Lietuviški simboliai
Mitologiniai augalai
Medžiai, žolynai, javai, linas, rūta, žiedai ir šiaudas Lietuvių tradicijoje jungia gyvybę, derlių, namų globą, meilę, likimą, šventes ir kosminę pasaulio tvarką.
Kaip skaityti augalų simbolius?
Ši kategorija apima ne tik atskirus medžius ar žiedus, bet ir augalinius ritualinius daiktus: vainikus, šiaudinius sodus, verbas ir raštus, kuriuose augalas tampa ženklu.
Rūta yra ryškiausias Lietuvių mergystės ir nekaltybės augalas - daugiausiai apdainuotas tautosakoje žalias žolynas, kurio darželis ženklina merginos jaunystę, o…
Kadagys Lietuvių tradicijoje yra apvalymo ir apsaugos augalas: jo dūmais smilkoma namams, tvartui ir mirusiojo namams išvalyti, jis naudotas kaip verba ir kaip…
Šermukšnis Lietuvių tautosakoje yra apsaugos medis, saugantis žmones, gyvulius ir sodybą nuo raganų, laumių ir velnio; jo šakelėmis apkaišomos tvarto durys per…
Alksnis Lietuvių tautosakoje yra chtoninis, su velniu siejamas medis: jo nupjauta mediena tuoj parausta lyg krauju, o sakmė šį paraudimą aiškina velnio krauju;…
Aguona Lietuvių tradicijoje yra miego, ramybės ir ryšio su mirusiųjų vėlėmis augalas, ypač susijęs su Kūčiomis: aguonų pienas ir kūčiukai dalijami su…
Ąžuolas Lietuvių mitologijoje ir tradicijoje yra švento medžio, stiprybės, giminės, vyriškos galios, Perkūno ir šventos girios simbolis.
Beržas Lietuvių dainose ir papročiuose yra baltumo, pavasario, jaunumo, jautrumo ir kartais našlaitės skausmo simbolis, jungiantis Gamtos atbudimą su žmogaus…
Dobilas Lietuvių dainose yra žalumos, lauko pilnatvės, jaunimo, priegiesmių ritmo ir sėkmės simbolis, dažnai veikiantis kaip poetinis kreipinys.
Eglė Lietuvių tautosakoje jungia amžiną žalumą, žiemos mišką, moters vardą, virsmą medžiu ir vieną garsiausių pasakų apie Eglę žalčių karalienę.
Eglutės, dantukai ir grėbliukai yra smulkūs Lietuvių raštų motyvai, jungiantys augalo formą, krašto ritmą, darbo įrankio vaizdinį ir žemdirbišką tvarką.
Javai, rugiai ir grūdai Lietuvių tradicijoje reiškia derlių, duoną, žemės vaisingumą, skalsą, bendruomenės darbą, pabaigtuves ir ryšį su Žemyna bei žemdirbystės…
Laumės šluota ir amalas yra ribiniai medžių vaizdiniai: vienas atrodo kaip neįprasta šakų šluota, kitas auga ant medžio, todėl abu lengvai siejami su laumių,…
Lelija Lietuvių dainose dažnai veikia kaip grožio, tyrumo, jaunystės ir poetiško virsmo augalas, ypač kai žmogaus likimas persakomas žiedų kalba.
Liepa Lietuvių simbolikoje siejama su globa, moteriškumu, šeima, dainų poetika, Laimos vaizdiniais, žydėjimu, bitėmis ir švelnesniu šventojo medžio sluoksniu.
Linas, siūlas ir drobė Lietuvių tradicijoje jungia linų darbus, moterų pasaulį, kraičio ruošimą, gyvenimo giją, švarą ir namų tekstilės sakralumą.
Obelis ir obuolys Lietuvių dainose bei sodo kultūroje reiškia žydėjimą, vaisingumą, meilę, šeimos tęstinumą ir namų sodo pilnatvę.
Pasaulio medis Lietuvių ir platesnėje baltų simbolikoje padeda aiškinti pasaulio sandarą: šakos siejasi su dangumi, kamienas su žmonių pasauliu, šaknys su žeme,…
Rasa ir paparčio žiedas yra stiprūs Rasų ir Joninių simboliai: rasa siejama su sveikata, derliumi ir rytiniu atsinaujinimu, o paparčio žiedas - su paslėptu…
Rožė Lietuvių dainose yra intensyvus žiedo simbolis: ji reiškia grožį, meilę, jaunystę, bet kartais ir kraują, žūtį ar atminimą.
Spiralė, įvija ir paparčio ūglis Lietuvių ornamentikoje siejami su augimu, gyvybės judėjimu, atsinaujinimu ir senais įvijiniais papuošalais bei augaliniais…
Šiaudiniai sodai yra Lietuvių nematerialaus paveldo simbolis: iš šiaudų rišama erdvinė forma kalba apie namų darną, šventinę tvarką, kosmosą ir žmogaus rankų…
Vainikas, rūta ir žiedas Lietuvių dainose bei papročiuose reiškia mergystę, šventinę būseną, virsmą, vestuves, žolynų magiją, atminimą ir žmogaus gyvenimo…
Vilniaus verbos yra iš žolynų rišamos sakralios ir meninės kompozicijos, jungiančios Verbų sekmadienį, pavasario augalų gyvybingumą, namų apsaugą, Kaziuko mugę…