- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinė Renesanso rotušė, civilinių ceremonijų ir miesto renginių erdvė
- Adresas
- Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.28578, 23.98111
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. pastatui ir kiemeliui; ilgiau per renginį ar ekskursiją
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu, kai atverti kiemelio vartai, arba iš anksto patikrinto viešo renginio metu
Kėdainių miesto rotušė, Senoji Kėdainių rotušė
Kėdainių rotušė, o ne visas Kėdainių senamiestis
Kėdainių rotušė yra konkretus dviejų aukštų pastatas Didžiosios Rinkos aikštės rytiniame pakraštyje. Šis puslapis skirtas rotušės architektūrai, magistrato veiklai ir kiemeliui, o ne visam maždaug 87 ha Kėdainių senamiesčiui, kuriam priklauso kelios rinkos, gatvės, bažnyčios ir sinagogos.
Nuo aikštės labiausiai atpažįstamas ilgas pilkai žalsvas fasadas su baltais langų apvadais ir trikampiais sandrikais, aukšti arkos vartai bei status raudonų čerpių stogas. Dabartinis vaizdas neturi istorinio laikrodžio bokšto, todėl jo nereikėtų įsivaizduoti kaip mažesnės Kauno rotušės kopijos.
Kultūros vertybių registre pastatas įrašytas kodu 979. Registro adresas ir naujesni savivaldybės dokumentai nurodo Didžiosios Rinkos a. 6; kai kuriuose senesniuose turizmo leidiniuose dar sutinkamas istorinis Didžioji g. 1 adresas.
Nuo Magdeburgo teisių iki Jonušo Radvilos rotušės
1590 m. balandžio 15 d. Kėdainiams suteikus Magdeburgo teises miestui reikėjo savivaldos būstinės. Žinios apie pirmąją rotušę siekia 1608 m., tačiau jos vieta nėra tiksliai nustatyta, todėl dabartinio pastato negalima automatiškai vadinti pirmąja Kėdainių rotuše.
Dabartinė rotušė Jonušo Radvilos rūpesčiu pastatyta 1651-1654 m. dviejų prie Didžiosios Rinkos stovėjusių vienaaukščių mūrinių namų vietoje. Jiems išmūryti antrieji aukštai, abu korpusai sujungti priestatu, o po juo įrengti skliautuoti vartai į pusiau uždarą kiemą. Taip susiformavo dviejų korpusų L raidės planas.
Virš aukšto čerpėmis dengto stogo stovėjo bokštas su mechaniniu laikrodžiu ir dviem varpais. Šaltiniai patvirtina bokšto funkciją ir jo remontą, tačiau nepaliko pakankamos ikonografijos tiksliai formai atkurti, todėl vėlesni siūlymai jį atstatyti lieka hipotetiniai.
Kaip veikė XVII a. miesto magistratas
Pirmasis aukštas jungė savivaldą ir prekybą. Vienoje patalpoje saugoti ilgio, svorio ir birių produktų tūrio etalonai bei svarstyklės, penkias krautuves nuomojo pasiturintys škotų pirkliai, o škotas Tomas Čenčeris 1653 m. čia atidarė vieną pirmųjų vaistinių Lietuvoje.
Antrajame aukšte posėdžiavo Senųjų Kėdainių ir Jonušavos magistrato įstaigos. Čia buvo teismo salė, raštinė, vaito ir burmistrų kambariai, archyvas, iždas bei patalpa pirklių brolijos ir amatininkų cechų susirinkimams. Abu bokšto varpai skelbė posėdžių pradžią ir pabaigą, kvietė miestiečius į sueigas, pratybas ir paradus.
Dabartiniai rūsiai įrengti per 1670-1680 m. rekonstrukciją. Juose veikė kalėjimas ir budelio patalpa, tačiau lankytojas neturėtų tikėtis nuolatinės požemių ekspozicijos, nes reguliaraus turistinio rūsio lankymo grafiko oficialiuose šaltiniuose nerasta.
Kas autentiška, o kas atkurta
1760 m. gaisras sunaikino didelę rotušės dalį, ir iki senosios savivaldos pabaigos pastatas nebuvo visiškai atkurtas. Vėliau jis keitė paskirtį, nuo 1835 m. jame veikė bajorų mokykla, o XVIII a. pabaigos, XIX a. ir XX a. pertvarkos pakeitė planą, fasadus ir stogą.
Kultūros vertybių registras kaip svarbius išlikusius elementus nurodo plytų mūro sienas, dalį rūsio cilindrinių skliautų, skliautuotą įvažiavimo angą, L raidės tūrį ir kiemo lauko akmenų grindinį. Kartu registras aiškiai pažymi, kad dalis angų ir apdailos 1979-1983 m. atstatyta pagal architektūrinius tyrimus, o vidaus perdangos, laiptinės ir dalis sienų pakeistos.
Dabartinis dvišlaitis čerpių stogas taip pat įrengtas 1979-1983 m.; duomenų apie pirminį jo aukštį nepakanka. 2009-2012 m. konservuoti rūsiai, tvarkyti pamatai, kiemas ir fasadai, todėl šiandien matomas pastatas yra autentiškų mūrų ir tyrimais grįstų restauravimo sprendimų derinys, ne nepakeista 1654 m. rotušė.
Kiemelio saulės laikrodis ir šiuolaikiniai akcentai
Rotušės vartai veda į akmenimis grįstą kiemelį, kuriame istorinis pastatas susitinka su vėlesniu miesto menu. Virš įvažiavimo nutapyti senieji Kėdainių ir Jonušavos herbai, o kieme stovi skirtingu metu sukurtos skulptūros.
Vertingiausias atskiras akcentas yra rokoko stiliaus saulės laikrodis, apie 1828 m. išlietas grafo Karolio Bžostovskio liejykloje Štabinckos Hutoje dabartinėje Lenkijoje. Eduardas Totlebenas jį pastatė Kėdainių dvaro rūmų aplinkoje; 1967 m. laikrodis perkeltas prie krašto muziejaus, o nuo 2000 m. stovi rotušės kiemelyje.
Po restauravimo saulės laikrodis į kiemelį sugrįžo 2026 m. kovą. Savivaldybė nurodo, kad kitas tokios konstrukcijos analogas žinomas Suvalkuose, tačiau laikrodį verta vertinti kaip iš dvaro atkeliavusį XIX a. kūrinį, o ne kaip originalią XVII a. rotušės įrangą.
Lankymas, renginiai ir Google Maps kortelė
Pastato fasadą iš Didžiosios Rinkos aikštės galima apžiūrėti bet kuriuo metu ir be bilieto. Kiemelis kviečiamas lankyti, tačiau nekintamas kasdienis vartų darbo laikas nepaskelbtas; interjeras naudojamas civilinėms ceremonijoms, savivaldybės priėmimams, parodoms, koncertams ir kitiems renginiams, todėl laisvas patekimas į sales nėra garantuotas.
Atskiro standartinio turistinio bilieto ar nuolatinės vidaus ekspozicijos tvarkaraščio nerasta. Jei kelionės tikslas yra salės, rūsiai ar konkretus renginys, prieš vykstant reikia tikrinti naujausią Kėdainių rajono savivaldybės, renginio organizatoriaus arba Kėdainių turizmo informacijos centro informaciją.
Svetainės žyma pateikta pastato vietoje ties pagrindiniu aikštės fasadu, ne kaip viso senamiesčio centras. 2026-07-15 tiesiogiai patikrinta kortelė vadinosi „Kėdainių rotušė“, rodė 4,8 iš 5 ir turėjo vietos ID ChIJc5QupqJV5kYRy_ukqeMNxcQ; įvertinimas laikui bėgant gali keistis.
