Lietuviškas metų ratas mėnesiais

Metai prasideda tarpušventės pabaiga, namų palaiminimu ir žiemos vidurio ženklais.

Sausio 1-oji

Naujieji metai

Slenkstis tarp senųjų ir naujųjų metų su vandeniu, grūdais, linkėjimais ir orų spėjimais.

Sausio 6-oji

Trys Karaliai

Kalėdų tarpušventės užbaigimas su pašventinta kreida, žvaigžde ir karalių vaikštynėmis.

Sausio 25-oji

Pusiaužiemis

Viduržiemio riba, kai stebėtas barsukas, aviliai, meškos miegas ir būsimos vasaros ženklai.

Žiemos antroje pusėje susitinka žvakė, duona, ugnis ir triukšmingas Gavėnios slenkstis.

Vasario 2-oji

Grabnyčios

Pašventintos graudulinės žvakės, Perkūno dienos atgarsiai ir namų apsaugos šviesa.

Vasario 5-oji

Agotinės

Šv. Agotos duonos diena, kurioje duona, ugnis ir Gabijos atmintis saugo namus.

Likus 46 dienoms iki Velykų

Užgavėnės

Žiemos išvarymas su kaukėmis, Lašininiu, Kanapiniu, blynais ir bendruomenės triukšmu.

Diena po Užgavėnių

Pelenų diena

Gavėnios pradžia, kai Užgavėnių juoką pakeičia pelenai, rimtis ir susilaikymas.

Pavasaris ateina per turgų, paukščio sugrįžimą ir Velykų laukimo žolynus.

Apie kovo 4-ąją

Kaziuko mugė

Vilniaus amatų, verbų, medinių dirbinių ir šventinio turgaus pavasarinė pradžia.

Kovo 25-oji

Gandrinės

Gandro sugrįžimo diena su lizdo, gyvulių, sėjos ir pavasario darbų ženklais.

Sekmadienis prieš Velykas

Verbų sekmadienis

Pašventintos verbos, kadagiai, žilvičiai ir Vilniaus verbų amatas Velykų prieangyje.

Balandis atveria atsinaujinimą: nuo žaismingos apgaulės iki Velykų, žalumos ir gyvulių metų pradžios.

Balandžio 1-oji

Melagių diena

Pavasarinis juokas ir apgavystės, kurių tradicijoje svarbi ribota, visiems suprantama žaismė.

Pirmas sekmadienis po pavasario pilnaties

Velykos

Margučiai, lalavimas, prisikėlimo rytas ir pavasarinė gyvybės pradžia.

Balandžio pabaiga

Jorė

Žalumos sugrįžimo šventė, susijusi su pirmąja ganiava, pavasario jėga ir gamtos atbudimu.

Balandžio 23-oji

Jurginės

Gyvulių išginimas į laukus, žemės, rasos, duonos ir bandos apsaugos papročiai.

Vėlyvas pavasaris kelia akis į laukus, dangų ir Sekminių žalumą.

40-oji diena po Velykų

Šeštinės

Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.

50-oji diena po Velykų

Sekminės

Berželiai, gyvuliai, piemenys, kiaušinienė ir bendruomeninė žalumos šventė.

Birželį metų ratas pasiekia žydėjimą, vainikus, vandenį, ugnį ir pirmąsias vasaros pabaigos užuominas.

Devintą savaitę po Velykų

Devintinės

Devyni žolynų vainikai, procesijos, laukų apsauga ir Velykų laiko užbaigimo šventė.

Birželio 23-iosios naktis

Rasos šventė

Saulėgrįžos naktis su rasa, kupolėmis, vainikais, vandeniu ir aušros pasitikimu.

Birželio 24-oji

Joninės Lietuvoje

Šv. Jono diena, Jonų ir Janinų sveikinimai, laužai, vainikai ir paparčio žiedo legenda.

Birželio 29-oji

Petrinės

Antroji vasarvidžio šventė su vandeniu, audiniais, žvejais ir pirmomis šienapjūtės ribomis.

Vidurvasaris artėja prie rugiapjūtės ir naujo derliaus duonos.

Liepos 26-oji

Oninės

Rugiapjūtės pabaigtuvės, nauja duona, Onų vardadienis ir vasaros derliaus slenkstis.

Rugpjūtis renka žolynus, uogas, grūdus ir šventina vasaros pilnatvę.

Rugpjūčio 15-oji

Žolinė

Žolynų, javų, daržo gėrybių ir Marijos dangun ėmimo šventė vasaros pilnatvėje.

Ruduo suveda derlių, dagotuves ir metų darbų pabaigos ženklus.

Rugsėjo 29-oji

Mykolinės

Dagotuvės, rudens darbų pabaiga, gyvulių metas ir derliaus suvedimas prie Mykolo dienos.

Spalio pabaigoje metų ratas ima krypti į vėlių, atminimo ir tamsos laiką.

Spalio pabaiga - lapkričio 2-oji

Vėlinės

Ilgių ir Vėlinių rimtis, kapų lankymas, žvakės ir mirusiųjų atminimo laikas.

Lapkritis uždaro ganiavą, atveda piemenų žiemos šauktuves ir atidaro Advento slenkstį.

Lapkričio 11-oji

Martyninės

Ganiavos pabaiga, samdinių atsiskaitymas, Ožio diena ir piemenų žiemos kvietimas.

Lapkričio 30-oji

Andriejinės

Advento prieangis su vyšnios šakele, šulinio burtu, sėklomis ir sapnų klausimu.

Metai baigiasi laukimu, Kūčių stalu, Kalėdų šviesa ir naujo ciklo pradžia.

Keturios savaitės prieš Kalėdas

Adventas

Ramybės, pasninko, vakarojimų, advento dainų, vainiko žvakių ir vilkų dienų laikas.

Gruodžio 24-oji

Kūčios

Šventas vakaras su šeimos stalu, dvylika valgių, šienu, vėlėmis ir ateities spėjimais.

Gruodžio 25-oji

Kalėdos

Kalėdų rytas, šviesos sugrįžimas, giesmės, lankymas ir žiemos švenčių džiaugsmas.