Pajūris, Kuršių nerija ir pamarys

Birutės kalnas Palangoje yra 21 m aukščio pušimis apaugusi kalva Birutės parke, kur susitinka pajūrio kraštovaizdis, kuršių archeologija, alkavietės atmintis ir Birutės legenda.

Drevernos mažųjų laivų uostas (įsteigtas 2009 m.) ir 15 m apžvalgos bokštas yra vienas geriausių trumpų Pamario sustojimų: čia matosi Kuršių marios, tolimos Nerijos kopos, uosto gyvenimas ir XIII a. siekiančios žvejų gyvenvietės prie Karaliaus Vilhelmo kanalo sluoksnis.

Karklės pajūris - bene vienintelė neapstatyta, laukinė žemyno Baltijos jūros atkarpa Lietuvoje: kopos, pajūrio pušynas, rieduliais nusėtas paplūdimys ir senas žvejų kaimas Pajūrio regioniniame parke. Pakrantę raižo parko sveikatos takų tinklas, vedantis pro Olando kepurę, Kalotės ežerą ir senąją Karklę.

Olando kepurė - aukščiausias Lietuvos jūros kranto skardis prie Karklės, Pajūrio regioniniame parke. Tai erozinis ledynmečio moreninių nuogulų klifas, kurį nuolat ardo banga, o nuo viršaus atsiveria plati Baltijos jūros panorama; kitur tokio aukšto uolėto kranto Lietuvos pajūryje nėra.

Olandų kepurė yra aukščiausias Lietuvos pajūrio skardis: apie 24 m virš jūros iškilęs moreninis gūbrys, kur bangų ardomas krantas atveria vieną stipriausių Baltijos pakrantės vaizdų.

Palangos gintaro muziejus veikia grafų Tiškevičių rūmuose Birutės parko centre ir saugo vieną svarbiausių Lietuvos gintaro rinkinių - nuo inkliuzų iki archeologinių radinių ir Saulės akmens.

Palangos tiltas yra klasikinis kurorto simbolis: 470 m ilgio pėsčiųjų tiltas į Baltijos jūrą, kurio istorija prasidėjo nuo Tiškevičių statytos laivų prieplaukos.

Svencelė yra Kuršių marių pakrantės kaimas tarp Drevernos ir Kintų, šiandien žinomas kaip viena ryškiausių Lietuvos jėgos aitvarų ir vandens sporto vietų; jos kraštovaizdį formuoja seklios marios, vėjai, kanalais planuojama gyvenvietė ir greta saugomos pelkės bei pievos.

Šventosios uostas ir upės žiočių aplinka - vieta, kur Šventosios upė įteka į Baltijos jūrą, o molai ir krantinės primena daugiau nei 300 metų trukusį pajūrio uosto siekį. Tarpukariu čia buvo jaunos Lietuvos vienintelis jūrinis prekybos vartas, o nuo 2018 m. uostą atgaivina Palangos savivaldybės įsteigta Šventosios jūrų uosto direkcija.

Žemaičių alkas Šventojoje yra vienintelė Lietuvoje atkurta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija: 1998 m. ant pajūrio kopos pastatyti 12 ąžuolinių stulpų, atkartojantys Palangos Birutės kalno 14-15 a. dangaus stebyklos sistemą.

Bulvikio ragas - Kuršių marių kyšulys tarp Nidos ir Preilos, 4 km į šiaurės rytus nuo Nidos. Tai plačiausia Kuršių nerijos vieta, kur pusiasalio plotis siekia 3,8 km. Ragas priklauso Karvaičių kraštovaizdžio draustiniui, iš jo atsiveria plati marių panorama link Ventės rago, o pati smėlio juosta rodo, kaip vanduo ir vėjas nuolat perrašo neriją.

Gintaro įlanka Juodkrantėje primena XIX a. „Stantien & Becker“ gintaro kasyklą - didžiausią to meto Klaipėdos krašto pramonės objektą ir vietą, kur rastas 434 dirbinių Juodkrantės gintaro lobis; netoliese „Garsų gaudyklė“ dendrologiniame take kviečia klausytis Kuršių nerijos garsų.

Juodkrantės kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija Garnių kalno apylinkėse yra viena ryškiausių Kuršių nerijos gamtos vietų, kur lankytojas mato ne tik paukščius, bet ir jų poveikį miškui.

Melnragės molai yra Klaipėdos uosto vartų kraštovaizdis: 733,66 m šiaurinis molas Melnragėje ir 1374 m pietinis molas Smiltynėje leidžia stebėti laivus, jūrą, uosto įplauką, Baltąjį švyturį ir 2020-2024 m. atnaujintą pasivaikščiojimo infrastruktūrą.

Mingės kaimas Nemuno deltoje yra saugomas Minijos etnoarchitektūrinis kaimas, kur pagrindinę gyvenvietės ašį sudaro ne gatvė, o Minijos upė, o sodybos išsidėsčiusios abiejuose krantuose.

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas veda per vieną jautriausių Kuršių nerijos kraštovaizdžių: pilkąsias ir baltąsias kopas, saugomų rūšių buveines ir smėlio užpustytų kaimų atmintį.

Nidos švyturys stovi ant 51 m aukščio Urbo kalno: pirmasis 23 m bokštas iškilo 1874 m. ir 1944 m. buvo susprogdintas, o dabartinis 29 m aukščio švyturys pastatytas 1953 m.; jo šviesa matoma apie 41 km, į viršų veda 132 laipteliai.

Parnidžio kopa yra viena stipriausių Nidos vietų: 54,2 m aukščio regykla, baltųjų kopų kraštovaizdis, Kuršių marių ir Baltijos jūros kryptys bei granitinis Saulės laikrodis ant kopos keteros.

Pervalkos kaimas - viena tyliausių Kuršių nerijos gyvenviečių prie Kuršių marių, 33 km į pietus nuo Klaipėdos. Senoji Pervalka įkurta 1844 m. smėlio užpustyto Naujųjų Naglių žvejams persikėlus, o 1880-1881 m. dėl kopų grėsmės kaimas paslinktas dabartinėn vieton. Linijinė marių gatvė, mediniai žvejų namai, prieplaukos ir Rėzos atmintis kuria vieną ramiausių Neringos maršrutų UNESCO saugomoje nerijoje.

Pervalkos švyturys yra vienas savičiausių Kuršių nerijos švyturių: 1900 m. pastatytas 14 m aukščio metalinis švyturys stovi ne ant kranto, o Kuršių mariose, ant mažos dirbtinės salos ties Žirgų ragu.

Preilos kaimas - rami Neringos gyvenvietė prie Mažosios Preilos įlankos, įkurta 1843 m. persikėlus smėlio užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojams. Mediniai žvejų namai (du datuojami 1890 m.), nedidelė prieplauka, marių įlanka tarp Ožkų ir Mažojo Preilos ragų bei artimos kopos ją daro viena geriausių vietų lėtam Kuršių nerijos pasivaikščiojimui UNESCO saugomoje nerijoje.

Raganų kalnas Juodkrantėje yra medinių skulptūrų takas pušyne, kuriame lietuvių pasakų, sakmių, raganų ir velnių pasaulis paverstas daugiau kaip 80 ąžuolinių skulptūrų ekspozicija.

Skirvytėlė - istorinė Rusnės dalis prie Skirvytės, pietinės Nemuno deltos atšakos. Šilutės rajono savivaldybė ją mini tarp senųjų žvejų kaimų, o KVR (u. k. 31813) saugo Skirvytėlės g. 8 esančią Rusnės etnoarchitektūrinę žvejo sodybą - dabartinę K. Banio sodybą-muziejų su namu, sandėliu ir tvartu su daržine, liudijančią XIX a. antros - XX a. pirmos pusės Pamario žvejų buitį.

Sklandytojų kopa, dar vadinama Didžiąja kopa, yra Nidos pietų pusėje esanti vėjo formuojama kopa, svarbi ne tik kraštovaizdžiui, bet ir 1933-1939 m. Nidos sklandymo mokyklos istorijai.

Smiltynės kurhauzas primena laiką, kai buvusi Sandberg ir Sandkrug smuklės bei pašto kelio stotelė XX a. pradžioje virto kurortine Smiltynės erdve: 1901 m. įkurtas kurhauzas su koncertais ir restoranu paskatino promenadų, paplūdimio takų ir senųjų vilų kvartalo atsiradimą.

Uostadvario švyturys ant Atmatos kranto Rusnės saloje yra 1873-1876 m. pastatytas 18 m aukščio aštuoniakampis raudonų plytų bokštas su 48 spiraliniais laiptais ir apžvalgos aikštele - šiandien jis svarbus ne navigacijai, o Nemuno deltos ir Pakalnės polderių techniniam paveldui.

Uostadvario vandens kėlimo stotis ant Vilkinės kranto yra pirmoji tokios paskirties stotis Lietuvoje (1907 m.) ir seniausias dešiniojo Nemuno deltos kranto hidrotechnikos įrenginys; šiandien joje veikia Šilutės polderių muziejus.

Vecekrugo kopa prie Preilos yra viena aukščiausių Kuršių nerijos kopų: 67,2 m geomorfologinis gamtos paminklas, iš kurio atsiveria mišku, smėliu ir Kuršių mariomis perskirtas nerijos kraštovaizdis.

Ventės ragas yra viena stipriausių Lietuvos paukščių migracijos vietų: siauras Kuršių marių pusiasalis su ornitologine stotimi, paukščių gaudyklėmis, muziejumi ir technikos paminklu laikomu švyturiu.