Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašo žinoma Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminių gyvulių globa; tai vienas vėlyvų, atsargiai vertintinų sąrašo…

Krukis – iš Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašo žinoma Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminiais gyvuliais; vardas onomatopėjiškai atliepia kiaulės…

Kurkas (Curche) yra seniausiai dokumentuota baltų Dievybė, pirmą kartą paminėta 1249 m. Christburgo taikos sutartyje kaip stabas, prūsų kasmet po pjūties…

Lietuvonis (Lituwanis) Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip lietų siunčianti Dievybė; jo vardas kyla iš žodžio „lietus“ (ne „Lietuva“), o sritis –…

Nunadievis minimas Haličo-Voluinės metraštyje pirmuoju tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų Dievų; tyrinėtojai jį laiko vienu aukščiausiųjų Lietuvių Dievų,…

Patrimpas yra vienas svarbiausių prūsų Dievų, šaltiniuose apibūdinamas nevienodai – kaip sėkmės ir javų Dievas, vaizduotas bebarzdžiu jaunuoliu su varpų…

Pergrubrijus yra senovės prūsų pavasario, augalijos ir derlingumo Dievas, auginantis lapus bei žolę ir išvarantis žiemą; jam skirta pavasario aukojimo šventė…

Pikulas (Patulas) yra prūsų požemio ir tamsos Dievas, prūsų Dievų triadoje minimas po Perkūno; jis siejamas su mirtimi, baime ir nelaime, o vėlesniuose…

Pilvytis, Sūduvių knygelėje vadinamas Pilnyčiu, yra senovės prūsų turto ir gausos Dievas, praturtinantis žmones ir pripildantis klojimus; šaltiniuose jis…

Prakorimą (Prokorimos) Motiejus Strijkovskis savo Dievų sąraše nurodo kaip aukščiausiąjį Dievą; atkurtas vardo variantas (nuo „kurti“) sieja jį su pasaulio…

Pušaitis (Puškaitis) XVI a. šaltiniuose minimas kaip su žeme ir požemiu siejama Dievybė, gyvenanti po šventu šeivamedžiu ir valdanti mažąsias požemio būtybes –…

Rūgutis (Ruguczis) Motiejaus Strijkovskio sąraše nurodytas kaip rauginamų valgių Dievas; jo vardas kyla iš „rūgti“, o sritis – raugas, rūgimas, alus ir duona,…

Sutvaras (Sotwaros) Motiejaus Strijkovskio sąraše apibūdintas kaip galvijus globojantis Dievas; vėliau jo vardas, atkurtas iš šaknies „sutverti“, paskatino…

Svaikstikas yra senovės prūsų šviesos Dievas, tikėtas skatinąs javų, žolės ir gyvulių augimą; 16-17 a. prūsų Dievų sąrašuose jis dažniausiai minimas antras po…

Teliavelis minimas Ipatijaus metraštyje tarp karaliaus Mindaugo Dievų, o Malalos kronikos intarpe (1261) vadinamas kalviu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į…

Upinis Dievas (Upinis Dewos) minimas Motiejaus Strijkovskio kaip upes valdanti Dievybė, kuriai aukota baltų paršelių, kad upių vanduo būtų skaidrus; tai vietinė…

Vėjopatis yra Lietuvių vėjo Dievas, pasak Pretorijaus, garbintas žvejų; jo stabas vaizduotas dviveidis, su didžiuliais sparnais, statinaite ir žuvimi rankose…

Žemėpatis yra senovės Lietuvių žemės ir sodybos Dievas – sodybos viešpats, nuo kurio priklauso ūkio gerovė; jam ar jo seseriai Žemynai aukota pradedant ir…

Žemininkas (Ziemiennik) Motiejaus Strijkovskio nurodytas kaip žemės Dievas, kurio garbei pienu lakinti žalčiai; jam buvo skirta didžiausia Lietuvių rudens…
Deivės
Moteriškosios Dievybės – žemės, likimo, namų židinio, vandenų ir derliaus globėjos Lietuvių tikėjimuose.

Austėja XVI a. šaltiniuose minima kaip bičių Deivė; pasak Algirdo Juliaus Greimo, ji sudaro porą su bičių Dievu Bubilu, o bičių spietimas mitologiškai…

Aušrinė yra ryto žvaigždės Deivė – Lietuviškas planetos Veneros, matomos rytuose prieš Saulėtekį, pavadinimas; tautosakoje ji siejama su aušra, Saulės palyda ir…

Giltinė yra Lietuvių mirties Deivė ir mirties personifikacija – tautosakoje grėsminga, dažnai akla būtybė, nužudanti prisilietimu ar nuodingu liežuviu; jos…

Javinė – vėlyvuose šaltiniuose minima javų ir jaujos (javų džiovinimo bei kūlimo pastato) globos Dievybė; jos vardas kyla iš „javai“, o liudijimai kuklūs ir…

Krūminę 1582 m. mini Motiejus Strijkovskis kaip javus duodančią Dievybę (Kruminie pradziu warpu), kuriai aukotos žemo skiautero vištos, kad rugiai augtų tankūs…

Laumė yra viena dažniausiai Lietuvių sakmėse minimų mitinių moteriškų būtybių: siejama su vandeniu, audimu ir verpimu, vaikų globa ar grobimu, o tyrinėtojų…

Lazdona – Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąraše minima lazdynų ir riešutų Deivė; jos vardas kyla iš „lazdynas“, o vaizdinys priklauso augalų ir medžių globėjų…

Medeina, siejama su Žvorūne, yra miškų, žvėrių ir medžioklės Deivė, pirmąkart paminėta Ipatijaus metraštyje tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų Dievų –…

Ragana Lietuvių tautosakoje yra ypatingų galių turinti būtybė, neva sudariusi sąjungą su blogio jėgomis: geba burti, skraidyti, pasiversti gyvūnu ar daiktu ir…

Vakarinė yra Lietuvių vakaro žvaigždės Deivė, susijusi su Aušrine ir Saule; tautosakos motyvuose ji palydi Saulę miegoti, o pasak Pretorijaus, Vakarinė ir…