- Vieta
- Kupiškis, Kupiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 1900-1914 m. statyta monumentali neogotikinė halinė bažnyčia su dviem bokštais, penkiais altoriais ir XVIII-XX a. dailės vertybėmis
- Adresas
- Gedimino g. 1, Kupiškis
- Koordinatės
- 55.84196, 24.97601
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; apie 1 val. dalyvaujant Mišiose ir ramiai apžiūrint penkis altorius
- Geriausias metas
- prieš 18:00 darbo dienos Mišias, prieš 11:00 šeštadienį arba prieš 12:00 ir 18:00 sekmadienį; atskiros turistinio lankymo valandos neskelbiamos
Kupiškio bažnyčia, Kupiškio Kristaus Dangun Žengimo bažnyčia, Kupiškis Church of the Ascension of Christ
Dvibokštė šventovė yra pagrindinis Kupiškio panoramos orientyras
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia stovi miesto centre, Gedimino g. 1, koordinatėse 55.8419649, 24.9760086. Kitoje gatvės pusėje yra Kupiškio muziejus, įsikūręs buvusioje parapinėje mokykloje, todėl du pastatai sudaro ypač prasmingą miesto istorijos porą. Tai veikianti Panevėžio vyskupijos parapija, o ne muziejinė ekspozicija.
Trijų navų halinė bažnyčia yra 60 m ilgio ir 43 m pločio, o abu bokštai kyla iki 60 m. Oficialioje parapijos istorijoje minima daugiau kaip 700 sėdimų vietų, dvi zakristijos, gelžbetoniniai skliautai ir 22 pastatą puošiantys kryžiai. Dėl šio mastelio ji pagrįstai pristatoma kaip viena didžiausių Lietuvos bažnyčių, neskaičiuojant katedrų, tačiau tikslios vietos nacionaliniame dydžių reitinge šaltiniai nenustato.
Fasado siluetą kuria ne aukštos adatos formos smailės, bet ažūriškos laiptuotų neogotikinių skydelių bokštų karūnos su nedideliais metaliniais stogeliais. Tarp bokštų įkomponuotas žemesnis trikampis frontonas ir didelis smailiaarkis langų laukas. Monumentalus tūris primena dvibokštes barokines bažnyčias, o angos, kontraforsai, pinakliai ir plytų dekoras yra neogotikiniai.
1616 m. bažnyčia, 1746 m. pertvarkymas ir 1791 m. šventovė šaltiniuose skaičiuojami nevienodai
Pirmąją medinę Kupiškio bažnyčią 1616 m. finansavo seniūnas Benediktas Tyzenhauzas; tuomet įkurta ir parapija. Panevėžio vyskupijos aprašas 1746 m. mini kaip naujos medinės bažnyčios statybą, o recenzuotas dailėtyros tyrimas tuos pačius darbus vadina kapitaliniu pirmosios bažnyčios remontu ir jos pašventinimu Šv. arkangelo Mykolo titulu. Todėl vieni pasakojimai dabartinį pastatą skaičiuoja kaip ketvirtą, o specialistų tyrimas - kaip trečią katalikų šventovę mieste.
Šie maldos namai sudegė 1781 m. rugpjūčio 14 d. per Kupiškio gaisrą. Nauja medinė, trijų navų ir trijų altorių bažnyčia pastatyta 1791 m. ir gavo Angelų Sargų titulą. XIX a. pabaigoje ji buvo susidėvėjusi ir per maža augančiai bendruomenei, todėl po ilgų pastangų caro valdžia 1897 m. leido statyti didesnę mūrinę šventovę.
Parapijos istorija susijusi ir su platesne Kupiškio kultūra. Parapinė mokykla įsteigta 1781 m., o poetas ir kunigas Antanas Strazdas čia tarnavo 1790-1791, 1798-1801 ir 1814 m. Šios datos yra dokumentuotos, todėl jų nereikia painioti su vietos legendomis ar vėlesniais pasakojimais.
1900-1914 m. statyba vyko aplink senąją bažnyčią, tačiau architekto autorystę liudija tik vėlesnis rankraštis
Dabartine bažnyčia rūpinosi Kupiškio klebonas ir dekanas kanauninkas Stanislovas Janulevičius. Ji mūryta 1900-1914 m. aplink dar naudotą 1791 m. medinę šventovę, kuri iš vidaus nugriauta 1903 m. Toks darbų būdas leido parapijai išlaikyti maldos vietą ilgo statybų laikotarpio pradžioje.
Projektas tradiciškai priskiriamas Rygos politechnikos instituto profesoriui inžinieriui Konstantinui Rončevskiui, gyvenusiam 1875-1935 m. Vis dėlto dailėtyrininkai pabrėžia, kad vienintelis žinomas rašytinis šios autorystės liudijimas yra 1947 m. klebono Vladislovo Kupsto mašinraštis, o pasirašyto projekto ar tiesioginio archyvinio patvirtinimo nerasta. Kupiškio bažnyčia laikoma bene didžiausiu su Rončevskiu siejamu įgyvendintu architektūros darbu.
Pirmasis pasaulinis karas sustabdė vidaus įrengimą ir apgadino ką tik iškilusį pastatą. Parapijos istorijoje rašoma, kad vokiečių kariuomenė čia įrengė lauko ligoninę ir kūreno baldus bei grindų medieną, o rusų artilerija išdaužė langus, sužalojo sienas ir pramušė skliautus; 1915 m. į Rusiją išvežti trys varpai. Darbai atnaujinti 1919 m., o 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo Kristaus Žengimo į dangų titulu.
Penki altoriai atrodo vientisi, nors buvo sukurti skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis
Didįjį ir du šoninių navų neogotikinius ąžuolinius altorius XX a. pradžioje pagamino Aleksandro Zaborskio dirbtuvės Šiauliuose. Antanas Pšeslanskis didžiajam altoriui nutapė Kristaus Žengimą į dangų, o 1913 ir 1914 m. šoniniams altoriams sukūrė Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos ir Angelo Sargo paveikslus. Visos trys kompozicijos derintos prie raudonplytės neogotikinės architektūros.
Šoninėse koplyčiose matomi Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Nukryžiuotojo altoriai nėra išlikę 1930-1932 m. įrenginiai. Kupiškėnas Jonas Lašukas dabartinius neogotikinius altorius padarė apie 1958-1960 m. pagal iš Panevėžio atvežtus brėžinius. Sovietmečiu darbas vyko slapta, o konstrukcijos naktimis buvo dalimis montuojamos bažnyčioje, kad valdžios atstovai nepastebėtų didelio sakralinės įrangos atnaujinimo.
Interjero medžio darbai turi ir daugiau konkrečių autorių. Vladas Čižauskas 1944 m. įrengė neogotikinę sakyklą, o vietos stalius Jonas Jakutis apie 1920 m. padarė suolus-klauptus, klausyklas ir dalį presbiterijos bei zakristijos baldų. Apie 2000 m. papildomi suolai pagaminti sekant senaisiais pavyzdžiais, todėl iš pirmo žvilgsnio vientisa visuma iš tiesų apima beveik visą XX amžių.
Senesni kūriniai, Paltaroko bareljefas, 1970 m. vargonai ir Bochumo varpai sudaro kelis paveldo sluoksnius
Dalis dailės kūrinių į mūrinę bažnyčią perkelta iš ankstesnės medinės šventovės. VLE išskiria 1884 m. Nukryžiuotojo skulptūrą, tris XIX a. medines šventųjų figūras ir Petro Rimšos XX a. pirmos pusės bronzinį vyskupo Kazimiero Paltaroko bareljefą. Bažnyčioje saugoma ir senesnių kryžių, žvakidžių, tekstilės bei liturginių indų, todėl interjero data negali būti sutapatinta vien su 1914 m. statybos pabaiga.
Pirmieji naujos bažnyčios vargonai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo sukūrenti. Tarpukariu naudotos dvi fisharmonijos, o didesni vargonai pastatyti 1970 m. Iš pradžių vieno manualo instrumentą Juozas Lekarevičius su sūnumi 1988 m. suderino, išplėtė antru manualu ir prospektą papildė neogotikiniais pinakliais, kad jis derėtų prie altorių.
1930-1932 m. Bochumo liejykloje Vokietijoje nulieti trys plieniniai varpai pakeitė 1915 m. prarastą rinkinį. Jie pavadinti šv. Onos, Angelo Sargo ir šv. Jono vardais; didžiausiam šv. Onos varpui aukojo Kupiškio moterys. Varpai išliko iki šių dienų, o jų santūri puošyba apsiriboja vardų, aukotojų, vietos, metų ir liejyklos reljefais.
Vidaus lankymą patikimiausia derinti su Mišiomis, o atskiro bilieto nėra
Panevėžio vyskupija 2026 m. skelbė Mišias darbo dienomis 18:00, šeštadienį 11:00, sekmadienį 12:00 ir 18:00. Žiemos laiku sekmadienio vakaro Mišios vyksta parapijos koplyčioje, todėl tai negarantuoja atidaryto pagrindinės bažnyčios interjero. Atskiros turistinio lankymo valandos neskelbiamos; dėl ramaus apsilankymo kitu metu verta tartis su parapija telefonu +370 622 12525 ir prieš vykstant dar kartą patikrinti oficialų puslapį.
Bažnyčia yra aktyvūs maldos namai, o oficialiame puslapyje lankytojo bilietas ar įėjimo mokestis nenurodytas. Per pamaldas fotografavimas ir vaikščiojimas neturi trukdyti bendruomenei. Pagrindinio įėjimo zonoje yra pakopų, o išsamus bebarjerio maršrutas viešai neaprašytas, todėl dėl tinkamo įėjimo vežimėliui ar individualios pagalbos geriausia iš anksto kreiptis į parapiją.
2026 m. liepos 13 d. Google Maps kortelė tiksliu pavadinimu Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia turėjo 328 atsiliepimus ir 4,8 iš 5 vidurkį. Žemėlapis nurodė Gedimino g. 1 ir koordinates 55.8419649, 24.9760086. Įvertinimas ir atsiliepimų skaičius laikui bėgant keičiasi, todėl puslapyje fiksuojama patikros data.
