- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorijos, archeologijos, dvarų kultūros ir kryždirbystės muziejus restauruotame buvusiame karmelitų vienuolyne
- Adresas
- Didžioji g. 19, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.28681, 23.97870
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val.; apie 3 val. su Kėdainių senamiesčiu ir Radvilų mauzoliejumi
- Geriausias metas
- trečiadienio-penktadienio pirmoji darbo valanda arba paskutinis mėnesio sekmadienis, kai nuolatinės ekspozicijos lankomos nemokamai
Kėdainių muziejus, Kėdainių kraštotyros muziejus, Kėdainių Regional Museum, Kedainiai Regional Museum
Didžioji g. 19 yra pagrindinis muziejus, o šeši padaliniai veikia kitais adresais
Kėdainių krašto muziejaus vardas reiškia ir visą įstaigą, ir pagrindinę ekspoziciją. Šis puslapis skirtas būtent Didžiosios g. 19 pastatui, esančiam siauroje pėsčiųjų senamiesčio atkarpoje ties 55.286806, 23.978702. Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, Arnetų namas, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Vytauto Ulevičiaus muziejus ir 1863 m. sukilimo muziejus turi atskirus adresus bei savas lankymo sąlygas.
Gatvėje muziejų išduoda ilgas prigesintos rausvos spalvos tinkuotas fasadas, balti stačiakampiai langų apvadai ir kuklus arkinis įėjimo užrašas. Pastatas neatrodo kaip reprezentaciniai rūmai, nes jo planą formavo vienuolyno celės, ūkinės patalpos ir XIX a. kareivinių rekonstrukcijos. Viduje išlikusius mūro skliautus bei atvertas plytų arkas papildo šiuolaikinės ekspozicijų pertvaros.
Pagrindiniam muziejui verta skirti 1-2 valandas. Jei norite tą pačią dieną pamatyti ir Radvilų sarkofagus reformatų bažnyčioje, Senojoje Rinkoje įrengtą Daugiakultūrį centrą bei Arnetų namą, suplanuokite bent pusdienį ir kiekvieno padalinio darbo laiką tikrinkite atskirai.
1709 m. vienuolyną po 1831 m. sukilimo pakeitė carinės kareivinės
Karmelitai Kėdainiuose pradėjo kurtis 1704 m., kai katalikas miesto savininkas Karolis III Pilypas Vitelsbachas leido senosios regulos ordinui statyti koplyčią ir vienuolyną iki tol ryškiai protestantiškame mieste. VLE nurodo, kad mūrinis vienuolyno pastatas iškilo 1709 m. Šalia vienuoliai 1766 m. pastatė iki šiol išlikusią medinę Šv. Juozapo bažnyčią.
Po 1831 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia vienuolyną panaikino, atėmė jo turtą ir patalpas perdavė kariuomenei. 1832 m. vykdant pritaikymą kareivinėms virš dalies fligelių pristatytas antras aukštas, o medinės perdangos kai kur pakeistos cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Todėl šiandien lankomas pastatas yra ne vien XVIII a. vienuolyno kopija, bet kelių režimų paliktas architektūrinis sluoksnis.
Vienuolio celės ekspozicija šį kontekstą paverčia konkrečiais daiktais. Joje rodomi vienuolio baldai, žvakidės, XVIII a. smilkalinė, XIX a. rožančiai ir škaplieriai, arnotas iš Tėvo Stanislovo kolekcijos bei 1769 m. Venecijoje išleistas Kėdainių karmelitų mišiolas. Tai nedidelė salė, tačiau ji paaiškina paties muziejaus pastato pirminę funkciją.
1922 m. muziejus prasidėjo nuo Vlado Rybelio padovanoto tūkstančio senienų
Muziejų 1922 m. įkūrė Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis ir perdavė jam apie 1000 savo surinktų senienų. Pirmoji ekspozicija tilpo trijose dabartinės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos patalpose, penkiose vitrinose, trijose spintose ir vienoje lentynoje. Jau 1931 m. komisija fiksavo, kad viename kambaryje eksponatai sugrūsti taip tankiai, jog didesnei lankytojų grupei sunku apsisukti.
1937 m. muziejų perėmė Kraštotyros draugija, o 1939 m. jame buvo apie 1800 eksponatų. Nacių okupacijos metais rinkinys išgrobstytas, tačiau vedėjas G. Bobelis dalį vertybių išgelbėjo. Pokariu muziejus atnaujintas, bet sovietų valdžia ekspozicijas pavertė ideologijos priemone; tik Atgimimo metais sugrįžo tarpukario valstybės, tremčių ir rezistencijos temos.
1991 m. kraštotyros muziejus pertvarkytas į Krašto muziejų ir prie jo prijungta daugiau padalinių. Į restauruotą buvusį karmelitų vienuolyną įstaiga persikėlė 2000 m. rugsėjį. VLE 2025 m. duomenimis, visame muziejaus rinkinyje jau buvo daugiau kaip 58 000 eksponatų, o pagrindiniame pastate veikė 16 ekspozicijų salių ir edukacinė klasė.
Svirskio kryžiai ir Apytalaukio ragų baldai yra du objektai, kurių nepraleiskite
Vinco Svirskio kryžių salėje stovi kelių metrų aukščio ąžuoliniai kryžiai ir koplytstulpiai, kurių figūros bei reljefai išdrožti iš to paties kamieno. Svirskis gyveno 1835-1916 m., pėsčias keliavo po Vidurio Lietuvos kaimus ir, muziejaus skaičiavimu, sukūrė apie 250 kryžių. Išliko maždaug 130, o Kėdainiuose saugoma viena didžiausių jų grupių. Apeikite kūrinius iš kelių pusių, nes šventųjų figūros ir siužetai komponuoti ne vien priekiniame fasade.
Visai kitokią meistrystę rodo Apytalaukio dvaro ragų baldų kambarys. Iš įvairių elninių žvėrių ragų suformuotas komplektas 1900 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje pelnė aukso medalį, ten jį įsigijo Apytalaukio dvaro savininkas grafas Karolis Henrikas Zabiela ir pargabeno į Lietuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis baldų sudegė arba buvo išgrobstyta, o likusi dalis 1947 m. perduota muziejui.
Archeologijos salėse galima sekti kraštą nuo akmens ir žalvario amžių iki senamiesčio kasinėjimų keramikos. Tarp konkrečių miesto radinių VLE išskiria 603 Jono Kazimiero varinių šilingų lobį, 2006 m. aptiktą dabartinės bibliotekos kieme. Šie originalai padeda nepasiklysti tarp ekranų: pirmiausia apžiūrėkite daiktą, tada naudokitės skaitmeniniu paaiškinimu.
Interaktyvios salės aiškina, kodėl XVII a. Kėdainiai buvo atviri Europai
Ekspozicijoje Miesto savininkai interaktyvus Radvilų genealoginis medis jungia atskiras giminės šakas ir kitus Kėdainių valdytojus. Greta Kėdainių ryšiai su pasauliu žemėlapis rodo, su kokiais Europos miestais XVII-XVIII a. prekiauta, iš kur atvykdavo dvasininkai bei intelektualai ir kur išvykdavo mokytis gimnazistai. Tai gera įžanga prieš einant į Radvilų mauzoliejų ar Šviesiąją gimnaziją.
Kėdainiai - daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas remiasi interaktyviu XVII a. miesto maketu. Septyni skirtingi personažai pasakoja apie svarbiausias vietas, o 3D animacija padeda suprasti, kaip greta gyveno evangelikai reformatai, katalikai, žydai, škotų pirkliai ir kitos bendruomenės. Tai nėra vien šventinis aukso amžiaus vaizdas - vėlesnė Netekčių 1940-1953 m. salė kalba apie Holokaustą, trėmimus ir partizaninį karą.
Česlovo Milošo ekspozicija pristato 1911 m. Šeteniuose gimusio Nobelio literatūros premijos laureato asmenybę, tekstus, vaizdo įrašus ir ryšį su Lietuva. Ji skirta ne rankraščių lobynui, o biografiniam bei geografiniam kontekstui. Jei ši tema svarbiausia, po muziejaus verta važiuoti į Šetenius, kur kraštovaizdis papildo tai, ko negali parodyti salės ekranas.
2026 m. bilietas kainuoja 3 Eur, o paskutinį mėnesio sekmadienį lankymas nemokamas
2026 m. liepos 13 d. oficialiame muziejaus puslapyje pagrindinė ekspozicija dirbo trečiadienį-penktadienį 11-18 val., šeštadienį 10-17 val., sekmadienį 10-15 val.; pirmadienis ir antradienis buvo nedarbo dienos. Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 minučių iki uždarymo, prieš valstybines šventes dirbama valanda trumpiau, o švenčių dienomis nedirbama. Prieš kelionę laiką tikrinkite oficialiame puslapyje.
Tą pačią dieną skelbta standartinė bilieto kaina buvo 3 Eur, mokiniams, nuolatinių studijų studentams, pensinio amžiaus žmonėms iki 80 metų ir kelioms kitoms grupėms taikyta 50 proc. nuolaida. Ikimokyklinukai, 80 metų sulaukę žmonės, asmenys su negalia ir vienas lydintysis bei oficialiame sąraše nurodytos kitos grupės lankė nemokamai. Visiems nemokamas kiekvieno mėnesio paskutinis sekmadienis, bet sutapus su švente data gali būti perkelta.
Muziejus pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams, o į antrą aukštą kyla liftas; dėl konkretaus maršruto ar pagalbos verta iš anksto skambinti muziejininkams. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps kortelėje buvo 140 atsiliepimų ir 4,7 iš 5 vidurkis. Google tvarkaraštis sutapo su oficialiomis ekspozicijos valandomis, tačiau administracijos valandos yra kitos ir jų nereikėtų painioti su lankytojų priėmimu.
