- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinė turgaus aikštė ir viešas miesto skveras
- Adresas
- Knypavos Rinkos aikštė, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.28599, 23.97492
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; 2-3 val. su kitomis Kėdainių senamiesčio aikštėmis
- Geriausias metas
- šiltuoju metų laiku, kai veikia fontanas; renginių dienomis patikrinkite programą ir eismo ribojimus
Knypavos aikštė, Knypavos turgus, Knypava Market Square
Trečioji aikštė, kurios nesupainiokite su Didžiąja ar Senąja Rinka
Kėdainių istorinį centrą formuoja ne viena aikštė. Knypavos Rinka yra į vakarus nuo Didžiosios gatvės, tarp Knypavos, S. Jaugelio-Telegos ir Josvainių gatvių. Ji gerokai žalesnė ir intymesnė už reprezentacinę Didžiąją Rinką, todėl šiandien labiau primena miesto skverą nei atvirą prekybos plotą.
Dabartinis aikštės akcentas yra apskritas fontanas, aplink kurį išdėstyti takai, suolai, gėlynai ir brandūs lapuočiai. Čia verta sustoti ne dėl vieno išlikusio XVII a. pastato, o dėl pačios vietos istorijos ir miesto planavimo sluoksnių.
Knypavos vardą atnešė Karaliaučiaus pirkliai
Aikštė suplanuota XVII a. pradžioje, kai Kėdainiai sparčiai augo kaip savivaldus prekybos ir amatų miestas. Oficialioje lankytojų informacijoje jos pradžia siejama su vokiečių pirkliais, atvykusiais iš Karaliaučiaus miesto dalies, vokiškai vadintos Kneiphof. Iš šio vietovardžio lietuviško vartojimo ir kilo Knypavos vardas.
Pasakojimas, kad aikštėje vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertintus lietuviškus arklius, šaltiniuose pateikiamas kaip tikėtina versija, todėl jo nereikėtų vadinti neginčijamu dokumentuotu faktu. Tačiau pati prekybos funkcija dera su platesniu miesto vaizdu: XVII a. klestėjimo laikotarpiu Kėdainiuose veikė šešios turgaus aikštės, devyniolika gatvių ir dešimt amatininkų cechų.
1652 m. čia atsirado stačiatikių cerkvė ir vienuolynas
Pietinėje aikštės prieigoje 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pastatė medinę Prisikėlimo cerkvę ir įsteigė vyrų vienuolyną. Kėdainių rajono savivaldybės istorijos apžvalga fundaciją sieja su jo stačiatikės žmonos Marijos Mogilaitės noru. Tai vienas aiškių daugiakonfesio Radvilų miesto pėdsakų.
Vienuolynas buvo nedidelis, nuolat stokojo lėšų ir neišliko. Medinė cerkvė taip pat nebėra Knypavos aikštėje - oficiali lankytojų informacija nurodo, kad pastatas saugomas Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse. Todėl aikštėje neieškokite cerkvės fasado ar vienuolyno griuvėsių; jų vietą čia primena istorinis pasakojimas, o ne išlikęs ansamblis.
Nuo turgaus iki fontano ir miesto renginių
Aikštė šiandien veikia kaip kasdienė poilsio ir susitikimų erdvė. Fontanas šiltuoju sezonu suteikia centrą kompozicijai, o medžių šešėlis ir suolai leidžia trumpai atsikvėpti keliaujant tarp senamiesčio objektų. Fontano veikimas priklauso nuo sezono, oro ir miesto priežiūros, todėl atvykus anksti pavasarį ar vėlai rudenį vandens čiurkšlių gali nebūti.
Savivaldybės renginių planuose ir skelbimuose Knypavos aikštė naudojama koncertams, instaliacijoms, atminties minėjimams ir miesto šventės programai. Renginio dieną dalis erdvės gali būti užimta scena ar įranga, o eismas aplinkinėse gatvėse ribojamas. Jei norite ramaus architektūrinio pasivaikščiojimo, pirmiausia patikrinkite tos dienos Kėdainių kultūros renginių kalendorių.
Prieinamumas ir praktiškas maršrutas
Aikštė yra vieša, nemokama ir neturi nustatytų lankymo valandų. Didžioji jos dalis grįsta ir gana lygi, tačiau prieigose tenka kirsti gatves bei bortelius. 2025 m. savivaldybė skelbė apie perėjų nuovažų žeminimo darbus ties Knypavos aikšte, bet individualius prieinamumo poreikius geriausia vertinti pagal esamą situaciją vietoje.
Nuo Knypavos patogu eiti link Šv. Juozapo bažnyčios, Didžiosios Rinkos, rotušės ir Senosios Rinkos sinagogų. Automobilį statykite tik pažymėtose vietose ir nevažiuokite ant skvero dangos. 2026-07-27 Google Maps kortelė rodė 4,7 balo iš 5 pagal 66 atsiliepimus; vertinimas laikui bėgant kinta.
