- Vieta
- Kupiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- dendrologinis parkas ilgoje dirbtinai nuo kranto atskirtoje Kupiškio marių saloje
- Adresas
- Marių g. 9, Aukštupėnų k., Kupiškio r. (Aukštupėnų poilsiavietės prieiga)
- Koordinatės
- 55.85728, 24.97949
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val. salos takams, medžių etiketėms ir marių vaizdams; ilgiau per renginius
- Geriausias metas
- dienos šviesoje nuo pavasario iki rudens; prieš vykstant Aukštupėnų pusėje patikrinti sezoninio pontoninio tilto būklę
Uošvės Liežuvis, Uošvės Liežuvio dendroparkas, Uošvės Liežuvio parkas, Kupiškėnų parkas
8,97 ha sala anksčiau buvo ilgas pusiasalis
Uošvės Liežuvis yra pietinė iš trijų Kupiškio tvenkinio salų. VLE nurodo 8,97 ha plotą, o vietos geografijos tyrime aprašoma maždaug 800 m ilgio ir 50-150 m pločio forma. Dėl to parkas labiau primena ilgą žalią juostą tarp vandens atšakų negu kompaktišką miesto skverą. Koordinatė žymi oficialios 2025 m. želdinių stebėsenos centro tašką, ne vienintelį įėjimą ar automobilių stovėjimo vietą.
Iki tvenkinio atsiradimo Lėvens upę ir Pajuodupės upelį skyrė pusiasalis. Patvenkus Lėvenį jis liko virš vandens, o vėliau iškastas kanalas galutinai atskyrė jį nuo kranto. Taigi sala nėra natūraliai susiformavusi upės sala. Jos dabartinė geografija yra ir tvenkinio, ir papildomo žmogaus darbo rezultatas.
Datose svarbu atskirti du etapus. Senasis savivaldybės pasakojimas tvenkinio pradžią sieja su 1984 m., o VLE tikslina, kad Kupiškio tvenkinys įrengtas 1984 m. ir patvenktas 1986 m. Ši dviejų datų seka geriau paaiškina projektavimo bei įrengimo darbus ir vėlesnį 828 ha vandens telkinio užpildymą, negu vienas supaprastintas teiginys.
Uošvės Liežuvio vardas ir 1988 m. pradėta Gamtos laboratorija
Vietos tyrimų tekste pasakojama, kad ilga smaili sausumos forma netrukus buvo praminta Uošvės Liežuviu. Tai vaizdingas vietinis pavadinimas, o ne dokumentuota padavimo istorija apie konkretų žmogų. Kanalui pusiasalį pavertus sala, senasis vardas išliko ir dabar vartojamas tiek parkui, tiek visai salai.
1988 m., praėjus ketveriems metams nuo tvenkinio įrengimo pradžios, kaunietis miškininkas Steponas Maculevičius ėmėsi čia kurti Gamtos laboratoriją. Būtent taip jo pavardę rašo pirminis Kupiškio rajono savivaldybės istorinis puslapis; antriniuose tekstuose pasitaiko ir Matulevičiaus variantas. Darbams skirta tuometinės Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos lėšų.
Pradinis sumanymas buvo saloje pasodinti 88 rūšių medžius. Šio skaičiaus nereikėtų pateikti kaip šiandien augančių rūšių inventorizacijos. Jis nusako kūrėjo siekį. 2010 m. savivaldybė jau fiksavo nutiestą privažiavimą, automobilių aikštelę, pagrindinį ir dviračių takus, pavėsines, suolus bei renginiams numatytą vietą.
Daugiau kaip 50 rūšių nėra tas pats, kas pradinis 88 rūšių planas
Dabartiniame Kupiškio lankytojų apraše minima daugiau kaip 50 medžių rūšių ir prie augalų įrengtos pažintinės lentelės. Patikimo naujo visos salos taksonų sąrašo tyrimų metu rasti nepavyko, todėl tiksliausia skirti tris dalykus: 88 rūšys buvo pirminė idėja, daugiau kaip 50 yra dabar skelbiamas lankytojų skaičius, o 2025 m. oficiali stebėsena vertino pasirinktus želdinius, ne visą kolekciją.
Stebėsenos lentelės vis dėlto parodo tikrą kolekcijos įvairovę. Jose yra paprastųjų ir raudonųjų ąžuolų, karpotųjų, plaukuotųjų bei popieržievių beržų, baltųjų, dygiųjų ir serbinių eglių, dviskiaučių ginkmedžių, kelių rūšių klevų, europinių kukmedžių, paprastųjų katalpų, europinių kėnių, geltonžiedžių tulpmedžių ir kitų vietinių bei introdukuotų medžių. Lentelėse pateikti skaičiai yra stebėtų grupių dydžiai, o ne visos salos augalų surašymas.
2025 m. ataskaita daugelį stebėtų dekoratyvinių krūmų įvertino gerai, bet kartu užfiksavo silpnesnes grupes. Kalninėms pušims nustatyta ryškesnė defoliacija ir spyglių nekrozė, paprastiesiems šermukšniams - lapų pažeidimai bei lajų išretėjimas, o kai kuriems jauniems medeliams sunkiau sekėsi prigyti. Todėl dendroparkas yra prižiūrima ir kintanti gyva kolekcija, ne nekintantis 1988 m. sodinimų muziejus.
Kaip skaityti parką einant per salą
Pagrindinis šviesaus grunto takas veda išilgai salos, o siauresni takai priartėja prie nendruotų pakrančių ir skirtingų medžių grupių. Atviros vejos keičiasi su tankesniais spygliuočių bei lapuočių plotais. Nedidelės augalų lentelės leidžia dendrologinę kolekciją skaityti po vieną rūšį, o pavėsinės ir sunkūs mediniai suolai kuria paprastą poilsio parko, ne formalaus botanikos sodo, aplinką.
Iš vakarinių ir pietinių pakraščių atsiveria Kupiškio marių vanduo, o kai kur horizonte matyti dvibokštė Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia. Pavasarį lengviau pastebėti žydinčius krūmus ir šviežią lapiją, vasarą daugiausia pavėsio, o ankstyvą rudenį ryškėja klevų, ąžuolų ir kitų lapuočių spalvų skirtumai. Tikslaus oficialiai sužymėto vieno pažintinio rato ilgio rasti nepavyko.
Parkas taip pat naudojamas bendruomenės šventėms, koncertams ir kitiems renginiams. Renginių erdvė yra parko funkcijos dalis, bet renginio dieną gali būti daugiau žmonių, ribojamas transportas arba pastatyta laikina įranga. Norint ramaus botaninio pasivaikščiojimo verta patikrinti Kupiškio kultūros ir savivaldybės tos dienos skelbimus.
Du priėjimai, bet Aukštupėnų pontoninis tiltas yra sezoninis
Dabartinė lankytojų informacija nurodo du pėsčiųjų priėjimus: tiltą iš Pajuodupės pusės ir pontoninį tiltą nuo Aukštupėnų poilsiavietės. Marių g. 9 adresas veda būtent į Aukštupėnų rekreacinę teritoriją, ne į salos geografinį centrą. Automobilį palikite teisėtoje aikštelėje prie pasirinktos prieigos ir nevažiuokite parko takais.
Aukštupėnų pontoninis lieptas įrengtas kaip 2013 m. viešasis LEADER projektas. Savivaldybė aprašo du krantinius atraminius pontonus ir tarp jų sujungtus plūduriuojančius modulius. Tokia konstrukcija padeda suprasti, kodėl lieptas nėra visų metų stacionarus tiltas: 2025 m. lapkričio 25 d. jis buvo išmontuotas lankytojų saugumui ir paliktas iki kito sezono.
2026 m. balandžio 9 d. savivaldybė paskelbė, kad pontonas montuojamas ir nuo balandžio 10 d. sala vėl bus lengviau pasiekiama. Tai patvirtina padėtį puslapio peržiūros metu, bet negarantuoja kiekvienų būsimų metų datos ar tilto būklės po audrų ir remonto. Prieš specialiai važiuodami Aukštupėnų prieiga ieškokite naujausio oficialaus pranešimo ir neikite per užtvertą lieptą.
Darbo laikas, bilietai ir realios lankymo sąlygos
Bendras įėjimo bilietas ar vartų darbo valandos dendroparkui neskelbiami. 2013 m. projektas vietą apibrėžė kaip viešą ir ne pelno siekiančią infrastruktūrą, todėl paprastam savarankiškam pasivaikščiojimui atskiro parko bilieto nereikia. Atskiras renginys, prekyba ar paslauga saloje gali turėti savo laiką, bilietą ir taisykles - juos tikrinkite pas organizatorių.
Pagrindiniai takai gana platūs, tačiau paviršiai yra žvyras, sutankintas gruntas ir žolė, o prie pakrančių pasitaiko drėgmės, šaknų ir nelygumų. Pontoninis lieptas gali judėti kartu su vandeniu. Dabartinio išsamaus bebarjerės trasos audito rasti nepavyko, todėl visos salos negalima pažadėti kaip patikimai pritaikytos vežimėliui; individualius poreikius geriausia iš anksto aptarti su Kupiškio seniūnija ar turizmo informacija.
Ramiam apsilankymui skirkite 1-2 val. ir eikite dienos šviesoje. Prie vandens prižiūrėkite vaikus, nelipkite ant šlapių krantų, nelaužykite šakų ir nepažeiskite augalų etikečių. Dendroparką prasmingiausia derinti su Kupiškio marių pakrante, o grįžus į miestą - su etnografijos muziejumi arba bažnyčia, kurios bokštai matomi nuo salos.
