Lietuviški simboliai

Mitologiniai augalai

Medžiai, žolynai, javai, linas, rūta, žiedai ir šiaudas lietuvių tradicijoje jungia gyvybę, derlių, namų globą, meilę, likimą, šventes ir kosminę pasaulio tvarką.

Kaip skaityti augalų simbolius?

Ši kategorija apima ne tik atskirus medžius ar žiedus, bet ir augalinius ritualinius daiktus: vainikus, šiaudinius sodus, verbas ir raštus, kuriuose augalas tampa ženklu.

Senas ąžuolas po audros debesimis kaip Perkūno ir švento medžio simbolis Medžių simboliai

Ąžuolas

Ąžuolas lietuvių mitologijoje ir tradicijoje yra švento medžio, stiprybės, giminės, vyriškos galios, Perkūno ir šventos girios simbolis.

Baltas beržas pavasario Lietuvos pievoje kaip jaunumo ir jautrumo simbolis Medžių ir dainų simboliai

Beržas

Beržas lietuvių dainose ir papročiuose yra baltumo, pavasario, jaunumo, jautrumo ir kartais našlaitės skausmo simbolis, jungiantis gamtos atbudimą su žmogaus būsena.

Žalias dobilas Lietuvos pievoje kaip dainų žalumos ir sėkmės simbolis Žolynų ir dainų simboliai

Dobilas

Dobilas lietuvių dainose yra žalumos, lauko pilnatvės, jaunimo, priegiesmių ritmo ir sėkmės simbolis, dažnai veikiantis kaip poetinis kreipinys.

Žalia eglė žiemos miške kaip lietuvių tautosakos virsmo ir amžinos žalumos simbolis Miško ir žiemos simboliai

Eglė

Eglė lietuvių tautosakoje jungia amžiną žalumą, žiemos mišką, moters vardą, virsmą medžiu ir vieną garsiausių pasakų apie Eglę žalčių karalienę.

Eglutės dantukai ir grėbliukai lietuvių juostos ir audinio raštuose Augaliniai ir darbo įrankių ženklai

Eglutės, dantukai ir grėbliukai

Eglutės, dantukai ir grėbliukai yra smulkūs lietuvių raštų motyvai, jungiantys augalo formą, krašto ritmą, darbo įrankio vaizdinį ir žemdirbišką tvarką.

Rugių pėdas, grūdai ir duona kaip lietuvių derliaus, Žemynos ir skalsos simboliai Žemdirbystės simboliai

Javai, rugiai ir grūdai

Javai, rugiai ir grūdai lietuvių tradicijoje reiškia derlių, duoną, žemės vaisingumą, skalsą, bendruomenės darbą, pabaigtuves ir ryšį su Žemyna bei žemdirbystės ciklu.

Laumės šluota ir amalas ant medžio šakos kaip ribinio augimo simbolis lietuvių tautosakoje Ribinių augalų simboliai

Laumės šluota ir amalas

Laumės šluota ir amalas yra ribiniai medžių vaizdiniai: vienas atrodo kaip neįprasta šakų šluota, kitas auga ant medžio, todėl abu lengvai siejami su laumių, apsaugos, gydymo ir keisto augimo simbolika.

Balta lelija lietuviškoje pievoje kaip tyrumo ir dainų grožio simbolis Žiedų ir grožio simboliai

Lelija

Lelija lietuvių dainose dažnai veikia kaip grožio, tyrumo, jaunystės ir poetiško virsmo augalas, ypač kai žmogaus likimas persakomas žiedų kalba.

Žydinti liepa prie kaimo tako kaip globos, Laimos ir lietuvių dainų simbolis Medžių simboliai

Liepa

Liepa lietuvių simbolikoje siejama su globa, moteriškumu, šeima, dainų poetika, Laimos vaizdiniais, žydėjimu, bitėmis ir švelnesniu šventojo medžio sluoksniu.

Linų žiedai, verpimo ratelis ir balta drobė kaip lietuvių darbo ir likimo simbolis Darbo ir likimo simboliai

Linas, siūlas ir drobė

Linas, siūlas ir drobė lietuvių tradicijoje jungia linų darbus, moterų pasaulį, kraičio ruošimą, gyvenimo giją, švarą ir namų tekstilės sakralumą.

Žydinti obelis su raudonu obuoliu lietuviškame sode kaip meilės ir derliaus simbolis Sodo ir meilės simboliai

Obelis ir obuolys

Obelis ir obuolys lietuvių dainose bei sodo kultūroje reiškia žydėjimą, vaisingumą, meilę, šeimos tęstinumą ir namų sodo pilnatvę.

Didelis medis šventoje giraitėje kaip pasaulio medžio ir gyvybės medžio simbolis Kosmologiniai simboliai

Pasaulio medis

Pasaulio medis lietuvių ir platesnėje baltų simbolikoje padeda aiškinti pasaulio sandarą: šakos siejasi su dangumi, kamienas su žmonių pasauliu, šaknys su žeme, protėviais ir požemiu.

Rasos lašai ir paslaptingas paparčio žiedas miško proskynoje kaip Joninių simbolis Saulėgrįžos simboliai

Rasa ir paparčio žiedas

Rasa ir paparčio žiedas yra stiprūs Rasų ir Joninių simboliai: rasa siejama su sveikata, derliumi ir rytiniu atsinaujinimu, o paparčio žiedas - su paslėptu žinojimu, Perkūno ugnimi ir nepaprasta vasaros nakties galia.

Raudona rožė prie lietuviško lauko kelio kaip meilės ir atminimo simbolis Meilės ir kraujo simboliai

Rožė

Rožė lietuvių dainose yra intensyvus žiedo simbolis: ji reiškia grožį, meilę, jaunystę, bet kartais ir kraują, žūtį ar atminimą.

Spiralė įvija ir paparčio ūglis lietuvių ornamente kaip gyvybės augimo ženklai Gyvybės ir augimo ženklai

Spiralė, įvija ir paparčio ūglis

Spiralė, įvija ir paparčio ūglis lietuvių ornamentikoje siejami su augimu, gyvybės judėjimu, atsinaujinimu ir senais įvijiniais papuošalais bei augaliniais raštais.

Šiaudinis sodas virš lietuviško šventinio stalo kaip namų darnos ir kosmoso simbolis Kosmoso ir namų tvarkos simboliai

Šiaudiniai sodai

Šiaudiniai sodai yra lietuvių nematerialaus paveldo simbolis: iš šiaudų rišama erdvinė forma kalba apie namų darną, šventinę tvarką, kosmosą ir žmogaus rankų darbą.

Rūtų ir vasaros žolynų vainikas su žiedu ant lino kaip lietuvių šventės ir virsmo simbolis Apeigų ir dainų simboliai

Vainikas, rūta ir žiedas

Vainikas, rūta ir žiedas lietuvių dainose bei papročiuose reiškia mergystę, šventinę būseną, virsmą, vestuves, žolynų magiją, atminimą ir žmogaus gyvenimo slenksčius.

Vilniaus verba iš džiovintų žolynų ir gėlių su spalvingais verbų raštais Žolynų, šventės ir regioninio paveldo simboliai

Vilniaus verbos ir verbų raštai

Vilniaus verbos yra iš žolynų rišamos sakralios ir meninės kompozicijos, jungiančios Verbų sekmadienį, pavasario augalų gyvybingumą, namų apsaugą, Kaziuko mugę ir Vilniaus krašto tapatybę.