Lankytinos vietos Lietuvoje

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia: vietinio molio plytų šventovė su barokiniais bokštų šalmais, senesniais vargonais ir šimtmečius siekiančia parapijos atmintimi

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Naujosiose Kietaviškėse, Bažnyčios gatvėje - tai dabartinė mūrinė parapijos šventovė, o ne atskiras objektas Senųjų Kietaviškių kaime. Ji statyta 1906-1915 m. iš vietoje pagamintų gelsvų plytų, tačiau Pirmasis pasaulinis karas sustabdė bokštų ir vidaus įrengimą. 1915 m. parapijiečiai perkėlė altorius iš senosios medinės bažnyčios ir pradėjo pamaldas dar nebaigtame pastate; galutiniai darbai tęsėsi iki 1921 m., o interjeras atnaujintas 1956 m. Trijų navų istorizmo pastatą išskiria du aštuoniasieniai bokštai su barokiniais šalmais, trijų tarpsnių fasadas, trys altoriai ir iš ankstesnės šventovės perkelti 1882 m. vargonai. 2026-07-27 tiksli Google Maps kortelė rodė 4,6 balo iš 5 pagal 123 atsiliepimus.

Vieta
Naujosios Kietaviškės, Elektrėnų savivaldybė
Regionas
Aukštaitija
Tipas
veikianti 1906-1915 m. statyta mūrinė istorizmo katalikų bažnyčia su eklektikos ir neobaroko bruožais
Adresas
Bažnyčios g. 42, Naujosios Kietaviškės, Elektrėnų sav.
Koordinatės
54.76093, 24.60642
Kiek skirti laiko
25-45 min. bažnyčiai ir šventoriui; 2-3 val., jei jungiate su Elektrėnų bei Abromiškių objektais
Geriausias metas
sekmadienio pamaldų ar Švč. Trejybės atlaidų metas interjerui; šviesi diena gelsvų plytų fasado detalėms
Vardai ir variantai

Naujųjų Kietaviškių bažnyčia, Naujųjų Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Kietaviškių bažnyčia

Pirmiausia - kuri Kietaviškių bažnyčia

Dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia stovi Naujosiose Kietaviškėse, Bažnyčios g. 42. Koordinatės 54.7609269, 24.6064199 žymi pagrindinio įėjimo pusę. Vietovardžio sutrumpinimas iki Kietaviškių kartais klaidina, todėl navigacijoje rinkitės tikslią Google kortelę ir Naujųjų Kietaviškių adresą.

Tai trečioji pagrindinė parapijos bažnyčia. Pirmoji dokumentuose minima 1504 ir 1522 m., antroji medinė pastatyta 1676 m. Leonardo Pociejaus lėšomis ir pašventinta liepos 17 d. Ji vėliau perstatyta, o 1915 m., perkėlus įrangą į naują mūrą, išardyta.

Naujoji bažnyčia yra ne vien senosios kopija. Didesnis trijų navų mūrinis pastatas atspindi XX a. pradžios parapijos ambiciją, o senosios šventovės altoriai ir vargonai suteikė jam materialų ryšį su ankstesniais amžiais.

Vietinės plytos ir karo pertraukta statyba

Naujos mūrinės bažnyčios projektas patvirtintas 1905 m., o statyba skaičiuojama nuo 1906 m. Darbus ilgai brandino klebonas Dominykas Valavičius, o nuo 1910 m. juos organizavo kunigas Kajetonas Čepanas su aktyviu parapijiečių komitetu.

Greta statybvietės įrengtoje plytinėje iš vietinio molio pagamintos gelsvos ir tvirtos plytos. Vietinė medžiaga suteikė fasadams šiandien atpažįstamą šiltą spalvą ir primena, kad statyba buvo ne vien architekto projektas, bet didelis vietos bendruomenės darbas.

1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė statybą. Pastatas jau buvo po stogu, tačiau be bokštų ir įrengto vidaus. 1915 m. vokiečiams ketinant jį naudoti sandėliui, parapijiečiai perkėlė altorius ir pradėjo laikyti pamaldas. Darbai pratęsti 1920 m., o 1921 m. rudenį bažnyčia visiškai sutvarkyta.

Eklektika, neobarokas ir projekto autorystė

Bažnyčia yra stačiakampio plano, su apside ir trimis navomis. Pagrindinį fasadą įrėmina du aukšti aštuoniasieniai bokštai su barokiniais šalmais, o jo tarpsnius skiria karnizų juostos. Pusapvalės ir segmentinės langų arkos bei išlenkti parapetai sukuria judrų, ne vienam stiliui paklūstantį siluetą.

VLE bažnyčią priskiria architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniams, o 1922 m. inventorius taip pat jį įvardija projekto autoriumi. Tačiau vietos archyvinėje medžiagoje pažymima, kad 1905 m. projektas buvo siejamas ir su inžinieriumi A. Soninu. Todėl autorystės skirtumą verta matyti kaip šaltinių klausimą, o ne nutylėti.

Šventoriaus mūriniai stulpeliai ir arkiniai vartai derinti prie centrinio bažnyčios portalo. Priėję iš gatvės pirmiausia pažvelkite per vartų ašį - iš jos geriausiai matyti simetriškas dvibokštis fasadas ir vietinių plytų spalva.

Altoriai, 1882 m. vargonai ir paslėpta trispalvė

Interjeras dekoruotas barokiška dvasia ir turi tris altorius. Centriniame yra Švč. Trejybės paveikslas, o tarp vertingų kūrinių minimi kunigo Kajetono Čepano portretas bei kilnojamas altorėlis su Marijos Apreiškimo ir Rožinio Marijos atvaizdais.

Kajetono Čepano portretą 1922 m. nutapė Petras Kalpokas. Paveikslo kampe pavaizduota pati Kietaviškių bažnyčia, taip įamžinant kunigo vaidmenį statybose. Jis mirė tais pačiais 1922 m. ir palaidotas šventoriuje.

1882 m. vargonai į naująjį pastatą perkelti po 1915 m. Instrumentas turi vieną manualą, pedalus ir devynis registrus; jo konstrukcijoje matyti perkėlimo bei vėlesnio supaprastinimo pėdsakų. 1956 m. restauruojant interjerą Lietuvos trispalvė sumaniai įkomponuota į Šv. Jurgio paveikslą ir taip išliko per sovietmetį.

Kietaviškių atlaidai, Mišios ir durų prieinamumas

Kaišiadorių vyskupija 2026-07-27 skelbė sekmadienio Mišias 10 val. Didžiausia tradicinė parapijos šventė yra Švč. Trejybės atlaidai, rengiami savaitę po Sekminių. Tikslų metų laiką ir papildomas pamaldas tikrinkite oficialiame vyskupijos puslapyje.

Šventorius prieinamas apžiūrėti iš lauko, tačiau veikianti bažnyčia ne pamaldų metu gali būti užrakinta. Bilieto nėra, o aukos parapijai savanoriškos. Jei svarbu pamatyti vargonus ar altorius, iš anksto susisiekite su parapija.

Pamaldų metu nefotografuokite žmonių be sutikimo, o interjere nenaudokite blykstės ir nelieskite kūrinių. Automobilį statykite tik leistinoje vietoje, neužblokuodami vartų, laidotuvių procesijos ar vietos gyventojų įvažiavimų.

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios šaltiniai