Pilys, rūmai ir dvarai

Adomynės dvaras Kupiškio rajone - retas išlikęs medinis liaudiško klasicizmo dvaras su autentišku interjeru: koklinėmis krosnimis, ornamentuotu parketu ir tapytomis lubų rozetėmis. 2024 m. jis įtrauktas į išskirtinės vertės paveldo objektų, žymimų Mėlynojo skydo ženklu, sąrašą, o pastate gyvuoja kaimo bendruomenės gyvenimas.

Alantos dvaras Molėtų rajone yra neoromantinė XIX a. dvaro sodyba, kurioje veikia muziejus-galerija: dvaro istorija, Vaidoto Žuko galerija, Teofiliaus Matulionio ekspozicija ir kino atmintis iš Tado Blindos filmavimo vietų.

Antašavos dvaras Kupiškio rajone yra regioninės reikšmės klasicistinė dvaro sodyba prie Pyvesos, kurios rūmus (1820), kleboniją ir akmeninį svirną pagal architekto Mykolo Šulco projektus 1809-1811 m. pradėjo statyti savininkas Hiacintas Antašauskas.

Astravo dvaras Biržuose yra viena raiškiausių XIX a. romantizmo dvaro sodybų Lietuvoje: italų vilos pavidalo Tiškevičių rūmai (1842, 1862) Širvėnos ežero pusiasalyje, vandens malūnas, arkinis tiltas per Apaščią ir 18 ha parkas.

Babtyno-Žemaitkiemio dvaras prie Nevėžio Kauno rajone - XVI a. siekianti dvarvietė, per amžius priklausiusi Prozorams, Tiškevičiams, o tarpukariu generolui Vladui Nagevičiui. Sovietmečiu apnykusią sodybą nuo 1999 m. atstatė privatus savininkas; šiandien dvaras priima koncertus, festivalius ir šventes, o jo svirne ir klojime saugomos senųjų automobilių bei motociklų kolekcijos.

Baisogalos dvaras prie Kiršino yra vienas ryškiausių Vidurio Lietuvos dvarų ansamblių: didikų Komarų statyti rūmai su rotonda ir kupolu, romantinio klasicizmo dekoras, 19 išlikusių pastatų, 12 ha parkas su tvenkiniais ir šiandienė LSMU Gyvulininkystės instituto funkcija.

Bikuškio dvaras stovi ant Alaušo ežero kranto pusiasalio, netoli Sudeikių, Utenos rajone. Per amžius dvarą valdė garsios giminės - nuo Radvilų iki Prošinskių, gavusių privilegiją įkurti Sudeikių miestelį; iki šių dienų išliko liaudiško klasicizmo rūmai, svirnas, klojimas ir senas parkas prie pat ežero.

Biržų pilis yra Radvilų bastioninės tvirtovės kompleksas prie Širvėnos ežero, kuriame atstatyti rūmai, veikia muziejus ir matoma gynybinių pylimų sistema.

Bistrampolio dvaras Panevėžio rajone yra Bistramų giminės dvaro sodyba su XIX a. klasicistiniais rūmais, parku, tvenkiniais, muziejinėmis erdvėmis, kultūros renginiais ir atkurta svetingumo funkcija.

Burbiškio dvaras Radviliškio rajone yra parkų ir vandens kompozicijos dvaras: rūmai, tvenkiniai, salos, tiltai, Ulianskio skulptūros, Baženskių istorija ir tulpių žydėjimo tradicija čia susilieja į vieną lankomą ansamblį.

Cirkliškio dvaras Švenčionių rajone yra nacionalinės reikšmės vėlyvojo klasicizmo dvaro sodyba: 1826 m. Mostovskių rūmai su 6 dorėniškų kolonų portiku, ledainė, kalvė, 34,5 ha angliškojo stiliaus parkas su Cirkliškio piliakalniu ir ežeru bei 1863 m. sukilimo atmintis.

Čiobiškio dvaras stūkso ant aukšto skardžio prie Neries ir Musės santakos. Vėlyvojo klasicizmo rūmus XIX a. pradžioje pastatė Pilsudskiai, o liaudies pasakojimas jų projektą sieja su Laurynu Gucevičiumi - tai patraukli, bet neįrodyta prielaida. XX a. dvaras buvo vaikų prieglauda, partizanų štabas ir internatinė mokykla.

Dubingių piliavietė, vadinama Pilies kalnu, yra Asvejos ežero pusiasalyje esanti viena svarbiausių Radvilų ir Vytauto laikų vietų: čia matomos rūmų ir bažnyčios liekanos, Radvilų palaidojimo vieta, archeologinė ekspozicija ir ežero panoramas jungiantis pažintinis takas.

Gačionių dvaras prie ežero Rokiškio rajone - vienas geriausiai išlikusių medinių neoklasicistinių dvarų Lietuvoje, kurį beveik du šimtmečius valdė Rozenų giminė. Atkurtas naujų savininkų, 2025 m. jis atvertas lankytojams su 13 ha parku, tvenkinių sistema, pontoniniu tiltu ir karietinėje įrengtu Ford Model T automobilių muziejumi.

Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone yra restauruota dvaro sodyba tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų, kur parkas-muziejus, Meilės sala, skulptūros, senieji ąžuolai ir takai leidžia lankyti dvarą kaip kraštovaizdžio kompleksą.

Joniškėlio dvaras yra nacionalinės reikšmės Karpių dvaro sodybos kompleksas Pasvalio rajone, kuriame rūmai, oficinos, ūkiniai pastatai, parkas ir Igno Karpio 1808 m. testamentas sudaro vieną iškiliausių Šiaurės Lietuvos dvarų istorijų.

Kauno pilis prie Nemuno ir Neries santakos yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių ir ryškiausias Kauno viduramžių gynybos ženklas.

Pakruojo dvaras yra didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, jungiantis vėlyvojo klasicizmo rūmus, ūkinį ansamblį, parką, Kruojos tiltą ir gyvosios istorijos programas.

Palėvenės, arba Komarų, dvaras stovi prie Lėvens upės Kupiškio rajone. Nuo 1654 m. iki nacionalizacijos jį valdė bajorų Komarų giminė; iki šių dienų išliko iš vietinio dolomito statyti ūkiniai pastatai, atstatyta oficina, parkas ir keturių dolomito kolonų portikas prie upės.

Paliesiaus dvaras Ignalinos rajone yra restauruota regioninės reikšmės dvaro sodyba, kurioje išlikę dvaro pastatai, unikalus pasagos plano akmeninis tvartas (dabar koncertų salė Pasaga) ir šiuolaikinė koncertų bei sveikatinimo erdvė.

Pienionių dvaras Anykščių rajone garsėjo vienu gražiausių medinių klasicizmo ponų namų Lietuvoje. Pats medinis dvaras neišliko, tačiau prie tvenkinio tebestovi XIX a. ūkiniai pastatai - puošni spirito varykla, į varpinę panaši rūkykla, svirnas, vartai su liūtais - ir devynių hektarų peizažinis parkas, kurį pasakojama prižiūrėjus net čekų sodininkui.

Prezidento Antano Smetonos (Užugirio) dvaras prie Lėno ežero Ukmergės rajone - tautininkų dovana pirmajam Lietuvos prezidentui, 1937 m. pastatyta modernios architektūros sodyba netoli jo gimtinės Užulėnyje. Dabar tai memorialinis muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas.

Raguvėlės dvaras prie Juostos upės Anykščių rajone - viena didžiausių ir vientisiausiai išlikusių Lietuvos dvaro sodybų. Per du šimtus metų Komarų giminės valdytame ansamblyje išliko daugiau kaip dvidešimt pastatų: brandaus klasicizmo rūmai, aštuonkampiai svirnai, medinė bažnyčia, koplyčia-mauzoliejus ir parkas.

Raudondvario dvaras prie Nevėžio yra vienas ryškiausių Lietuvos renesanso dvarų ansamblių, šiandien veikiantis kaip kultūros, renginių ir paveldo erdvė.

Rokiškio dvaras yra klasicistinis Tyzenhauzų ir Pšezdeckių dvaro ansamblis, kuriame šiandien veikia Rokiškio krašto muziejus, saugantis miesto, dvaro, dailės ir Liongino Šepkos drožinių kolekciją.

Saldutiškio dvaras Utenos rajone - klasicistinė Jaloveckių giminės sodyba su saugomu parku, ilga liepų alėja ir retais medžiais. Dvaro savininkas Boleslovas Jaloveckis ne tik įrengė parką, bet ir vadovavo siaurojo geležinkelio tiesimui pro Saldutiškį, todėl miestelis išaugo prie traukinių stoties.

Salų dvaras stūkso Dviragio ežero saloje, Rokiškio rajone - tai viena savičiausių Lietuvos dvarviečių, pasiekiama tiltu ir pylimu. Klasicistiniai rūmai, senas parkas ir ilga Kęsgailų, Radvilų, Morikonių bei Tyzenhauzų valdymo istorija šiandien gyvena kaip kultūros ir renginių rezidencija.

Siesikų pilis Ukmergės rajone yra XVI-XVII a. pilies ir dvaro ansamblis - laikoma seniausiu išlikusiu tokios paskirties rezidenciniu pastatu Lietuvoje, su bokštais, skliautuotais rūsiais, Mėnesių salės sienų tapyba ir Daumantų-Siesickių bei Daugėlų istorijos sluoksniais.

Šešuolėlių dvaras Širvintų rajone - retas angliško kotedžo stiliaus dvaras, kurio dabartinį pavidalą apie 1900 m. suteikė bankininkas Petras Povilas Končius. Tarpukariu jį valdė pulkininkas Jonas Variakojis, čia svečiuodavosi prezidentas Antanas Smetona, o po 1998 m. dvarą atkūrė iš JAV kilęs lietuvis; dabar tai renginių, koncertų ir nakvynės sodyba.

Taujėnų dvaras yra vienas ryškiausių Ukmergės krašto dvarų: klasicistiniai rūmai su šešių kolonų portiku, Radvilų ir Morikonių istorija, 15 ha parkas, senasis medinis svirnas ir šiandien lankytojams pritaikyta dvaro teritorija.

Vaitkuškio dvaras prie Ukmergės - kažkada didingų grafų Kosakovskių neogotikinių rūmų griuvėsiai. Rūmus XIX a. viduryje suprojektavo kolekcininkas Stanislovas Feliksas Kosakovskis, o jo sūnus Stanislovas Kazimieras čia įrengė vieną ankstyviausių Lietuvos dvaro fotoateljė; sukauptas fotografijų archyvas dabar saugomas Čiurlionio muziejuje.

Žagarės dvaro sodyba yra Naujosios Žagarės istorinis centras: klasicistiniai rūmai, Naryškinų epochos pastatai, senas žirgynas, vėjo malūnas ir daugiau kaip 70 ha parkas, kuriame šiandien veikia Žagarės regioninio parko lankytojų centras.

Žeimių dvaras Jonavos rajone - viena geriau išlikusių vėlyvojo klasicizmo dvaro sodybų Aukštaitijoje. Dvaro rūmus puošia retas jonėninių kolonų portikas, greta stovi 1768 m. barokinė koplyčia, išliko ūkiniai pastatai ir geometrinio plano parkas. Šiandien dvaras gyvena kaip menininkų kuriama erdvė „Aikas Žado laboratorija”.

Adakavo dvaras prie Skaudvilės, Tauragės rajone, yra XVIII-XIX a. dvaro ir bažnyčios ansamblis, kurio rūmus juosia aštuonių tarpusavyje sujungtų tvenkinių grandinė ir peizažinis parkas. Greta stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, o apylinkės romėniškojo laikotarpio pilkapiai siejami su rašytojo Dionizo Poškos veikla.

Belvederio dvaras ant aukšto Nemuno kranto netoli Seredžiaus - apie 1830 m. Kleto Burbos statyti neorenesansiniai toskaniškosios vilos tipo rūmai su apžvalgos bokšteliu, 7 ha parku, svirnu, koplyčia-mauzoliejumi ir 372 pakopų laiptais nuo upės.

Biržuvėnų dvaro sodyba Telšių rajone yra viena vertingiausių medinių Žemaitijos dvarų: nuo 1253 m. minimo vardo ir Gorskių (nuo 1670 m.) iki vandens malūno ant Virvytės, 1907 m. parko, 1909 m. kartono fabriko, 2004 m. gaisro, 2005 m. porceliano radinio ir 2011 m. atkurtų rūmų.

Džiuginėnų dvaras prie Telšių yra medinė Žemaitijos dvaro sodyba, kurioje 1864-1866 m. tarnavo ir savo būsimą vyrą sutiko rašytoja Žemaitė; saugomą kompleksą sudaro rūmai, svirnas, arklidė, ledainė, parkas ir greta esantis Džiuginėnų piliakalnis.

Jurbarko dvaras šiandien lankomas per dvi vėlyvojo klasicizmo oficinas (19 a. vidurys), kumetyną, buvusią cerkvę ir mišraus plano parką: reprezentaciniai rūmai sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metais, todėl vieta pasakoja ir apie praradimą.

Kelmės dvaras yra vienas svarbiausių Žemaitijos dvarų paveldo objektų: Gruževskių valdytas nuo 1591 iki 1940 m., su mūriniais rūmais, vartų pastatu, parku ir Kelmės krašto muziejaus ekspozicijomis.

Kretingos dvaras ir Žiemos sodas yra vienas patogiausių Žemaitijos dvaro maršrutų: grafų Tiškevičių rūmai su 16 m aukščio oranžerija, 693 kv. m žiemos sodu (170 augalų rūšių), muziejaus ekspozicijos, fachverkinis vandens malūnas ir parkas vienoje vietoje.

Kurtuvėnų dvaro sodyba yra viena seniausių Žemaitijos dvarviečių, minima nuo XV a. Šiandien svarbiausi ne rūmai, sudegę 1919 m., o XVIII a. barokinis medinis svirnas, parkas, žuvininkystės tvenkiniai, žirgynas ir Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdis.

Pajūrio dvaras - sena dvaro sodyba Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone, kairiajame Jūros upės krante. Iš kelis šimtmečius siekiančio dvaro išliko fragmentai: mūrinis pastatas, vadinamas bravoru (buvusi spirito varykla, 1935 m. paversta pranciškonų vienuolynu, vėliau - sovietine žemės ūkio mokykla, dabar butai), ir valstybės saugomas parkas su trijų sujungtų tvenkinių sistema, kurios pirmajame tvenkinyje yra salelė. Mediniai dvaro rūmai neišliko.

Panemunės pilis yra viena geriausiai išlikusių Lietuvos renesansinių rezidencinių pilių, įsikūrusi prie Nemuno kelio su parku, tvenkiniais ir muziejine veikla.

Panemunės pilių maršrutas jungia 10162 ha Panemunių regioninio parko Nemuno žemupio slėnio pilis, dvarus, parkus ir piliakalnius - nuo 17 a. Panemunės ir 16 a. Raudonės iki Belvederio, Veliuonos bei Seredžiaus.

Pavandenės dvaras Varnių regioniniame parke - raudonų plytų dvaro liekanos prie Gludo ežero ir vienišų Žemaitijos kalvų. Apie 1890 m. Sakeliai dvarą pertvarkė į rūmus, čia 1901-1903 m. mokytojavo rašytoja Šatrijos Ragana, o ant gretimos Sklepkalnio kalvos stūkso atstatytas Sakelių mauzoliejus-kolumbariumas su apžvalgos aikštele.

Plinkšių dvaras prie Plinkšių ežero, Mažeikių rajone - vienas vertingesnių istorizmo stiliaus dvarų Žemaitijoje. 19 amžiaus pabaigoje grafų Pliaterių pastatyti rūmai ir senas parkas išliko, tačiau rūmų restauracija nebaigta, o sodybos lankymas tyrimų metu buvo ribotas.

Plungės Oginskių dvaras yra vienas stipriausių Žemaitijos dvarų ansamblių: neorenesansiniai rūmai, dvi oficinos, neogotikinis žirgynas, laikrodinė-oranžerija, 58,3 ha parkas ir Mykolo Oginskio kultūrinė istorija.

Raudonės pilis ant stataus Nemuno dešiniojo šlaito yra viena ryškiausių Panemunės kelio rezidencinių pilių, išsiskirianti raudonų plytų bokštais ir parku.

Renavo dvaras Mažeikių rajone yra vėlyvojo klasicizmo Rönne (Rionė) baronų rezidencija prie Varduvos: 1830-1833 m. mūriniai rūmai, autentiškas XIX a. interjeras, didelis angliško stiliaus parkas su gamtos paminklais ir muziejinė dvaro kultūros ekspozicija.

Tauragės pilis yra ne viduramžių tvirtovė, o 1840-aisiais statyta caro muitinė ir kalėjimas, 1881-1886 m. perstatyti į istorizmo „Kalėjimo pilį“ su keturiais bokštais; šiandien čia veikia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (nuo 1990 m.).

Užvenčio dvaras prie Ventos - sena Žemaitijos dvaro sodyba, kurioje jaunystę praleido rašytoja Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) ir kuri įkvėpė jos apysaką „Sename dvare”. Senajame dvaro svirne įrengtas Užvenčio kraštotyros muziejus su rašytojai ir Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui skirtomis ekspozicijomis.

Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone - vienas didžiausių išlikusių Užnemunės dvarų ansamblių, kuriame tebestovi apie dvi dešimtys pastatų aplink uždarus kiemus ir peizažinis parkas. Per kelis šimtmečius dvarą valdė Sapiegos, Karengos ir Gavronskiai, o šiandien privatūs savininkai jį palengva atkuria ir veda po sodybą lankytojus.

Gedimino pilies bokštas ant Pilies kalno yra paskutinis ryškus Vilniaus Aukštutinės pilies ženklas ir viena geriausių sostinės panoramos vietų.

Jašiūnų dvaras yra vėlyvojo klasicizmo Balinskių ir Sniadeckių kultūros rato rūmai, kuriuose susitinka Karolio Podčašinskio architektūra, XIX a. mokslo ir literatūros istorija bei Vilniaus krašto daugiakultūrė atmintis.

Leipalingio dvaras yra klasicistinė Dzūkijos dvaro sodyba (paveldo registro kodas 265), kurios rūmus 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje, manoma, projektavo architektas Martynas Knakfusas. Dvaras, valdytas Sapiegų, Masalskių ir Kruševskių, su parku ir miestelio struktūra sudaro vieną aiškiausių pietų Dzūkijos paveldo vietų.

Lentvario dvaras Trakų rajone garsus dviem dalykais: neogotikiniais Tiškevičių rūmais ir vienu reikšmingiausių Lietuvos romantinių parkų, kurį 1898-1900 m. suprojektavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Édouard François André. Parkas su grotomis, kaskadomis, dirbtinėmis uolomis ir tvenkiniais išlikęs, nors patys rūmai apleisti ir laukia atgaivinimo.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje yra atkurta istorinė rezidencija Žemutinės pilies teritorijoje, kur archeologiniai pamatai, atkurtos menės, ginkluotė, kasdienybės radiniai ir parodos pasakoja apie LDK politinį bei kultūrinį centrą.

Liubavo dvaras prie Žalesos upės yra vienas seniausių Vilniaus krašto dvarų, šiandien labiausiai žinomas dėl restauruoto 1902 m. akmeninio vandens malūno-muziejaus, kuriame veikia šimtamečio malūno įranga ir pasakojama pusės tūkstantmečio dvaro istorija.

Markučių dvaras Vilniuje yra 1867 m. statytas medinis dvaro gyvenamasis namas su autentišku XIX a. interjeru, parku, tvenkiniais, Šv. Varvaros koplyčia ir naujai permąstoma Rusijos imperijos paveldo istorija.

Medininkų pilis yra didžiausio ploto mūrinė aptvarinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis: keturkampį kiemą juosia beveik 570 metrų ilgio sienos, o atkurtame donžone veikia Trakų istorijos muziejaus ekspozicijos.

Norviliškių pilis yra lankytojų vartojamas pavadinimas buvusiam Norviliškių palivarko ir pranciškonų vienuolyno kompleksui Dieveniškių kilpoje, kur susipina Šorcų fundacija, renesansinė architektūra ir pasienio kraštovaizdis.

Sapiegų rūmai Antakalnyje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis: XVII a. pabaigos Sapiegų rezidencija po ilgos ligoninės, karo mokyklų ir tuštumos istorijos 2024 m. atsivėrė kaip Šiuolaikinio meno centro padalinys.

Trakų pusiasalio pilis - viena didžiausių perimetrinio tipo mūro pilių Lietuvoje, XIV a. iškilusi pusiasalyje tarp Galvės, Bernardinų ir Totoriškių ežerų. Tai senesnioji, dalis liekanomis išlikusi Trakų pilis, kurią reikia skirti nuo garsiosios Salos pilies; jos teritorijoje vėliau įsikūrė dominikonų vienuolynas.

Trakų salos pilis Galvės ežere yra raudonų plytų gotikinė pilis, pradėta Kęstučio ir užbaigta Vytauto, šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus branduolys.

Trakų Vokės dvaras Vilniaus pakraštyje yra grafų Tiškevičių reprezentacinė rezidencija: 1880 m. Leandro Marconi projektuoti neoklasicistiniai rūmai, vertingi interjerai, 20 ha parkas pagal Édouard'o François André idėjas, tvenkiniai, ūkiniai pastatai ir atgimstanti kultūros erdvė.

Užutrakio dvaras yra viena gražiausių Trakų istorinio nacionalinio parko vietų: Tiškevičių rūmai, Édouard'o François André parkas, Galvės ežero pakrantė ir vaizdas į Trakų salos pilį.

Veisiejų dvaras šiandien geriausiai suprantamas per miestelio planą, buvusios dvaro sodybos aplinką ir 1998 m. įkurtą Veisiejų krašto muziejų. Ši vieta Veisiejų regioniniame parke jungia 1501 m. minimo dvaro istoriją, ežerų kraštovaizdį ir Liudviko Zamenhofo, čia 1885 m. baigusio esperanto kalbos projektą, atmintį.

Verkių dvaro sodyba yra viena vertingiausių Lietuvos klasicistinių dvarų sodybų: čia išliko oficinos, paviljonas, centrinių rūmų liekanos, 36 ha angliškojo parko struktūra, Neries slėnio regyklos ir Verkių regioninio parko lankytojų centras.

Gelgaudiškio dvaras (paveldo registro kodas 1013) yra vienas patraukliausių Panemunių regioninio parko dvarų: 1846 m. neoklasicistiniai rūmai su jonėniniu portiku, prancūziškasis parkas ir Nemuno kairiojo kranto šlaitai sukuria dvaro, miestelio ir upės maršrutą Šakių krašte.

Ilguvos dvaras stovi ant Nemuno kranto Šakių rajone, Panemunių regioniniame parke. Tai vienas geriausiai išlikusių medinių liaudiško klasicizmo dvarų Suvalkijoje, garsus ne tik architektūra, bet ir XX a. pradžios muzikine istorija - su juo susiję dirigentas Emilis Mlynarskis ir dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.

Kidulių dvaras Nemuno kairiajame krante priešais Jurbarką jungia 1559 m. minimo karališkojo kaimo istoriją, Kiršenšteinų ir Karpių valdymą, 1837 m. generolui Offenbergui dovanotą dvarą, išlikusią XIX a.-XX a. pradžios sodybą su svirnu ir parku bei šiandienius renginius.

Paežerių dvaras prie Paežerių ežero yra vienas ryškiausių Suvalkijos dvarų ansamblių, siejamas su XVIII a. pabaigos rūmais, Martyno Knakfuso architektūra, parku ir neogotikiniu Belvederio bokštu.

Vilkaviškio dvaras Suvalkijoje žinomas pirmiausia dėl 1812 m. birželio įvykių: čia, žygiuojant Didžiajai armijai prie Nemuno, trumpai apsistojo Napoleonas, o jo atsišaukimas, faktiškai skelbiantis karą Rusijai, buvo perskaitytas kariuomenei. Tai senas Oginskių dvaras, kurį svarbu skirti nuo gretimo Paežerių dvaro.

Zyplių dvaras (KVR kodas 1616) yra vienas aktyviausių Suvalkijos dvarų: 1845-1855 m. Jono Bartkovskio statyti klasicistiniai rūmai, XIX-XX a. sandūros grafo Tomo Potockio neobarokinė rekonstrukcija, 21 ha parkas ir nuo 2002 m. restauruotas ansamblis su ekspozicijomis, kalve ir keramikos dirbtuvėmis.

Klaipėdos piliavietė yra vieta, nuo kurios prasideda Memelio ir Klaipėdos miesto istorija: čia 1252 m. pastatyta pilis, o šiandien bastionų, poternų ir atkurtų kurtinų erdvėse veikia Pilies muziejus.

Šereitlaukio dvaro sodyba - regioninės reikšmės dvaras Rambyno regioniniame parke, prie Nemuno žemupio. Iš XVI a. valstybinio dvaro išaugusi sodyba XIX a. tapo didžiausiu krašto žemvaldžiu, garsėjo veisliniais žirgais bei avimis, o jos savininkų tarpe - Prūsijos reformatorius H. T. von Schönas. Šiandien išlikę mūriniai pastatai, spirito varykloje veikiantis istorijos muziejus ir 1,5 km alėja link Koplyčkalnio.

Šilutės Hugo Šojaus dvaras (paveldo registro kodas 663) - Mažosios Lietuvos paveldo centras, kurį 1889 m. įsigijo Hugo Scheu (Šojus, 1845-1937), čia įrengęs pirmąjį privatų muziejų Klaipėdos krašte; nuo 2015 m. restauruotame komplekse veikia Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Švėkšnos dvaras ir parkas yra valstybės saugomas Šilutės rajono paveldo kompleksas, nuo XV a. minimas Kęsgailų valdose, ilgai priklausęs Plateriams (1766-1944): mišraus plano parkas su radialinėmis liepų alėjomis, tvenkiniais, kanalais ir Dianos skulptūra saloje.