- Vieta
- Pabiržė, Biržų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 1897-1910 m. statyta neogotikinė trijų navų halinė bažnyčia su dviem bokštais, trimis altoriais ir senesnio sakralinio komplekso kaimynyste
- Adresas
- Bažnyčios a. 1, Pabiržė, Biržų rajono savivaldybė
- Koordinatės
- 56.18530, 24.63890
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; apie 1 val. dalyvaujant Mišiose ir ramiai apžiūrint interjerą
- Geriausias metas
- prieš 11:00 šeštadienio ar sekmadienio Mišias; šiokiadieniais prieš 19:00 vasarą arba 9:00 žiemą, nes atskiros turistinio lankymo valandos neskelbiamos
Pabiržės bažnyčia, Pabiržės Šventosios Trejybės bažnyčia, Pabiržės katalikų bažnyčia
Dvibokštė 1910 m. bažnyčia yra ketvirtoji Pabiržės šventovė
Dabartinė Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Bažnyčios a. 1. Tai veikianti Panevėžio vyskupijos katalikų parapija ir Pabiržės panoramoje dominuojantis raudonų plytų pastatas. KVR jį įvardija kaip Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios statinių komplekso dalį, kurios unikalus kodas 16016, o viso komplekso kodas 1312.
Stačiakampio plano halinė bažnyčia yra 40 m ilgio ir 20 m pločio, turi tris navas, dvi zakristijas ir pusapskritę apsidę. Vakarų fasadą rėmina du kvadratiniai keturių tarpsnių bokštai su aukštomis aštuonkampėmis piramidinėmis smailėmis ir mažais kampų pinakliais. Tarp bokštų išryškinta didelė apvali rozetė, smailiaarkis portalas ir trikampis frontonas.
Fasadus skaido kontraforsai, smailiaarkės bei segmentinės angos ir raudonų keraminių plytų dekoras virš akmens blokų cokolio. Pagrindinę navą dengia dvišlaitis skardos stogas, šonines navas žemesni vienšlaičiai stogai, o presbiterijos galą daugiabriaunis stogas. Vidaus erdvę formuoja tinkuoti stulpai ir mūriniai kryžminiai skliautai su nerviūromis.
1515 m. pradžia ir keturių bažnyčių chronologija turi vieną šaltinių skirtumą
Pirmąją katalikų bažnyčią Pabiržėje 1515 m. pastatydino Vilniaus vyskupas Albertas Vaitiekus Radvila. KVR mini nuomonę, kad ją galėjo sunaikinti reformatai, tačiau tai pateikiama kaip spėjimas, o ne patvirtintas įvykis. Antrosios medinės bažnyčios datą šaltiniai aprašo nevienodai: VLE ir KVR mini 1645 m., o Panevėžio vyskupija 1645 m. datuoja Karolio ir Marijos Rastauskų fundaciją bei žemės dovanojimą, pačią statybą nukeldama į 1647 m.
Antroji bažnyčia buvo Biržų parapijos filija, turėjo penkis altorius ir 1680 m. buvo konsekruota vyskupo Mikalojaus Slupskio. Savarankiška Pabiržės parapija susiformavo maždaug 1726-1729 m. Trečiąją, jau mūrinę bažnyčią kunigas Gasparas Antanas Šarkevičius pradėjo statyti 1766 m.; ji baigta 1772 m. ir 1777 m. konsekruota vyskupo Felikso Jono Tovianskio.
Trečiosios bažnyčios mūras ir pamatai pradėjo smarkiai trūkinėti. KVR nurodo statybos konstrukcijų trūkumus ir tik kaip galimą papildomą veiksnį mini Biržų krašto karstinį gruntą. Pastato sustiprinti nepavyko, todėl jis nebenaudotas ir 1924 m. nugriautas. Dabartinė ketvirtoji bažnyčia pastatyta naujoje vietoje, tad senasis ansamblis ir 1910 m. šventovė nėra vienas to paties laikotarpio statinių rinkinys.
Florijono Vyganovskio projektas, Antano Rumševičiaus statyba ir dviejų karų žala
Rygos inžinieriaus Florijono Vyganovskio dabartinės bažnyčios projektas patvirtintas 1897 m. Statyba vyko 1897-1910 m., o darbus organizavo Pabiržės klebonas Antanas Rumševičius. Patikrintuose autoritetinguose šaltiniuose atskiras rangovas ar mūro meistras neįvardytas, todėl projekto autorių ir statybos organizatorių reikia skirti nuo nežinomų darbų vykdytojų.
Per Pirmąjį pasaulinį karą nebaigtas įrengti pastatas nukentėjo. Kunigas Ignas Andrašiūnas po karo rūpinosi remontu, parapijos sale, ąžuoliniais suolais ir vidaus puošyba. KVR interjero polichromijos autoriumi nurodo Vladą Čižauską ir ją datuoja XX a. 3-4 dešimtmečiais. 1929 m. rugpjūčio 12 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas bažnyčią konsekravo.
Per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgadinti bokštai ir stogas, išdaužyti langai. Pokario remontu rūpinosi kunigas Vincas Norkus, o KVR taip pat fiksuoja pastato tvarkymą XX a. 10 dešimtmetyje. 1976-1982 m. Pabiržėje tremties sąlygomis gyveno vyskupas Vincentas Sladkevičius, vėliau tapęs kardinolu, todėl bažnyčia turi ir svarbų XX a. Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos sluoksnį.
Trys altoriai, Čižausko polichromija ir sudėtinga saugomų interjero vertybių visuma
Presbiterijoje stovi 1929 m. didysis Švč. Trejybės altorius su tabernakuliu ir šešiomis skulptūromis. Šoninių navų galuose įrengti Švč. Mergelės Marijos ir Šv. arkangelo Mykolo neogotikiniai altoriai, datuojami XX a. 3-4 dešimtmečiais. Prie tos pačios visumos priklauso neogotikinė sakykla, krikštykla, klausyklos, suolai ir tapyta heraldinė, ornamentinė bei trafaretinė puošyba.
KVR vertingosioms savybėms priskiria ir senesnius kūrinius: XIX a. antros pusės medines šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūras, greičiausiai XVIII a. antros pusės Nukryžiuotąjį, 1875 m. Varšuvos Józef Fraget dirbtuvės procesijų kryžių ir kitus liturginius dirbinius. Tai paaiškina, kodėl 1910 m. pastato interjeras apima kelių laikotarpių paveldą.
Bažnyčios vargonai yra kelių laikotarpių instrumentas su vienu manualu, pedalais ir 15 registrų; jų manualinė oro skirstymo dėžė priskiriama XVIII a. pabaigai arba XIX a. pradžiai, o 1933 m. lentelė liudija restauravimą Vilniaus vargonų dirbtuvėje. 2021 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė Pabiržės bažnyčios Velykų dekoracijų įrašymui į KVR kaip kilnojamajai vertybei. Tai procedūrinis pritarimas, o atskiro dabartinio šių dekoracijų kodo patikrintuose viešuose šaltiniuose nustatyti nepavyko.
Senoji varpinė, klebonija ir sandėlis nėra dabartinės bažnyčios dalys
Prie dabartinės bažnyčios esantį šventorių juosia akmens mūro tvora su trimis raudonų plytų vartais. Už šios aiškios neogotikinės visumos Pabiržėje išliko ir ankstesnės mūrinės bažnyčios laikotarpio statiniai. Todėl vietoje verta žiūrėti ne į vieną pastatą, o į skirtingais amžiais susiformavusį sakralinį kraštovaizdį.
Atskira tinkuoto mūro varpinė pastatyta 1772 m. Ji yra trijų į viršų siaurėjančių tarpsnių, visai kitokia nei abu dabartinės bažnyčios raudonplyčiai bokštai. Antrojo tarpsnio šiaurinėje nišoje KVR fiksuoja XVIII a. Nukryžiuotojo freską. Varpinė tvarkyta XX a. 10 dešimtmetyje.
Senoji mūrinė klebonija statyta 1772-1784 m., o jos įstiklinta veranda atsirado 1841-1854 m. Netoliese esantis buvęs sandėlis, dar vadintas lavonine, taip pat siejamas su 1772 m. statybų etapu. Šie pastatai turi atskirus KVR kodus ir istoriją, todėl jų paskirtis bei datos neturi būti perkeliamos 1910 m. bažnyčiai.
Mišios, įėjimas, prieinamumas ir patikrinta Google Maps vieta
Panevėžio vyskupija skelbia Mišias šeštadieniais ir sekmadieniais 11:00, šiokiadieniais vasarą 19:00, o žiemą 9:00. Atskiras turistinio lankymo laikas ir lankytojo bilietas oficialiai neskelbiami. Jei norite patikimai patekti į vidų ne pamaldų metu, prieš vykstant verta skambinti parapijai telefonu +370 450 59399. Fotografuojant viduje reikia netrukdyti maldai ir dėl ilgesnio fotografavimo ar darbo per pamaldas tartis su parapija.
Prie pagrindinio įėjimo yra akmens pakopų, tačiau viešo patvirtinto bebarjerio maršruto oficialiuose šaltiniuose nerasta. Taip pat nepaskelbta apie bažnyčiai skirtą lankytojų automobilių stovėjimo aikštelę. Saugoma.lt nurodo grįstą dangą ir netoliese esantį biotualetą, bet dėl individualios pagalbos, įėjimo vežimėliu ar grupės atvykimo saugiausia iš anksto kreiptis į parapiją.
2026 m. liepos 15 d. Google Maps kortelė tiksliu pavadinimu Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia rodė 229 atsiliepimus ir 4,7 iš 5 vidurkį. Kortelės Place ID yra ChIJfTGjn_ON6EYRcNNBgkfOYtw, o adresas - Bažnyčios a. 1. Saugoma.lt skelbiamas oficialus vietos taškas yra 56.1853, 24.6389. KVR bažnyčios komponento dokumente matomas Bažnyčios a. 3 adresas, tačiau dabartinė parapija, Saugoma.lt ir Google sutampa dėl Bažnyčios a. 1, todėl lankytojui pateikiamas šis adresas. Žymeklis nurodo bažnyčios vietą, ne patvirtintą įėjimą ar stovėjimo vietą.
