- Vieta
- Anykščių rajono savivaldybė
- Regionas
- Anykščių rajonas
- Tipas
- Šventosios slėnio atodanga ir apžvalgos aikštelė
- Adresas
- Mikierių ir Šilagalių apylinkės, Anykščių r. sav.
- Koordinatės
- 55.66399, 25.19387
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- gegužė-spalis Šventosios slėnio panoramai, sausa diena patogiam priėjimui
Apžvalgos aikštelė Skardis
Skardis virš Šventosios kilpų
Mikierių atodanga dažnai pristatoma ir kaip apžvalgos aikštelė Skardis. Tai Šventosios upės slėnio regykla Anykščių regioninio parko kraštovaizdyje, kur svarbiausia ne viena vertikali uolos siena, o visas upės vingio ir slėnio mastelis.
Vietos turizmo kataloguose ši regykla siejama tai su Šilagalių, tai su Mikierių kaimu, o koordinatės šiek tiek skiriasi. Praktiniu požiūriu keliautojui tai ta pati Šventosios slėnio vieta ties Mikierių apylinkėmis, Anykščių rajone.
Mikierių atodanga: kodėl ji vaizdinga
Vietos turizmo šaltiniai Mikierių atodangą vadina viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų. Nuo aikštelės matoma viena iš upės kilpų, o pats reljefas padeda suprasti, kaip Šventoji čia plėtė slėnį ir formavo terasines aikšteles.
Tai nėra miesto panorama, kur akys ieško bokštų ar stogų. Čia svarbiausia upės geometrija: platus vingis, miškas ant krantų, žemiau slėnyje esanti vaga ir aukščio pojūtis nuo skardžio.
Slėnio formavimasis
Vietos Gamtos aprašymuose nurodoma, kad Šventosios slėnis šioje vietoje pradėjo formuotis maždaug prieš 10-12 tūkst. metų. Pasitraukus paskutiniam ledynui, upė pragraužė Mikierių apylinkėse buvusią smėlingų ir žvirgždingų nuogulų storymę, kurios storis siekė beveik 20 m, ir pasiekė po ja esantį moreninį priemolį.
Vėliau upė, judėdama į šonus, platino slėnį ir formavo terasines aikšteles. Todėl Mikierių apylinkėse Šventosios vingiai tapo platūs, apvalūs, o kai kur net priartėja prie susijungimo.
Anykščių regioninio parko kontekstas
Anykščių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. ir užima 15 486 ha, o miškai, daugiausia pušynai, dengia apie 33 % jo ploto. Parko teritorijoje teka Šventoji su intakais Virinta ir Varius, yra 16 Gamtinių draustinių, tarp jų Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis, su kuriuo susijęs visas šio krašto reljefas ir upių slėniai.
Svarbu nepainioti statusų. Parko valstybės saugomi Gamtos paveldo objektai yra akmenys Puntukas ir Puntuko Brolis, Variaus bei Vetygalos atodangos. Mikierių atodanga į šį formaliai saugomų Gamtos paminklų sąrašą nepatenka, todėl ji teisingai pristatoma kaip lankoma regykla ir slėnio vieta, bet ne kaip atskiras Gamtos paminklas.
Apžvalgos aikštelė
Pagal Anykščių regioninio parko direkcijos informaciją, senesnės aikštelės medinės grindys per maždaug 10 metų susidėvėjo, o 2021 m. infrastruktūra buvo atnaujinta pagal Anykščių rajono savivaldybės Darnios kurortinės plėtros programą.
Tai praktinė detalė, kurią verta žinoti: lankymo patirtis čia priklauso nuo aikštelės ir priėjimo būklės. Prieš kelionę verta patikrinti naujausias parko ar vietos turizmo nuorodas, ypač po audrų ar žiemos sezono.
Vandens turistų vieta
Šventosios vingiai ties Mikieriais platūs ir apvalūs, o šioje vietoje dažnai būna vandens turistų. Netoliese įrengiamos stovyklavietės, atokvėpio stotelės, laužavietės ir lauko baldai.
Todėl Mikierių atodangą galima matyti dviem būdais: iš viršaus, nuo aikštelės, ir iš upės maršruto. Nuo vandens geriau suprantamas slėnio aukštis, o nuo skardžio geriau matosi vingio forma.
Mikierių atodanga: kaip lankyti
Trumpam sustojimui dažniausiai pakanka pusvalandžio, bet geriau neskubėti: skirti laiko vaizdui, pažiūrėti į upės kryptį ir suprasti, kur baigiasi terasa, o kur prasideda skardis. Fotografuojant geriausiai veikia platesnis kadras su upe ir mišku.
Laikykitės aikštelės ribų, nelipkite ant šlaitų ir nesileiskite nepažymėtais takais. Smėlingi ir žvirgždingi šlaitai gali atrodyti tvirti, bet jie lengvai ardomi, o vaizdas saugiausias nuo įrengtos regyklos.
