Etnografinis kalendorius
Lietuviškas metų ratas mėnesiais
Vienoje vietoje sudėtos kalendorinės šventės, jų datos, judančių švenčių taisyklės ir trumpi papročių ženklai - nuo sausio Trijų Karalių iki gruodžio Kūčių ir Kalėdų.
Metų rato apžvalga, ne konkrečių metų renginių tvarkaraštis.
Kaip skaityti šį kalendorių
Tai bendras metų ratas, o ne konkrečių metų tvarkaraštis. Kilnojamos šventės rodomos visuose mėnesiuose, į kuriuos gali patekti; tais pačiais metais jos švenčiamos vieną kartą. Sezoninių papročių mėnesiai yra orientaciniai: darbų laikas ir gamtos reiškiniai priklauso nuo vietos bei metų, o vietos renginių datos tikrinamos atskirai. Velykų ciklo datos remiasi Lietuvos katalikų Grigaliaus kalendoriumi; kitų konfesijų datos gali skirtis.
Velykos – pirmas sekmadienis po bažnytinės pilnaties, tenkančios kovo 21 d. arba vėliau. Tai bažnytinio skaičiavimo taisyklė, o ne tiesiog astronominės pilnaties stebėjimas.
Žiema
Sausis
Metai prasideda tarpušventės pabaiga, namų palaiminimu ir žiemos vidurio ženklais.
Sausio 1-oji
Naujieji metai
Slenkstis tarp senųjų ir naujųjų metų su vandeniu, grūdais, linkėjimais ir orų spėjimais.
Papročiai ir reikšmės: Naujieji metaiSausio 6-oji
Trys Karaliai
Kalėdų tarpušventės užbaigimas su pašventinta kreida, žvaigžde ir karalių vaikštynėmis.
Papročiai ir reikšmės: Trys KaraliaiSausio 25-oji
Pusiaužiemis
Viduržiemio riba, kai stebėtas barsukas, aviliai, meškos miegas ir būsimos vasaros ženklai.
Papročiai ir reikšmės: PusiaužiemisTarp Kalėdų ir Trijų Karalių; pasirodymų datos tikrinamos atskirai
Šyvio šokdinimas Gražiškiuose: persirengėliai ir tarpušventis
Gražiškių persirengėlių namų lankymas su muzika ir linkėjimais; Šyvį vaizduoja arklio kaukę dėvintis žmogus.
Papročiai ir reikšmės: Šyvio šokdinimas Gražiškiuose: persirengėliai ir tarpušventis
Žiema
Vasaris
Žiemos antroje pusėje susitinka žvakė, duona, ugnis ir triukšmingas Gavėnios slenkstis.
Vasario 2-oji
Grabnyčios
Pašventintos graudulinės žvakės, Perkūno dienos atgarsiai ir namų apsaugos šviesa.
Papročiai ir reikšmės: GrabnyčiosVasario 5-oji
Agotinės
Šv. Agotos duonos diena, kurioje duona, ugnis ir Gabijos atmintis saugo namus.
Papročiai ir reikšmės: AgotinėsVasaris arba kovas: antradienis, likus 47 dienoms iki Velykų
Užgavėnės
Žiemos išvarymas su kaukėmis, Lašininiu, Kanapiniu, blynais ir bendruomenės triukšmu.
Papročiai ir reikšmės: UžgavėnėsVasaris arba kovas: trečiadienis, likus 46 dienoms iki Velykų
Pelenų diena
Gavėnios pradžia, kai Užgavėnių juoką pakeičia pelenai, rimtis ir susilaikymas.
Papročiai ir reikšmės: Pelenų diena
Pavasaris
Kovas
Pavasaris ateina per turgų, paukščio sugrįžimą ir Velykų laukimo žolynus.
Vasaris arba kovas: antradienis, likus 47 dienoms iki Velykų
Užgavėnės
Žiemos išvarymas su kaukėmis, Lašininiu, Kanapiniu, blynais ir bendruomenės triukšmu.
Papročiai ir reikšmės: UžgavėnėsVasaris arba kovas: trečiadienis, likus 46 dienoms iki Velykų
Pelenų diena
Gavėnios pradžia, kai Užgavėnių juoką pakeičia pelenai, rimtis ir susilaikymas.
Papročiai ir reikšmės: Pelenų dienaApie kovo 4-ąją
Kaziuko mugė
Vilniaus amatų, verbų, medinių dirbinių ir šventinio turgaus pavasarinė pradžia.
Papročiai ir reikšmės: Kaziuko mugėKovo 25-oji
Gandrinės
Gandro sugrįžimo diena su lizdo, gyvulių, sėjos ir pavasario darbų ženklais.
Papročiai ir reikšmės: GandrinėsKovas arba balandis: sekmadienis, likus 7 dienoms iki Velykų
Verbų sekmadienis
Pašventintos verbos, kadagiai, žilvičiai ir Vilniaus verbų amatas Velykų prieangyje.
Papročiai ir reikšmės: Verbų sekmadienisKovo 22 – balandžio 25 d.: sekmadienis pagal Grigaliaus bažnytinį kalendorių
Velykos
Margučiai, lalavimas, prisikėlimo rytas ir pavasarinė gyvybės pradžia.
Papročiai ir reikšmės: VelykosVelykų rytas; vietos pamaldų ir renginių laikas tikrinamas kasmet
Velykų būgnai Aukštaitijoje: garsas, meistrystė ir vietos atmintis
Kai kurių Aukštaitijos parapijų būgnai: Vadoklių papročio perdavimas ir Rokiškio tradicijos atgaivinimas.
Papročiai ir reikšmės: Velykų būgnai Aukštaitijoje: garsas, meistrystė ir vietos atmintisPer Velykas; dažnai sekmadienio vakarą ir naktį iki pirmadienio ryto
Lalavimas
Namų lankymas su giesmėmis, dainomis ir linkėjimais; laikas, dalyviai ir repertuaras priklauso nuo vietinės tradicijos.
Papročiai ir reikšmės: LalavimasPirmasis sekmadienis po Velykų, praėjus 7 dienoms; kovą, balandį arba gegužę
Atvelykis
Vaikų arba mažosios Velykos: krikštatėvių lankymas, dovanojami margučiai ir žaidimai.
Papročiai ir reikšmės: AtvelykisPirmą kartą pavasarį išgirdus griaustinį; pastovios datos nėra
Pirmoji perkūnija
Vietiniai tikėjimai apie žemės atbudimą, derlių ir naujo darbų tarpsnio pradžią.
Papročiai ir reikšmės: Pirmoji perkūnija
Pavasaris
Balandis
Balandis atveria atsinaujinimą: nuo žaismingos apgaulės iki Velykų, žalumos ir gyvulių metų pradžios.
Kovas arba balandis: sekmadienis, likus 7 dienoms iki Velykų
Verbų sekmadienis
Pašventintos verbos, kadagiai, žilvičiai ir Vilniaus verbų amatas Velykų prieangyje.
Papročiai ir reikšmės: Verbų sekmadienisBalandžio 1-oji
Melagių diena
Pavasarinis juokas ir apgavystės, kurių tradicijoje svarbi ribota, visiems suprantama žaismė.
Papročiai ir reikšmės: Melagių dienaKovo 22 – balandžio 25 d.: sekmadienis pagal Grigaliaus bažnytinį kalendorių
Velykos
Margučiai, lalavimas, prisikėlimo rytas ir pavasarinė gyvybės pradžia.
Papročiai ir reikšmės: VelykosVelykų rytas; vietos pamaldų ir renginių laikas tikrinamas kasmet
Velykų būgnai Aukštaitijoje: garsas, meistrystė ir vietos atmintis
Kai kurių Aukštaitijos parapijų būgnai: Vadoklių papročio perdavimas ir Rokiškio tradicijos atgaivinimas.
Papročiai ir reikšmės: Velykų būgnai Aukštaitijoje: garsas, meistrystė ir vietos atmintisPer Velykas; dažnai sekmadienio vakarą ir naktį iki pirmadienio ryto
Lalavimas
Namų lankymas su giesmėmis, dainomis ir linkėjimais; laikas, dalyviai ir repertuaras priklauso nuo vietinės tradicijos.
Papročiai ir reikšmės: LalavimasPirmasis sekmadienis po Velykų, praėjus 7 dienoms; kovą, balandį arba gegužę
Atvelykis
Vaikų arba mažosios Velykos: krikštatėvių lankymas, dovanojami margučiai ir žaidimai.
Papročiai ir reikšmės: AtvelykisPirmą kartą pavasarį išgirdus griaustinį; pastovios datos nėra
Pirmoji perkūnija
Vietiniai tikėjimai apie žemės atbudimą, derlių ir naujo darbų tarpsnio pradžią.
Papročiai ir reikšmės: Pirmoji perkūnijaBalandžio pabaiga
Jorė
Žalumos sugrįžimo šventė, susijusi su pirmąja ganiava, pavasario jėga ir Gamtos atbudimu.
Papročiai ir reikšmės: JorėBalandžio 23-oji
Jurginės
Gyvulių išginimas į laukus, žemės, rasos, duonos ir bandos apsaugos papročiai.
Papročiai ir reikšmės: JurginėsTradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Šeštinės
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Papročiai ir reikšmės: Šeštinės
Pavasaris
Gegužė
Vėlyvas pavasaris kelia akis į laukus, dangų ir Sekminių žalumą.
Pirmasis sekmadienis po Velykų, praėjus 7 dienoms; kovą, balandį arba gegužę
Atvelykis
Vaikų arba mažosios Velykos: krikštatėvių lankymas, dovanojami margučiai ir žaidimai.
Papročiai ir reikšmės: AtvelykisPirmą kartą pavasarį išgirdus griaustinį; pastovios datos nėra
Pirmoji perkūnija
Vietiniai tikėjimai apie žemės atbudimą, derlių ir naujo darbų tarpsnio pradžią.
Papročiai ir reikšmės: Pirmoji perkūnijaTradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Šeštinės
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Papročiai ir reikšmės: ŠeštinėsGegužė arba birželis: sekmadienis, praėjus 49 dienoms po Velykų (50-oji diena, skaičiuojant nuo Velykų sekmadienio)
Sekminės
Berželiai, gyvuliai, piemenys, kiaušinienė ir bendruomeninė žalumos šventė.
Papročiai ir reikšmės: SekminėsSekminės, praėjus 49 dienoms po Velykų; minėjimų vieta ir data tikrinamos atskirai
Meironių Sekminės: karvių plukdymas ir išsaugota šventės atmintis
Meironių karvių plukdymo paprotys ir jo atmintis; dabartinis minėjimas savaime nereiškia gyvulių plukdymo.
Papročiai ir reikšmės: Meironių Sekminės: karvių plukdymas ir išsaugota šventės atmintisGegužė arba birželis: tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 60 dienų po Velykų; Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (po 63 dienų)
Devintinės
Devyni žolynų vainikai, procesijos ir laukų apsaugos papročiai.
Papročiai ir reikšmės: Devintinės
Vasara
Birželis
Birželį metų ratas pasiekia žydėjimą, vainikus, vandenį, ugnį ir pirmąsias vasaros pabaigos užuominas.
Tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Šeštinės
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Papročiai ir reikšmės: ŠeštinėsGegužė arba birželis: sekmadienis, praėjus 49 dienoms po Velykų (50-oji diena, skaičiuojant nuo Velykų sekmadienio)
Sekminės
Berželiai, gyvuliai, piemenys, kiaušinienė ir bendruomeninė žalumos šventė.
Papročiai ir reikšmės: SekminėsSekminės, praėjus 49 dienoms po Velykų; minėjimų vieta ir data tikrinamos atskirai
Meironių Sekminės: karvių plukdymas ir išsaugota šventės atmintis
Meironių karvių plukdymo paprotys ir jo atmintis; dabartinis minėjimas savaime nereiškia gyvulių plukdymo.
Papročiai ir reikšmės: Meironių Sekminės: karvių plukdymas ir išsaugota šventės atmintisGegužė arba birželis: tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 60 dienų po Velykų; Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (po 63 dienų)
Devintinės
Devyni žolynų vainikai, procesijos ir laukų apsaugos papročiai.
Papročiai ir reikšmės: DevintinėsBirželio 23-iosios naktis
Rasos šventė
Saulėgrįžos naktis su rasa, kupolėmis, vainikais, vandeniu ir aušros pasitikimu.
Papročiai ir reikšmės: Rasos šventėBirželio 24-oji
Joninės Lietuvoje
Šv. Jono diena, Jonų ir Janinų sveikinimai, laužai, vainikai ir paparčio žiedo legenda.
Papročiai ir reikšmės: Joninės LietuvojeBirželio 29-oji
Petrinės
Antroji vasarvidžio šventė su vandeniu, audiniais, žvejais ir pirmomis šienapjūtės ribomis.
Papročiai ir reikšmės: Petrinės
Vasara
Liepa
Vidurvasaris artėja prie rugiapjūtės ir naujo derliaus duonos.
Liepos 26-oji
Oninės
Rugiapjūtės pabaigtuvės, nauja duona, Onų vardadienis ir vasaros derliaus slenkstis.
Papročiai ir reikšmės: OninėsVasarą, subrendus rugiams; pjūties laikas priklauso nuo vietos ir metų
Rugiapjūtės papročiai
Vietiniai pasakojimai apie pirmąjį pėdą, talką ir pabaigtuvių vainiką; liepa ir rugpjūtis yra orientacinis darbų laikotarpis.
Papročiai ir reikšmės: Rugiapjūtės papročiai
Vasara
Rugpjūtis
Rugpjūtis renka žolynus, uogas, grūdus ir šventina vasaros pilnatvę.
Vasarą, subrendus rugiams; pjūties laikas priklauso nuo vietos ir metų
Rugiapjūtės papročiai
Vietiniai pasakojimai apie pirmąjį pėdą, talką ir pabaigtuvių vainiką; liepa ir rugpjūtis yra orientacinis darbų laikotarpis.
Papročiai ir reikšmės: Rugiapjūtės papročiaiRugpjūčio 15-oji
Žolinė
Žolynų, javų, daržo gėrybių ir Marijos dangun ėmimo šventė vasaros pilnatvėje.
Papročiai ir reikšmės: Žolinė
Ruduo
Rugsėjis
Ruduo suveda derlių, dagotuves ir metų darbų pabaigos ženklus.
Rugsėjo 29-oji
Mykolinės
Dagotuvės, žiemkenčiai, bulviakasis ir derliaus suvedimas prie Mykolo dienos.
Papročiai ir reikšmės: Mykolinės
Ruduo
Spalis
Spalio pabaigoje metų ratas ima krypti į vėlių, atminimo ir tamsos laiką.
Vėlinės – lapkričio 2-oji; platesnis atminimo laikas prasideda spalio pabaigoje
Vėlinės
Ilgių ir Vėlinių rimtis, kapų lankymas, žvakės ir mirusiųjų atminimo laikas.
Papročiai ir reikšmės: Vėlinės
Ruduo
Lapkritis
Lapkritis uždaro ganiavą, atveda piemenų žiemos šauktuves ir atidaro Advento slenkstį.
Vėlinės – lapkričio 2-oji; platesnis atminimo laikas prasideda spalio pabaigoje
Vėlinės
Ilgių ir Vėlinių rimtis, kapų lankymas, žvakės ir mirusiųjų atminimo laikas.
Papročiai ir reikšmės: VėlinėsLapkričio 11-oji
Martyninės
Ganiavos pabaiga, samdinių atsiskaitymas, Ožio diena ir piemenų žiemos kvietimas.
Papročiai ir reikšmės: MartyninėsLapkričio 30-oji
Andriejinės
Advento prieangis su vyšnios šakele, šulinio burtu, sėklomis ir sapnų klausimu.
Papročiai ir reikšmės: AndriejinėsPradžia – ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas (lapkričio 27 – gruodžio 3 d.); trunka iki Kūčių vakaro
Adventas
Ramybės, pasninko, vakarojimų, advento dainų, vainiko žvakių ir vilkų dienų laikas.
Papročiai ir reikšmės: Adventas
Žiema
Gruodis
Metai baigiasi laukimu, Kūčių stalu, Kalėdų šviesa ir naujo ciklo pradžia.
Pradžia – ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas (lapkričio 27 – gruodžio 3 d.); trunka iki Kūčių vakaro
Adventas
Ramybės, pasninko, vakarojimų, advento dainų, vainiko žvakių ir vilkų dienų laikas.
Papročiai ir reikšmės: AdventasGruodžio 24-oji
Kūčios
Šventas vakaras su šeimos stalu, dvylika valgių, šienu, vėlėmis ir ateities spėjimais.
Papročiai ir reikšmės: KūčiosGruodžio 25-oji
Kalėdos
Kalėdų rytas, šviesos sugrįžimas, giesmės, lankymas ir žiemos švenčių džiaugsmas.
Papročiai ir reikšmės: KalėdosTarp Kalėdų ir Trijų Karalių; pasirodymų datos tikrinamos atskirai
Šyvio šokdinimas Gražiškiuose: persirengėliai ir tarpušventis
Gražiškių persirengėlių namų lankymas su muzika ir linkėjimais; Šyvį vaizduoja arklio kaukę dėvintis žmogus.
Papročiai ir reikšmės: Šyvio šokdinimas Gražiškiuose: persirengėliai ir tarpušventis
