- Vieta
- Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir aktyvi sakralinė vieta su koplytėle
- Adresas
- Lygamiškio k., Užpalių sen., Utenos r.
- Koordinatės
- 55.62758, 25.56357
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. šaltiniui, koplytėlei ir aplinkai; iki 1 val. su netolimu Lygamiškio piliakalniu
- Geriausias metas
- šviesiu ir sausu paros metu; po lietaus bei žiemą akmeniniai laiptai gali būti labai slidūs
Lygamiškio šaltinis, Šv. Krokulė, Krakula, Užpalių šaltinis
Kaip atrodo nedidelis, bet saugomas šaltinis
Krokulė trykšta maždaug 25 m pločio minkštoje gruntinio vandens erozijos dauboje dešiniajame Šventosios slėnio šlaite. Vanduo sutelktas į apie 1,2 m skersmens ir 0,6 m aukščio apskritą akmenų rentinį, iš kurio nedideliu lataku teka upės link.
Šaltinio aplinka sutvarkyta akmeniniu grindiniu, laiptais ir turėklais, tačiau pati dauba lieka drėgna. Pavėsyje akmenys apauga samanomis, o po lietaus, per atlydį ar šalnas tampa slidūs. Oficialaus bepakopio maršruto iki pat rentinio rasti nepavyko.
Tai nėra galinga versmė ar krioklys. Lietuvos geologijos tarnyba šaltinį vadina mažo debito ir nurodo 0,65-0,85 l/s srautą, priklausantį nuo kritulių. Vaizdo vertė slypi skaidriame vandenyje, tylioje dauboje ir gamtos bei mažosios sakralinės architektūros santykyje.
Ką atskleidžia geologiniai matavimai
2012 m. rugsėjo 18 d. geologų matuotas vanduo buvo skaidrus, bespalvis, bekvapis ir 6,8 °C temperatūros. Jis buvo gėlas, vidutiniškai mineralizuotas, palyginti kietas, o nitrato koncentracija siekė 7 mg/l. Ataskaita pažymi, kad nitratai gali būti susiję su žemės ūkiu maitinimo srityje.
Turizmo puslapiuose dažnai kartojamas 7 l/s debitas ir 7-9 °C temperatūra. Specializuotoje Lietuvos geologijos tarnybos anketoje pateiktas beveik dešimt kartų mažesnis 0,65-0,85 l/s srautas yra tinkamesnis faktiniam aprašui. Skirtumas gali būti senas matavimo, vienetų ar kopijavimo netikslumas.
Krokulė išlieka stebimas objektas: 2026 m. požeminio vandens monitoringo plane Lygamiškio šaltinis įrašytas 36406 numeriu. Vis dėlto hidrocheminis stebėjimas nėra tas pats, kas nuolat galiojantis mikrobiologinis geriamojo vandens sertifikatas.
Nuo 1809 m. vietovardžio iki koplytėlės
Krakulos vardas pažymėtas 1809 m. Užpalių dvaro žemėlapyje. 1860 m. rašytiniame apraše jau minimas skaidrus, bekvapis ir beskonis vanduo bei jam priskiriamas laisvinamasis poveikis. Šis tekstas įrodo seną reputaciją, bet ne gydymo veiksmingumą.
Raudonų plytų koplytėlė paprastai datuojama 1903 m. ir siejama su kunigų Kazimiero Kozminskio bei A. Razmo iniciatyva. 1930 m. kunigas Antanas Paurys tęsė aplinkos tvarkymą, įrengė mūro bei metalo aptvarą, o su jo veikla siejamas ir akmeninis šaltinio rentinys.
Koplytėlėje buvusi Kristaus skulptūra pavogta 2003 m. Naują skulptoriaus V. Šimonėlio sukurtą figūrą pastatė 2008 m. Šie pokyčiai rodo ne sustingusį senovinį objektą, o nuolat prižiūrimą vietą, kurioje gamtos paminklas ir bendruomenės pamaldumas gyvuoja kartu.
Regėjimų legendos ir liaudies tikėjimai
Žinomiausia legenda pasakoja apie piemenėlius, išvydusius spindulių apsuptą Kristų. Vaikai esą suklupo, buvo palaiminti, o figūra išnyko. Kitame variante vieta siejama su kunigu, pelkėje nugrimzdusiu nešant Švenčiausiąjį Sakramentą, dar kitame pasakojama apie Mariją.
Netolimas akmuo vadinamas turinčiu Kristaus arba Marijos pėdos ženklą. Vandeniui priskiriamas gebėjimas gydyti ligas, saugoti nuo griaustinio, mažinti audros baimę ar nešti sėkmę. Tai tautosakos ir religinės praktikos sluoksnis, o ne geologijos ar medicinos patvirtinti poveikiai.
Kai kurie tyrinėtojai vietą laikė senesne alkaviete ir pasakojo apie šventą ąžuolą dabartinės koplytėlės vietoje. Ši interpretacija įdomi religinių vietų tęstinumo tyrimams, tačiau pati savaime neįrodo, kad čia tikrai veikė ikikrikščioniška šventykla.
Ar gerti vandenį ir kaip elgtis vietoje
2012 m. cheminė analizė negali garantuoti dabartinės mikrobiologinės saugos. Laukinį šaltinį gali paveikti liūtys, paviršinis nuotėkis, gyvūnai ir ūkinė veikla, todėl puslapis nerekomenduoja vandens gerti. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios ir silpnesnės sveikatos žmonės.
Šaltinis yra lauke ir nėra bilietinis objektas, tačiau išlieka aktyvi maldos vieta. Per Švč. Trejybės, Sekminių ar Devintinių laikotarpio apeigas leiskite žmonėms melstis, nefotografuokite jų be sutikimo ir nelipkite ant koplytėlės, tvoros ar pažymėto akmens.
Automobilį palikite tik tam skirtoje vietoje, o iki šaltinio eikite lėtai. Trumpą sustojimą galima jungti su maždaug 350 m į šiaurės rytus esančiu Lygamiškio piliakalniu ir Užpalių dvaro paveldu, tačiau natūraliame šlaite reikia tvirtų batų bei atsargos laiko.
