Velikuškių II piliakalnis, vadinamas Sala: miškinga piliakalnio kalva, beveik apsupta Sartų ir Zalvės vandenų

Sala yra antrasis Velikuškių piliakalnis, o ne pirmojo slapyvardis

Velikuškių II piliakalnis, oficialiuose paveldo dokumentuose vadinamas Velikuškių piliakalnio II su gyvenviete piliakalniu, vad. Sala, yra Antazavės seniūnijoje, prie Velikuškių kaimo. Jis priklauso Sartų regioniniam parkui ir yra atskiras archeologinis objektas. Tikslus lankytojo taškas yra 55.826559, 25.868502, todėl navigacijoje verta rinktis būtent Velikuškių II arba Salos kortelę.

Velikuškėse yra du piliakalniai, kuriuos enciklopedija aprašo viename straipsnyje. Pirmasis stovi Sartų dešiniajame krante, o Sala yra maždaug 1,4 km į pietryčius nuo jo. Šis puslapis skirtas tik antrajam objektui, todėl pirmojo piliakalnio matmenų, radinių ir panoramos nereikėtų priskirti Salai.

Piliakalnio formą sukuria vanduo, miškas ir drėgna tarpukalvė

Sala įrengta Sartų ežero Bradesių, kitaip Stintinės, įlankos rytiniame gale. Piliakalnis yra tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio, o vanduo jį supa iš trijų pusių. Ketvirtoje pusėje esanti drėgna tarpukalvė paaiškina ne tik Salos vardą, bet ir vietos gynybinę logiką: priėjimas į kalvą natūraliai susiaurėja.

VLE nurodo iki 25 m aukščio stačius šlaitus. 2022 m. savivaldybės fotofiksacijoje matyti pušimis apaugusi žolėta kalva, tiesūs mediniai laiptai, informacinis stendas ir Dusetų-Obelių kelias papėdėje. Tai nėra mūrinės pilies griuvėsiai: svarbiausi išlikę ženklai yra reljefas, aikštelė, šlaitai ir vandens formuojamas kraštovaizdis.

Tame pačiame 2022 m. akte dalis laiptų įvertinta kaip sulūžusi, o juos rekomenduota remontuoti. Tai istorinė būklės fiksacija, ne dabartinės būklės garantija, todėl vietoje apžiūrėkite laiptus prieš kopdami, po lietaus saugokitės slidžių pakopų ir nelipkite ant eroduojamų šlaitų.

Oficialūs šaltiniai pateikia du aikštelės matmenų rinkinius

VLE Salos piliakalniui nurodo keturkampę 73 x 150 m aikštelę ir iki 25 m aukščio šlaitus. 2022 m. savivaldybės būklės akte įrašyta apie 140 m ilgio, 80 m pločio aikštelė ir iki 20 m šlaitai. Matavimo kryptis bei metodika dokumentuose nepaaiškinta, todėl abu oficialūs įverčiai pateikiami jų nesuvienodinant.

VLE objektą datuoja pirmuoju tūkstantmečiu prieš Kristų-pirmuoju tūkstantmečiu po Kristaus. Plati aikštelė šiandien gali atrodyti kaip paprasta miško kalva, tačiau jos mastą geriausiai padeda suprasti išilga vieta tarp vandens telkinių.

Kultūriniame sluoksnyje rasta akmeninių kirvių, lipdytinės keramikos fragmentų ir geležies gargažių. Vietos aprašymuose taip pat minimi gyvulių kaulai bei gyvenvietės pėdsakai pašlaitėse. Tai nėra atsitiktiniai paviršiniai akmenys: radiniai rodo, kad kalvoje ir jos aplinkoje žmonės dirbo, gyveno ir naudojo metalą, nors šiuolaikinis lankytojas kasinėjimų vietoje nemato.

Kultūros vertybių registre objektas įvardytas kaip komplekso dalis - Velikuškių piliakalnio II su gyvenviete piliakalnis, vad. Sala - ir turi unikalų kodą 16297. 2022 m. būklės akte jis nurodytas kaip paminklas. Lankytojas neturėtų rinkti radinių, ardyti šlaito ar bandyti tikrinti kultūrinio sluoksnio.

Kaip planuoti priėjimą prie Salos piliakalnio

2022 m. savivaldybės aktas prie Dusetų-Obelių kelio patvirtina stovėjimo aikštelę ir informacinį stendą. Dokumentas nepatvirtina dabartinės aikštelės dangos, talpos ar žiemos priežiūros, todėl vadovaukitės vietos ženklais, nepalikite automobilio ant privačios žemės ir neužblokuokite pravažiavimo.

Pats apsilankymas nėra ilgas žygis, bet piliakalnio šlaitai nėra lygi miesto aikštė. Tvirti batai ir dienos šviesa padės įvertinti reljefą, o vaikams prie stataus krašto reikia suaugusiųjų priežiūros. Oficialus ištisinio bepakopio maršruto ar pritaikymo vežimėliui aprašas nepaskelbtas, todėl judėjimo sąlygas verta įvertinti prieš kelionę.

Skirkite maždaug 30-60 minučių pačiai Salai: tiek pakanka užkopti, apeiti aikštelės kraštą ir ramiai pažiūrėti į vandenų apsuptą kalvą. Po smarkaus lietaus ar audros kelionę geriau atidėti, nes šlaitų kraštai ir medinės konstrukcijos gali būti slidūs arba laikinai neprieinami.

Salą verta matyti kartu su pirmuoju piliakalniu

Maždaug 1,4 km atstumas tarp abiejų Velikuškių piliakalnių padeda suprasti, kad tai ne vienas objektas su dviem pavadinimais. Pirmasis piliakalnis turi iki 19 m šlaitus, ovalią aikštelę ir didesnį tyrimų aprašą, o Sala išsiskiria vandens apsuptimi, keturkampe 73 x 150 m aikštele ir iki 25 m šlaitais. Lyginant juos geriau matyti, kaip skirtingai buvo panaudotos tos pačios Bradesių įlankos gamtinės sąlygos.

Platesniam maršrutui tinka Sartų ežeras, Dusetos ir kitos Sartų regioninio parko vietos. Nuo Salos svarbu neieškoti specialiai įrengtos panoraminės platformos: kelionės vertė yra pats reljefo ir vandenų santykis, kurį reikia stebėti nuo saugių, esamų takų.

Tai archeologijos ir kraštovaizdžio vieta, todėl lankymas turėtų būti ramus. Nevažiuokite į šlaitą, nekirskite naujų takų, nekurkite laužo neįrengtoje vietoje ir neimkite keramikos ar akmenų nuo žemės. Tokia laikysena išsaugo Salą kitiems keliautojams ir tyrėjams.