Lankytinos vietos Lietuvoje

Antalieptės marios: hidroelektrinės marios su salų labirintu

Antalieptės marios - dirbtinis vandens telkinys Gražutės regioniniame parke, susidaręs 1959 m. Antalieptės hidroelektrinei užtvenkus Šventąją. Užtvindžius kalvotą kraštovaizdį atsirado daugybės salų labirintas, todėl marios tapo viena mėgstamiausių vietų baidarių žygiams Aukštaitijoje.

Vieta
Antalieptė, Zarasų rajono savivaldybė
Regionas
Gražutės regioninis parkas
Tipas
Hidroelektrinės tvenkinys (marios) su salų labirintu saugomoje teritorijoje
Koordinatės
55.62000, 25.83000
Kiek skirti laiko
kelios valandos baidarėmis, iki visos dienos
Geriausias metas
gegužė-rugsėjis, ramūs vasaros vakarai salų labirintui
Vardai ir variantai

Antalieptės tvenkinys, Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys

Antalieptės marios: kaip atsirado dirbtinis ežeras

Antalieptės marios, dar vadinamos Antalieptės tvenkiniu, yra dirbtinis vandens telkinys Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Ties Antaliepte prie Šventosios 1959 m. pastatyta hidroelektrinė; jos užtvanka pakėlė vandenį ir užtvindė buvusį upės slėnio kraštovaizdį. Taip vietoj įprastos upės atsirado plati vandenų sistema.

Tvenkinio plotas siekia apie 1572 ha, o pačios marios tęsiasi maždaug 16 km, todėl tai vienas didesnių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Marios yra Šventosios aukštupio dalis: upė atiteka pro eilę ežerų ir per Antalieptės tvenkinį teka link Sartų.

Vienintelė kalnų tipo hidroelektrinė Lietuvoje

Antalieptės hidroelektrinė yra ypatinga: ji vadinama vienintele kalnų tipo hidroelektrine Lietuvoje. Tai reiškia, kad ji veikia ne įprastu žemumų upės būdu, o naudoja didelį vandens lygių skirtumą, todėl ir užtvindyta teritorija bei vandens sistema čia neįprastai didelė.

Dėl šios priežasties Antalieptės marios nėra tik dar vienas tvenkinys. Jos yra inžinerinio sprendimo ir Gamtos sąveikos rezultatas, o tai paaiškina ir savitą krantų bei salų vaizdą, kurio kitur Lietuvoje sunku rasti.

Salų labirintas ir baidarių maršrutai

Kai vanduo užtvindė kalvotą moreninį kraštovaizdį, buvusios kalvų viršūnės virto salomis. Todėl Antalieptės marios garsėja daugybe salų, kurios sukuria tikrą salų labirintą; tikslus salų skaičius nėra patikimai nustatytas, bet jų gausa ir yra pagrindinė vietos trauka.

Būtent dėl šio labirinto marios mėgstamos vandens turizmo. Šiauriniame marių krante yra Antalieptės stovyklavietė - Šventosios aukštupio baidarių maršruto pabaiga. Plaukiant tarp salų atsiveria nuolat besikeičiantys vaizdai, todėl marias geriausia pažinti iš vandens.

Antalieptė: miestelis ir karmelitų vienuolynas

Prie marių esantis Antalieptės miestelis turi savo paveldą. Čia yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir buvusio basųjų karmelitų vienuolyno ansamblis, o netoliese išliko ir 19 amžiaus vandens malūnas. Tai svarbu pabrėžti tiksliai: tai karmelitų, o ne bazilijonų vienuolynas.

Toks derinys daro Antalieptę patogia kelionės baze: viename krašte susitinka Gamta, inžinerinė hidroelektrinės istorija ir sakralinis paveldas. Todėl mariose verta praleisti laiką ne tik ant vandens, bet ir apžiūrint miestelį.

Lankymas: baidarės, Gamta ir saugumas

Antalieptės marios yra atviras vandens telkinys, lankomas laisvai. Pagrindinė veikla čia - baidarės ir kanojos, taip pat žvejyba ir paukščių stebėjimas, nes Gražutės regioninis parkas garsėja turtinga gyvūnija. Plaukimui geriausia rinktis ramias vasaros dienas, kai salų labirintą lengviau perskaityti.

Kaip ir bet kuriame dideliame vandens telkinyje, svarbu sauga: verta turėti gelbėjimosi liemenes, sekti orą ir laikytis stovyklaviečių bei saugomų teritorijų taisyklių. Marias patogu derinti su Sartų ežeru, Zarasų kraštu ir kitomis Gražutės parko vietomis.

Antalieptės marių šaltiniai