Lietuviški simboliai
Mitologiniai augalai
Medžiai, žolynai, javai, linas, rūta, žiedai ir šiaudas lietuvių tradicijoje jungia gyvybę, derlių, namų globą, meilę, likimą, šventes ir kosminę pasaulio tvarką.
Kaip skaityti augalų simbolius?
Ši kategorija apima ne tik atskirus medžius ar žiedus, bet ir augalinius ritualinius daiktus: vainikus, šiaudinius sodus, verbas ir raštus, kuriuose augalas tampa ženklu.
Medžių simboliai Ąžuolas
Ąžuolas lietuvių mitologijoje ir tradicijoje yra švento medžio, stiprybės, giminės, vyriškos galios, Perkūno ir šventos girios simbolis.
Medžių ir dainų simboliai Beržas
Beržas lietuvių dainose ir papročiuose yra baltumo, pavasario, jaunumo, jautrumo ir kartais našlaitės skausmo simbolis, jungiantis gamtos atbudimą su žmogaus būsena.
Žolynų ir dainų simboliai Dobilas
Dobilas lietuvių dainose yra žalumos, lauko pilnatvės, jaunimo, priegiesmių ritmo ir sėkmės simbolis, dažnai veikiantis kaip poetinis kreipinys.
Miško ir žiemos simboliai Eglė
Eglė lietuvių tautosakoje jungia amžiną žalumą, žiemos mišką, moters vardą, virsmą medžiu ir vieną garsiausių pasakų apie Eglę žalčių karalienę.
Augaliniai ir darbo įrankių ženklai Eglutės, dantukai ir grėbliukai
Eglutės, dantukai ir grėbliukai yra smulkūs lietuvių raštų motyvai, jungiantys augalo formą, krašto ritmą, darbo įrankio vaizdinį ir žemdirbišką tvarką.
Žemdirbystės simboliai Javai, rugiai ir grūdai
Javai, rugiai ir grūdai lietuvių tradicijoje reiškia derlių, duoną, žemės vaisingumą, skalsą, bendruomenės darbą, pabaigtuves ir ryšį su Žemyna bei žemdirbystės ciklu.
Ribinių augalų simboliai Laumės šluota ir amalas
Laumės šluota ir amalas yra ribiniai medžių vaizdiniai: vienas atrodo kaip neįprasta šakų šluota, kitas auga ant medžio, todėl abu lengvai siejami su laumių, apsaugos, gydymo ir keisto augimo simbolika.
Žiedų ir grožio simboliai Lelija
Lelija lietuvių dainose dažnai veikia kaip grožio, tyrumo, jaunystės ir poetiško virsmo augalas, ypač kai žmogaus likimas persakomas žiedų kalba.
Medžių simboliai Liepa
Liepa lietuvių simbolikoje siejama su globa, moteriškumu, šeima, dainų poetika, Laimos vaizdiniais, žydėjimu, bitėmis ir švelnesniu šventojo medžio sluoksniu.
Darbo ir likimo simboliai Linas, siūlas ir drobė
Linas, siūlas ir drobė lietuvių tradicijoje jungia linų darbus, moterų pasaulį, kraičio ruošimą, gyvenimo giją, švarą ir namų tekstilės sakralumą.
Sodo ir meilės simboliai Obelis ir obuolys
Obelis ir obuolys lietuvių dainose bei sodo kultūroje reiškia žydėjimą, vaisingumą, meilę, šeimos tęstinumą ir namų sodo pilnatvę.
Kosmologiniai simboliai Pasaulio medis
Pasaulio medis lietuvių ir platesnėje baltų simbolikoje padeda aiškinti pasaulio sandarą: šakos siejasi su dangumi, kamienas su žmonių pasauliu, šaknys su žeme, protėviais ir požemiu.
Saulėgrįžos simboliai Rasa ir paparčio žiedas
Rasa ir paparčio žiedas yra stiprūs Rasų ir Joninių simboliai: rasa siejama su sveikata, derliumi ir rytiniu atsinaujinimu, o paparčio žiedas - su paslėptu žinojimu, Perkūno ugnimi ir nepaprasta vasaros nakties galia.
Meilės ir kraujo simboliai Rožė
Rožė lietuvių dainose yra intensyvus žiedo simbolis: ji reiškia grožį, meilę, jaunystę, bet kartais ir kraują, žūtį ar atminimą.
Gyvybės ir augimo ženklai Spiralė, įvija ir paparčio ūglis
Spiralė, įvija ir paparčio ūglis lietuvių ornamentikoje siejami su augimu, gyvybės judėjimu, atsinaujinimu ir senais įvijiniais papuošalais bei augaliniais raštais.
Kosmoso ir namų tvarkos simboliai Šiaudiniai sodai
Šiaudiniai sodai yra lietuvių nematerialaus paveldo simbolis: iš šiaudų rišama erdvinė forma kalba apie namų darną, šventinę tvarką, kosmosą ir žmogaus rankų darbą.
Apeigų ir dainų simboliai Vainikas, rūta ir žiedas
Vainikas, rūta ir žiedas lietuvių dainose bei papročiuose reiškia mergystę, šventinę būseną, virsmą, vestuves, žolynų magiją, atminimą ir žmogaus gyvenimo slenksčius.
Žolynų, šventės ir regioninio paveldo simboliai Vilniaus verbos ir verbų raštai
Vilniaus verbos yra iš žolynų rišamos sakralios ir meninės kompozicijos, jungiančios Verbų sekmadienį, pavasario augalų gyvybingumą, namų apsaugą, Kaziuko mugę ir Vilniaus krašto tapatybę.