Lankytinos vietos Lietuvoje

Jono Šimonėlio skulptūrų parkas Sirutėnuose: lietuviško granito skulptūros menininko sodyboje prie Sirutėnų vandens

Jono Šimonėlio skulptūrų parkas po atviru dangumi įkurtas Sirutėnuose, šalia skulptoriaus sodybos. Čia iš lietuviško granito ir riedulių sukurta akmens ekspozicija, kurios didžiausias kūrinys sveria 13 tonų, o temos siekia biblinius motyvus, šeimos istorijas ir asmeninius žmogaus pasiekimus. Parką prižiūri ir savo kūriniais papildo Jono brolis Valentinas Šimonėlis.

Vieta
Sirutėnai, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
Regionas
Utenos rajonas
Tipas
po atviru dangumi veikianti akmens skulptūrų ekspozicija
Adresas
Dvaro g. 30, Sirutėnai, Sudeikių sen., Utenos r.
Koordinatės
55.54533, 25.62285
Kiek skirti laiko
30-60 min.
Geriausias metas
šiltasis sezonas ir dienos šviesa, kai geriausiai matyti akmens faktūra bei vandens aplinka
Vardai ir variantai

Jono Šimonėlio skulptūrų parkas Sirutėnuose, Akmeninių skulptūrų parkas Sirutėnuose

Parkas šalia Jono Šimonėlio sodybos

Jono Šimonėlio skulptūrų parkas yra ne miesto skveras ir ne uždara galerija, o po atviru dangumi įrengta ekspozicija Sirutėnų gyvenvietėje. Parkas yra Dvaro g. 30, Sirutėnai; jo koordinatės 55.545328, 25.622848. Navigacijoje verta vesti visą vietos pavadinimą, o ne vien bendrą užklausą apie skulptūrų parkus Utenos rajone.

Skulptūros išdėstytos šalia menininko sodybos, žalioje kaimo aplinkoje prie vandens. Tokia vieta keičia žiūrėjimo mastelį: lankytojas mato ne tik atskirą kūrinį, bet ir jo santykį su veja, medžiais bei horizontu. Parkas išlieka sodybos kultūros erdve, todėl prieš einant į teritoriją būtina atsižvelgti į ženklus ir tuo metu galiojančią šeimininkų tvarką.

Jono Šimonėlio kūrybos laikas ir parko pradžia

Sudeikių seniūnija skelbia, kad skulptorius Jonas Šimonėlis gyveno 1955-2011 m., o akmens skulptūrų parką Sirutėnuose įkūrė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. Utenos rajono savivaldybė jį apibūdina kaip dailininką ir skulptorių, kurio kūryba bei veikla buvo svarbi Utenos krašto kultūrai ir istorinei atminčiai.

Savivaldybės kultūros aprašuose parko atsiradimas datuojamas 2008 m. Ši data apibūdina ekspozicijos įkūrimą, o ne kiekvienos skulptūros sukūrimo momentą. Todėl vietą tiksliau suprasti kaip besiformavusią menininko sodybos kolekciją, kurios branduolys atsirado jo gyvenimo pabaigoje ir vėliau buvo prižiūrimas šeimos.

Lietuviškas granitas ir riedulių mastelis

Visos parko skulptūros sukurtos iš lietuviško granito, iš vietinių riedulių. Seniūnijos aprašas išskiria, kad didžiausias panaudotas riedulys svėrė net 13 tonų. Šis skaičius padeda suprasti ekspozicijos fizinį mastą: akmuo čia nėra vien paviršius ornamentui, bet pati kūrinio medžiaga, tūris ir svoris.

Akmenų faktūra skirtinga - nuo tamsaus, grūdėto paviršiaus iki šviesesnių nušlifuotų plokštumų. Žiūrėkite į kūrinius iš kelių pusių ir pastebėkite, kaip natūralus riedulio kontūras susilieja su iškalta forma. Po lietaus akmuo tampa tamsesnis, o šoninė dienos šviesa išryškina kaltą paviršių, todėl fotografuojant verta neapsiriboti vien priekiniu rakursu.

Temos nuo Biblijos iki šeimos istorijų

Jono Šimonėlio kūrinių temos nėra sutrauktos į vieną dekoratyvinį stilių. Sudeikių seniūnija nurodo, kad parko skulptūrose susitinka bibliniai motyvai, šeimos narių istorijos ir asmeniniai žmonių pasiekimai. Tai leidžia ekspoziciją skaityti kaip atminties pasakojimų rinkinį, kuriame akmuo tampa ne tik abstrakčia forma, bet ir konkretaus gyvenimo žyme.

Lankant verta pirmiausia apžiūrėti bendrą išdėstymą, o tada grįžti prie detalių: veidų, kūno siluetų, įpjovų ir natūralaus akmens spalvos. Nesiimkite spėlioti atskirų darbų pavadinimų, jei jų vietoje nėra informacinės lentelės. Geresnė patirtis yra aprašyti tai, ką iš tikrųjų matote, ir gerbti kūrinių bei sodybos aplinką.

Valentino Šimonėlio tęsiama ekspozicija

Parkas nėra sustingusi vieno autoriaus retrospektyva. Sudeikių seniūnija rašo, kad sodyboje gyvenantis ir kuriantis Jono brolis skulptorius Valentinas Šimonėlis rūpinasi parku ir papildo jį savo kūryba. Todėl dabartinė vietos tapatybė susideda iš Jono darbų, šeimos prižiūrimos erdvės ir vėliau atsirandančių kūrinių.

Toje pačioje sodyboje galima pamatyti ir Valentino Šimonėlio varpų kolekciją, jei tuo metu ji rodoma lankytojams. Šis papildomas sluoksnis svarbus, bet jo nereikėtų suplakti su pagrindine Jono akmens skulptūrų ekspozicija. Tai dvi susijusios, tačiau skirtingos patirtys vienoje privačioje kultūros aplinkoje.

Kaip planuoti apsilankymą Sirutėnuose

Parkas yra lauko vieta, todėl patogiausia atvykti šiltuoju metų laiku ir dieną, kai matyti skulptūrų paviršiai bei vandens aplinka. Parkas neturi pastovaus bilietų ar darbo valandų grafiko, tad vartus, priėmimą ir galimybę patekti į sodybos erdvę prieš kelionę pasitikrinkite vietoje arba nurodytais kontaktais.

Skirkite maždaug 30-60 minučių: tiek pakanka apeiti matomą ekspoziciją, sustoti prie didžiųjų riedulių ir įsižiūrėti į mažesnius darbus. Eikite pažymėtais ar natūraliai naudojamais takais, nelieskite skulptūrų, neikite į ūkines zonas ir nefotografuokite privačių sodybos erdvių be leidimo. Prieš kelionę pasitikrinkite patekimo sąlygas ir laikykitės vietos ženklų.

Jono Šimonėlio skulptūrų parko šaltiniai