
- Vieta
- Žiežmariai, Kaišiadorių rajono savivaldybė
- Regionas
- Kaišiadorių rajonas
- Tipas
- neogotikinė Romos katalikų parapijos bažnyčia
- Adresas
- Nepriklausomybės a. 1, Žiežmariai, Kaišiadorių r. sav.
- Koordinatės
- 54.80391, 24.44244
- Kiek skirti laiko
- 45-60 min.; ilgiau, jei bažnyčia atvira ir vyksta pamaldos
- Geriausias metas
- dienos šviesa ir iš anksto suderintas parapijos laikas; interjero lankymas priklauso nuo liturgijos
Žiežmarių bažnyčia, Žiežmarių Šv. Jokūbo bažnyčia
Raudonų plytų neogotika ir nebaigtas antrasis bokštas
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia stovi Nepriklausomybės a. 1, miestelio centre. Iš viešosios erdvės ją lengviausia atpažinti iš raudonų plytų mūro, smailiaarkių langų, vertikalaus neogotikinio silueto ir asimetriško fasado: vienas bokštas užbaigtas, o kitas liko nebaigtas. Šis netobulumas nėra atsitiktinė žala - tai svarbi pastato statybos istorijos dalis.
Nebaigto antrojo bokšto fasadą ypač gerai matyti nuo aikštės, kur galima palyginti jį su užbaigtuoju bokštu. Išorės apžiūrai skirkite laiko ir ramiai apeikite pastatą, nes asimetriškas siluetas geriausiai atsiskleidžia iš kelių kampų.
Nuo medinės bažnyčios iki mūrinės
Žiežmarių parapijos istorijoje pirmosios bažnyčios pradžia siejama su 1501-1502 m. tradicija, kai žemę fundavo Žygimantas Senasis. Pirmoji medinė bažnyčia sudegė 1655 m. per Rusijos kariuomenės įsiveržimą, buvo atstatyta 1672 m., o 1702 m. nukentėjo per švedų antpuolį. 1895 m. gaisras vėl apgadino šventovę.
1908 m. klebonas Juozapas Augūnas naujos mūrinės bažnyčios projektą patikėjo inžinieriui architektui Vaclovui Michnevičiui, o 1909 m. prie Kaišiadorių kelio pradėjo veikti plytinė. Senoji medinė bažnyčia nugriauta 1914 m., tačiau Pirmasis pasaulinis karas darbus sustabdė. Jie atnaujinti 1922-1924 m.
Kodėl vienas bokštas liko nebaigtas
Nebaigto bokšto istorija padeda skaityti pastatą kaip ilgai trukusį projektą. Nebaigta bažnyčia pašventinta 1924 m. gruodžio 22 d., nors dar neturėjo bokštų ir vidaus įrangos. 1929 m. užbaigtas vienas bokštas, o antrasis liko žemesnis, su atvirais plytų tarpsniais ir neįgyvendinta viršutine dalimi.
Todėl iš skirtingų kampų matomas nevienodas fasadas yra ne restauratoriaus klaida ir ne laikinas pastolių vaizdas. Jis liudija tarpukario statybos etapą, kai parapija galėjo naudoti pašventintą pastatą, nors projektas nebuvo įgyvendintas iki galo.
Vidus ir išlikusi dailė
Bažnyčios interjere išlikusioje dailėje minimi XIX a. Šventosios šeimos paveikslas, XIX a. pradžios Šv. Antano atvaizdas ir XVIII a. pabaigai priskiriamos Fides ir Potestes skulptūros. Ne kiekvienas kūrinys būtinai matomas išorinio apsilankymo metu ar per kiekvieną atvirų durų progą.
Po karo bažnyčioje įrengtos naujos grindys ir ąžuoliniai altoriai, o vargonai perkelti iš nacionalizuotos Mūro Strėvininkų koplyčios. Interjeras yra veikiančios parapijos dalis, todėl lankytojo patirtis priklausys nuo liturgijos, durų atvirumo ir tuo metu vykstančių darbų.
Lankymas Žiežmariuose
Bažnyčia yra gyva parapijos šventovė, ne nuolat veikiantis muziejus. Į vidų planuokite eiti per pamaldas arba susisiekę su parapija dėl tinkamo laiko. Išorę iš Nepriklausomybės aikštės galima apžiūrėti ramiau, gerbiant maldos vietos tvarką.
Vienam apsilankymui skirkite 45-60 min. ir nepainiokite bažnyčios su netolima Žiežmarių sinagoga - tai atskiri paveldo objektai. Po lietaus aplinka gali būti slidi, o fotografuoti viduje reikėtų tik gavus leidimą.









