Etnografinis kalendorius
Lietuviškas metų ratas mėnesiais
Vienoje vietoje sudėtos kalendorinės šventės, jų datos, judančių švenčių taisyklės ir trumpi papročių ženklai - nuo sausio Trijų Karalių iki gruodžio Kūčių ir Kalėdų.
Tai bendras metų ratas, o ne konkrečių metų tvarkaraštis. Kilnojamos šventės rodomos visuose mėnesiuose, į kuriuos gali patekti; tais pačiais metais jos švenčiamos vieną kartą. Velykų ciklo datos remiasi Lietuvos katalikų Grigaliaus kalendoriumi; kitų konfesijų datos gali skirtis.
Velykos – pirmas sekmadienis po bažnytinės pilnaties, tenkančios kovo 21 d. arba vėliau. Tai bažnytinio skaičiavimo taisyklė, o ne tiesiog astronominės pilnaties stebėjimas.
Žiema
Sausis
3 šventėsMetai prasideda tarpušventės pabaiga, namų palaiminimu ir žiemos vidurio ženklais.
Sausio 1-oji
Slenkstis tarp senųjų ir naujųjų metų su vandeniu, grūdais, linkėjimais ir orų spėjimais.
Sausio 6-oji
Kalėdų tarpušventės užbaigimas su pašventinta kreida, žvaigžde ir karalių vaikštynėmis.
Sausio 25-oji
Viduržiemio riba, kai stebėtas barsukas, aviliai, meškos miegas ir būsimos vasaros ženklai.
Žiema
Vasaris
4 šventėsŽiemos antroje pusėje susitinka žvakė, duona, ugnis ir triukšmingas Gavėnios slenkstis.
Vasario 2-oji
Pašventintos graudulinės žvakės, Perkūno dienos atgarsiai ir namų apsaugos šviesa.
Vasario 5-oji
Šv. Agotos duonos diena, kurioje duona, ugnis ir Gabijos atmintis saugo namus.
Vasaris arba kovas: antradienis, likus 47 dienoms iki Velykų
Žiemos išvarymas su kaukėmis, Lašininiu, Kanapiniu, blynais ir bendruomenės triukšmu.
Vasaris arba kovas: trečiadienis, likus 46 dienoms iki Velykų
Gavėnios pradžia, kai Užgavėnių juoką pakeičia pelenai, rimtis ir susilaikymas.
Pavasaris
Kovas
6 šventėsPavasaris ateina per turgų, paukščio sugrįžimą ir Velykų laukimo žolynus.
Vasaris arba kovas: antradienis, likus 47 dienoms iki Velykų
Žiemos išvarymas su kaukėmis, Lašininiu, Kanapiniu, blynais ir bendruomenės triukšmu.
Vasaris arba kovas: trečiadienis, likus 46 dienoms iki Velykų
Gavėnios pradžia, kai Užgavėnių juoką pakeičia pelenai, rimtis ir susilaikymas.
Apie kovo 4-ąją
Vilniaus amatų, verbų, medinių dirbinių ir šventinio turgaus pavasarinė pradžia.
Kovo 25-oji
Gandro sugrįžimo diena su lizdo, gyvulių, sėjos ir pavasario darbų ženklais.
Kovas arba balandis: sekmadienis, likus 7 dienoms iki Velykų
Pašventintos verbos, kadagiai, žilvičiai ir Vilniaus verbų amatas Velykų prieangyje.
Kovo 22 – balandžio 25 d.: sekmadienis pagal Grigaliaus bažnytinį kalendorių
Margučiai, lalavimas, prisikėlimo rytas ir pavasarinė gyvybės pradžia.
Pavasaris
Balandis
6 šventėsBalandis atveria atsinaujinimą: nuo žaismingos apgaulės iki Velykų, žalumos ir gyvulių metų pradžios.
Kovas arba balandis: sekmadienis, likus 7 dienoms iki Velykų
Pašventintos verbos, kadagiai, žilvičiai ir Vilniaus verbų amatas Velykų prieangyje.
Balandžio 1-oji
Pavasarinis juokas ir apgavystės, kurių tradicijoje svarbi ribota, visiems suprantama žaismė.
Kovo 22 – balandžio 25 d.: sekmadienis pagal Grigaliaus bažnytinį kalendorių
Margučiai, lalavimas, prisikėlimo rytas ir pavasarinė gyvybės pradžia.
Balandžio pabaiga
Žalumos sugrįžimo šventė, susijusi su pirmąja ganiava, pavasario jėga ir Gamtos atbudimu.
Balandžio 23-oji
Gyvulių išginimas į laukus, žemės, rasos, duonos ir bandos apsaugos papročiai.
Tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Pavasaris
Gegužė
3 šventėsVėlyvas pavasaris kelia akis į laukus, dangų ir Sekminių žalumą.
Tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Gegužė arba birželis: sekmadienis, praėjus 49 dienoms po Velykų (50-oji diena, skaičiuojant nuo Velykų sekmadienio)
Berželiai, gyvuliai, piemenys, kiaušinienė ir bendruomeninė žalumos šventė.
Gegužė arba birželis: tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 60 dienų po Velykų; Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (po 63 dienų)
Devyni žolynų vainikai, procesijos ir laukų apsaugos papročiai.
Vasara
Birželis
6 šventėsBirželį metų ratas pasiekia žydėjimą, vainikus, vandenį, ugnį ir pirmąsias vasaros pabaigos užuominas.
Tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 39 dienoms po Velykų (balandį–birželį); Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (gegužę–birželį)
Sezoninė riba, kai pavasario sėja, laukai ir dangun žengimo šventė susitinka viename laike.
Gegužė arba birželis: sekmadienis, praėjus 49 dienoms po Velykų (50-oji diena, skaičiuojant nuo Velykų sekmadienio)
Berželiai, gyvuliai, piemenys, kiaušinienė ir bendruomeninė žalumos šventė.
Gegužė arba birželis: tradiciškai ketvirtadienį, praėjus 60 dienų po Velykų; Lietuvoje liturginė šventė keliama į kitą sekmadienį (po 63 dienų)
Devyni žolynų vainikai, procesijos ir laukų apsaugos papročiai.
Birželio 23-iosios naktis
Saulėgrįžos naktis su rasa, kupolėmis, vainikais, vandeniu ir aušros pasitikimu.
Birželio 24-oji
Šv. Jono diena, Jonų ir Janinų sveikinimai, laužai, vainikai ir paparčio žiedo legenda.
Birželio 29-oji
Antroji vasarvidžio šventė su vandeniu, audiniais, žvejais ir pirmomis šienapjūtės ribomis.
Vasara
Liepa
1 šventėVidurvasaris artėja prie rugiapjūtės ir naujo derliaus duonos.
Vasara
Rugpjūtis
1 šventėRugpjūtis renka žolynus, uogas, grūdus ir šventina vasaros pilnatvę.
Ruduo
Rugsėjis
1 šventėRuduo suveda derlių, dagotuves ir metų darbų pabaigos ženklus.
Ruduo
Spalis
1 šventėSpalio pabaigoje metų ratas ima krypti į vėlių, atminimo ir tamsos laiką.
Ruduo
Lapkritis
4 šventėsLapkritis uždaro ganiavą, atveda piemenų žiemos šauktuves ir atidaro Advento slenkstį.
Vėlinės – lapkričio 2-oji; platesnis atminimo laikas prasideda spalio pabaigoje
Ilgių ir Vėlinių rimtis, kapų lankymas, žvakės ir mirusiųjų atminimo laikas.
Lapkričio 11-oji
Ganiavos pabaiga, samdinių atsiskaitymas, Ožio diena ir piemenų žiemos kvietimas.
Lapkričio 30-oji
Advento prieangis su vyšnios šakele, šulinio burtu, sėklomis ir sapnų klausimu.
Pradžia – ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas (lapkričio 27 – gruodžio 3 d.); trunka iki Kūčių vakaro
Ramybės, pasninko, vakarojimų, advento dainų, vainiko žvakių ir vilkų dienų laikas.
Žiema
Gruodis
3 šventėsMetai baigiasi laukimu, Kūčių stalu, Kalėdų šviesa ir naujo ciklo pradžia.
Pradžia – ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas (lapkričio 27 – gruodžio 3 d.); trunka iki Kūčių vakaro
Ramybės, pasninko, vakarojimų, advento dainų, vainiko žvakių ir vilkų dienų laikas.
Gruodžio 24-oji
Šventas vakaras su šeimos stalu, dvylika valgių, šienu, vėlėmis ir ateities spėjimais.
Gruodžio 25-oji
Kalėdų rytas, šviesos sugrįžimas, giesmės, lankymas ir žiemos švenčių džiaugsmas.