Antalieptė, Zarasų rajono savivaldybė
Gražutės regioninis parkas
Hidroelektrinės tvenkinys (marios) su salų labirintu saugomoje teritorijoje
55.62000, 25.83000
kelios valandos baidarėmis, iki visos dienos
gegužė-rugsėjis, ramūs vasaros vakarai salų labirintui
Antalieptės tvenkinys, Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys
Antalieptės marios: kaip atsirado dirbtinis ežeras
Antalieptės marios, oficialiai vadinamos Antalieptės tvenkiniu, yra dirbtinis vandens telkinys Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. VLE nurodo, kad ties Antaliepte prie Šventosios 1959 m. pastatyta hidroelektrinė; jos užtvanka pakėlė vandenį ir užtvindė buvusį upės slėnio kraštovaizdį. Taip vietoj įprastos upės atsirado plati vandenų sistema.
Tvenkinio plotas siekia apie 1572 ha, o pačios marios tęsiasi maždaug 16 km, todėl tai vienas didesnių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Marios yra Šventosios aukštupio dalis: upė atiteka pro eilę ežerų ir per Antalieptės tvenkinį teka link Sartų.
Vienintelė kalnų tipo hidroelektrinė Lietuvoje
Antalieptės hidroelektrinė yra ypatinga: saugomų teritorijų šaltiniai ją vadina vienintele kalnų tipo hidroelektrine Lietuvoje. Tai reiškia, kad ji veikia ne įprastu žemumų upės būdu, o naudoja didelį vandens lygių skirtumą, todėl ir užtvindyta teritorija bei vandens sistema čia neįprastai didelė.
Dėl šios priežasties Antalieptės marios nėra tik dar vienas tvenkinys. Jos yra inžinerinio sprendimo ir gamtos sąveikos rezultatas, o tai paaiškina ir savitą krantų bei salų vaizdą, kurio kitur Lietuvoje sunku rasti.
Salų labirintas ir baidarių maršrutai
Kai vanduo užtvindė kalvotą moreninį kraštovaizdį, buvusios kalvų viršūnės virto salomis. Todėl Antalieptės marios garsėja daugybe salų, kurios sukuria tikrą salų labirintą; tikslaus salų skaičiaus autoritetingi šaltiniai nenurodo, bet jų gausa ir yra pagrindinė vietos trauka.
Būtent dėl šio labirinto marios mėgstamos vandens turizmo. Saugomų teritorijų šaltiniai mini Antalieptės stovyklavietę šiauriniame marių krante, kuri yra Šventosios aukštupio baidarių maršruto pabaiga. Plaukiant tarp salų atsiveria nuolat besikeičiantys vaizdai, todėl marias geriausia pažinti iš vandens.
Antalieptė: miestelis ir karmelitų vienuolynas
Prie marių esantis Antalieptės miestelis turi savo paveldą. VLE nurodo, kad čia yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir buvusio basųjų karmelitų vienuolyno ansamblis, o netoliese išliko ir 19 amžiaus vandens malūnas. Tai svarbu pabrėžti tiksliai: tai karmelitų, o ne bazilijonų vienuolynas.
Toks derinys daro Antalieptę patogia kelionės baze: viename krašte susitinka gamta, inžinerinė hidroelektrinės istorija ir sakralinis paveldas. Todėl mariose verta praleisti laiką ne tik ant vandens, bet ir apžiūrint miestelį.
Lankymas: baidarės, gamta ir saugumas
Antalieptės marios yra atviras vandens telkinys, lankomas laisvai. Pagrindinė veikla čia - baidarės ir kanojos, taip pat žvejyba ir paukščių stebėjimas, nes Gražutės regioninis parkas garsėja turtinga gyvūnija. Plaukimui geriausia rinktis ramias vasaros dienas, kai salų labirintą lengviau perskaityti.
Kaip ir bet kuriame dideliame vandens telkinyje, svarbu sauga: verta turėti gelbėjimosi liemenes, sekti orą ir laikytis stovyklaviečių bei saugomų teritorijų taisyklių. Marias patogu derinti su Sartų ežeru, Zarasų kraštu ir kitomis Gražutės parko vietomis.
