- Vieta
- Anykščių rajono savivaldybė
- Regionas
- Anykščių rajonas
- Tipas
- riedulys, geologinis Gamtos paveldo objektas ir memorialinė vieta
- Adresas
- Dvaronių k., Anykščių sen., Anykščių r. sav.
- Koordinatės
- 55.48417, 25.05861
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- gegužė-spalis Anykščių šileliui, visus metus trumpam sustojimui
Dvaronių akmuo
Riedulys, tapęs atminties ženklu
Puntuko akmuo nėra didžiausias Lietuvos riedulys, bet jis yra vienas labiausiai atpažįstamų. Jo stiprybė slypi ne vien matmenyse: čia susitinka ledynmečio geologija, Anykščių šilelio kraštovaizdis, padavimai ir Dariaus bei Girėno atminimas.
Puntukas yra Dvaronių kaime, apie 5 km į pietus nuo Anykščių, prie Šventosios kairiojo kranto. Dėl vietos šalia Anykščių šilelio ir Lajų tako jis dažnai tampa ne atskiru sustojimu, o viso Anykščių Gamtos maršruto centru.
Matmenys ir geologija
Puntukas yra antras pagal dydį Lietuvos riedulys. Pateikiami konkretūs matmenys: ilgis 7,54 m, plotis 7,34 m, matomas aukštis 5,70 m, o apimtis 21,39 m. Jo forma aukštesnė ir labiau vertikali nei Barstyčių akmens, todėl gyvai Puntukas dažnai atrodo monumentaliau.
Geologiškai tai rapakivio tipo granitas, ledyno atvilktas iš Vyborgo rapakivio masyvo Suomijos ir Rusijos pasienyje. Pati masyvo uoliena susidarė iš granitinės intruzijos maždaug prieš 1,62-1,65 mlrd. metų, o ledynas Puntuką atnešė pleistocene, prieš maždaug 15-24 tūkst. metų. Riedulio masė vertinama apie 400 tonų. Ši detalė svarbi, nes paaiškina, kodėl tokia uoliena atsidūrė Anykščių krašte: ją atnešė ne vietiniai procesai, o kontinentinis ledynas.
Dariaus ir Girėno bareljefas
1943 m. skulptorius Bronius Pundzius pietinėje Puntuko pusėje iškalė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefą. Jis yra 1,17 x 1,44 m dydžio, po juo iškalti lakūnų vardai ir ištrauka iš jų testamento bei skrydžio data. Nuo tada riedulys tapo ir lakūnų atminimo vieta, susieta su transatlantiniu skrydžiu, tautine atmintimi ir karo metų kultūriniu gestu. 1945 m. bareljefą apšaudė stribai, o 7 dešimtmečio viduryje jis buvo restauruotas.
Šis sluoksnis keičia lankymo ritmą. Prie Puntuko verta ne tik pasidaryti nuotrauką, bet ir ramiai apžiūrėti, kaip natūralus akmens paviršius sujungtas su memorialiniu reljefu. Dėl to nereikėtų liesti ar braižyti raižinio.
Archeologiniai ženklai
Puntuko viršuje yra šešios apie 5 cm skersmens ir 1 cm gylio duobutės, būdingos bronzos-ankstyvojo geležies amžiui, o prie riedulio 1930-1940 m. rasta mezolito laikotarpio titnago dirbinių. Tokie ženklai leidžia kalbėti apie senesnį žmogaus ir akmens santykį, tačiau juos reikia pristatyti atsargiai: patikimiausia remtis pačiu duobučių faktu, o šventvietės interpretacijas skirti nuo įrodytų duomenų. Dėl archeologinės ir memorialinės vertės Puntukas nuo 1972 m. saugomas ir kaip archeologinis bei dailės paminklas.
Dėl šių ženklų ir dėl bareljefo Puntukas nėra tinkamas laipiojimui. Net jeigu paviršius atrodo atsparus, kiekvienas lipimas ar trynimas veikia ir akmenį, ir jo kultūrinius ženklus.
Padavimai apie Puntuką
Lietuvių padavimuose Puntukas dažnai siejamas su velniu, nešusiu akmenį sunaikinti Anykščių bažnyčios, bet numetusiu jį pragydojus gaidžiams. Kituose pasakojimuose pavadinimas siejamas su kariu ar galiūnu Puntuku.
Šie pasakojimai nepaaiškina riedulio kilmės geologiškai, tačiau paaiškina, kodėl akmuo įaugo į vietos vaizduotę. Puntukas yra geras pavyzdys, kaip ta pati vieta gali turėti mokslinį, memorialinį ir tautosakinį skaitymą.
Puntuko akmuo: ką pamatyti šalia
Puntuko akmuo yra Anykščių šilelio maršruto dalis. Dažniausiai jis derinamas su Medžių lajų taku, Šventosios slėnio vaizdais ir pačiu šilelio pasivaikščiojimu. Jei atvykstate pirmą kartą, verta suplanuoti bent valandą, kad nereikėtų tik sustoti automobilių aikštelėje ir iškart išvažiuoti.
Geras maršrutas: pirmiausia apžiūrėti Puntuką ir bareljefą, tada eiti link Lajų tako, o grįžtant dar kartą pamatyti akmenį iš kitos pusės. Taip geriau suprasite jo vietą kraštovaizdyje.
Puntuko akmuo: kaip lankyti atsakingai
Neliesti bareljefo, nelipti ant akmens ir nebandyti ieškoti trumpesnių kelių per jautrias vietas yra pagrindinės taisyklės. Lankymas čia paprastas, bet objektas turi kelis sluoksnius: Gamtos paminklą, memorialą ir archeologinį ženklų paviršių.
Fotografuojant verta turėti du kadrus: vieną platesnį su šilelio aplinka, kitą artimesnį su bareljefo lauku. Taip puslapio ar kelionės albume Puntukas neatrodo kaip atsitiktinis akmuo, o atsiskleidžia kaip viena svarbiausių Anykščių vietų.
